Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. H., S. H. ir R. P. H. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovo atstovas, kuris apie paskirtą teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, į jį neatvyko ir iki posėdžio pradžios nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Atsakovai teismo posėdžio metu iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti iš dalies (427,00 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. H., vairavusio transporto priemonę APRILIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas, galinis kairės pusės žibintas (papildomas). Įvykio metu, atsakovo E. H. vairuojamas motoroleris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo techninės apžiūros ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (Vilniaus apskrities VPK 2019-05-15 raštas Nr. 10R-33953855-19). Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarime ROIK Nr. 07-19-9498284 nurodyta, kad nepilnametis E. H., dalyvaujant tėvui, rašytiniame paaiškinime nurodė, jog vairavo motorolerį Aprilia ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve į žiedą. Pravažiavęs žiedo perėją, laukė kol atsilaisvins kelias ir galės važiuoti, tačiau buvo neatidus ir lengvai atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. gavo pranešimą apie eismo įvykį-pretenziją, kurį pateikė nukentėjusiojo automobilio vairuotoja R. B.. 2019 m. birželio 26 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokolo metu užfiksuoti automobilio pažeidimai (padarytos fotonuotraukos) ir nurodyti sugadinimai, - remontuojamos detalės/remonto pobūdis yra galinio bamperio viršutinės dalies poliravimas, o keičiamos detalės – galinio bamperio apatinė dalis, galinio kairės pusės žibinto dangtelis, galinio bamperio centrinė juosta ir galinis kairės pusės apatinis žibintas. Automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas UAB „KIA Auto“ ir atlikus darbą, apmokėjimui buvo pateikta 2019-06-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija KIF Nr. 0005465 - 961,05 Eur sumai. Ieškovas, 2019 m. liepos 12 d. žalos skaičiavimo išvadoje nutarė kompensuoti 794,26 Eur žalą. Ieškovas atsakovams siuntė pretenzijas dėl 794,26 Eur grąžinimo (už dėl padarytos žalos išmokėtą sumą; 2019-10-18 pretenzija Nr. S-16827-19-(4.11.), 2019-10-18 pretenzija Nr. S-16828-19-(4.11.), 2020-01-02 pretenzija Nr. S-29-20-(4.11.)). Ieškovo Žalų administravimo departamento rašte (2020-02-14) dėl skolininkės S. H. pastabų, nurodyta, kad S. H. pateiktos nuotraukos nefokusuotos į bamperio apatinę dalį dėl kurios keitimo pagrįstumo ir keliamas klausimas, nes pats transporto priemonės pažeidimo pobūdis sutampa su eismo įvykio aplinkybėmis. Ieškovo Žalų administravimo departamento 2020 m. gegužės 12 d. rašte dėl atsiliepimo biuro ieškinį ir el. susirašinėjime nurodyta, kad atsakovams keliant abejones dėl galinio bamperio pažeistos dalies remontavimo ir poliravimo, buvo pateikta užklausa į UAB „KIA Auto“ ir atsakyme nurodyta, jog „gamintojas nenumato jokio remonto galinio bamperio apatinei daliai, kuri yra struktūrinį (nelygų, tam tikro rašto ir struktūros) paviršių turintis, nedažomas plastiko gaminys. Bet koks mechaninis pažeidimas pažeidžia šios dalies struktūrą, t.y. pačią detalę kaip gaminį ir tokie pažeidimai nepašalinami jokiais poliruokliais.“.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu t.y yra laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis) bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis), įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas apie tam tikrų faktų egzistavimą arba neegzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011,2011 m. spalio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-396/2011ir kt.). Faktas pripažintina įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o minėtame punkte numatyta, kad ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį ir TPVCAPDĮ 23 straipsnį, ieškovas atlyginęs atsakovo padarytą žalą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad E. H. vairuojamas motoroleris APRILIA, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį KIA SPORTAGE, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovai iš dalies sutinka su ieškiniu, t.y. dėl 427,00 Eur nuotolių priteisimo, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

Atsakovai savo nesutikimą dėl bamperio remonto, iš esmės argumentuoja tuo, kad atsakovo E. H. veiksmai nelėmė kitos transporto priemonės bamperio sugadinimo ir todėl nereikalingas jo remontas. Visgi teismo vertinimu, patys atsakovai atsiliepime nurodė, kad bamperis buvo paliestas motorolerio. Tai, kad atsakovai nusprendė, jog toks „palietimas“ nepadarė jokios žymios žalos yra tik jų nuomonė, kurią paneigia pačių atsakovų bei ieškovo pridedamos fotonuotraukos, o taip pat ir Vilniaus apskrities VPK pažyma, kurioje nurodyta, kad buvo sugadintas galinis bamperis bei UAB „KIA AUTO“ el. laiškas, kuriame nurodyta, jog „gamintojas nenumato jokio bamperio remonto bei bet koks mechaninis pažeidimas pažeidžia šios dalies struktūrą“. Konkrečiu atveju automobilis KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas UAB „KIA AUTO“, remonto kaina 961,05 Eur (2019-06-26 PVM sąskaita-faktūra serija KIF Nr. 0005465). Todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovus (2019-10-18 ir 2020-01-02 pretenzijos), prašydamas atlyginti 794,26 Eur dydžio nuostolius. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovui nurodytą sumą (CPK 176-179 straipsniai). Atsakovams nepateikus savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad automobilio KIA SPORTAGE, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), bamperio sugadinimai nesusiję su atsakovo E. H. veiksmais, jie laikomi leistinais įrodymais nepagrįstais samprotavimais ir yra atmetami.

Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrįstas ir įrodytas ieškovo reikalavimas dėl 794,26 Eur skolos priteisimo, todėl nurodyta suma yra priteisiama iš atsakovų, t.y. ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 794,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 18,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (18,65 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) iš atsakovų valstybės naudai priteistina 18,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų E. H., a.k. (duomenys neskelbtini) subsidiariai su jo tėvais R. P. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. H., gim. (duomenys neskelbtini), 794,24 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 24 ct) nuostolių, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą 794,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų E. H., a.k. (duomenys neskelbtini) subsidiariai su jo tėvais R. P. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. H., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 18,65 Eur (aštuoniolika eurų 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.