Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pelamidė“ atskirąjį skundą ir trečiojo asmens atsakovo pusėje be savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Vesiga“ pareiškimą, kuriuo prisidedama prie atskirojo skundo, dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-795-343/2010 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pelamidė“ direktoriaus T. V. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pelamidė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai teismas pripažino atsakovą bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (t. 1, b. l. 96-97) iškėlė atsakovui UAB „Pelamidė“ bankroto bylą.

Atsakovo BUAB „Pelamidė“ bankroto administratorius 2010 m. liepos 20 d. pateikė teismui bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. liepos 10 d., protokolą (t. 2, b. l. 22-26). Kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu nutarta pratęsti bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą iki kito kreditorių susirinkimo, kol nedaroma žala kreditoriams, įpareigojant įmonę vykdyti privalomus mokėjimus valstybės ir VSDFV biudžetams, o veiklai tapus nuostolingai nedelsiant šaukti kreditorių susirinkimą dėl veiklos nutraukimo.

Atsakovo BUAB „Pelamidė“ kreditorius AB DnB NORD bankas 2010 m. liepos 26 d. teismui paduotu skundu (t. 2, b. l. 30-35) prašė 2010 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu pripažinti negaliojančiu ir pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (ĮBĮ 30 str.).

Atsakovas BUAB „Pelamidė“ ir tretysis asmuo UAB „Vesiga“ atsiliepimais į kreditoriaus AB DnB NORD banko 2010 m. liepos 26 d. skundą (t. 2, b. l. 65-68, 89-95) su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad ginčijamu nutarimu įmonės kreditorių dauguma siekia padidinti įmonės pajamas, iš kurių būtų galima patenkinti didesnį skaičių kreditorių reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (t. 2, b. l. 98-99) ex officio pripažino atsakovą BUAB „Pelamidė“ bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, konstatavęs, kad yra visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos įmonės pripažinimo bankrutavusia sąlygos: nutartys, kuriomis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai yra įsiteisėjusios; per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo kreditoriai nesikreipė į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo; terminas takos sutarčiai sudaryti nepratęstas. Teismas rėmėsi trečiojo asmens (pagrindinio kreditoriaus) UAB „Vesiga“ atsiliepime į kreditoriaus AB DnB NORD banko 2010 m. liepos 26 d. skundą nurodyta aplinkybe, kad kreditoriai neketina sudaryti taikos sutarties.

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (t. 2, b. l. 100-104) kreditoriaus AB DnB NORD banko 2010 m. liepos 26 d. skundo dalį dėl 2010 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu atmetė, kitą skundo dalį dėl įmonės pripažinimo bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto paliko nenagrinėtą, nes šis klausimas jau išspręstas Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas BUAB „Pelamidė“ atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 107-112) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Pagrindas spręsti dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra tuo klausimu priimtas kreditorių nutarimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-311/2010). Skundžiama nutartis neatitinka atsakovo kreditorių valios tęsti įmonės veiklą, kaip tokią teisę numato ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas, ir interesų mažinti bankroto procese patiriamus nuostolius.

2. Klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešęs apie tai nei atsakovo bankroto administratoriui, nei atsakovo kreditoriams. Šis pažeidimas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

3. Pirmosios instancijos teismo pozicija yra prieštaringa: 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (nuo tada prasideda įmonės turto realizavimas ir atsiskaitymas su kreditoriais), o 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, atmesdamas kreditoriaus AB DnB NORD banko 2010 m. liepos 26 d. skundo dalį dėl 2010 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, leido atsakovui tęsti ūkinę komercinę veiklą, nors bankrutavusios įmonės statusą turintys subjektai veiklos vykdyti negali.

4. Nors iškėlus bankroto bylą prioritetas teikiamas patenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Skundžiama nutartis užkerta kelią vykdyti veiklą, gauti iš to pelną, atstatyti įmonės mokumą.

Tretysis asmuo UAB „Vesiga“ 2010 m. lapkričio 22 d. prisidėjo prie atsakovo atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties (t. 2, b. l. 134-135). Jis taip pat pateikė Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį (t. 2, b. l. 136-137), kuria atmestas atsakovo prašymas pratęsti 6 mėn. terminą sudaryti taikos sutartį. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis, pasak trečiojo asmens, rodo, jog priimant skundžiamą nutartį nebuvo įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto vienos iš taikymo prielaidų.

Ieškovas BUAB „Pelamidė“ buvęs vadovas T. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 131-132) su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacine tvarka atsakovas ir tretysis asmuo UAB „Vesiga“ ginčija teismo nutartį pripažinti atsakovą bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

Atsakovas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto nepranešęs apie posėdžio datą, laiką ir vietą dalyvaujantiems byloje asmenims ir tokiu būdu suvaržė jų procesines teises: duoti paaiškinimus, teikti argumentus, samprotavimus, prieštaravimus (CPK 42 str. 1 d.).

Bankroto bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus išimtis, kurias nustato Įmonių bankroto įstatymas (lot. lex speciali derogat generali) (ĮBĮ 10 str. 1 d., CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto įstatyme detaliai nenustatyta, kokia – rašytine ar žodine – forma turi ir/ar gali būti sprendžiamas kiekvienas bankroto proceso metu iškylantis klausimas. Atvirkščiai, tik atskirais atvejais Įmonių bankroto įstatymas numato, kad vienas ar kitas klausimas turi ir/ar gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Pvz., dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) (ĮBĮ 10 str. 4 d. 3 p., 10 str. 13 d., 26 str. 4 d.). Vadinasi, visais kitais atvejais dėl posėdžio formos reikia vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, įtvirtintomis CPK.

CPK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, t. y. kviečiant į posėdį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus, kai CPK numato kitaip. CPK nustatytais atvejais galimas rašytinis procesas (CPK 153 str. 2 d.). Šiuo atveju dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys informuojami pranešimais, nebent CPK nenumato pareigos informuoti apie procesinių veiksmų atlikimą. Taigi sisteminė teisės normų analizė leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teisme posėdžiai turi vykti žodinio proceso tvarka, jei įstatymai (pvz., CPK, ĮBĮ) nenumato priešingai (t. y. jog posėdis vyksta rašytinio proceso tvarka); kad nepriklausomai nuo posėdžio formos dalyvaujantys byloje asmenys visada informuojami apie posėdžio datą, laiką ir vietą, nebent CPK nenumato pareigos informuoti apie tam tikrų procesinių veiksmų atlikimą.

Iš skundžiamos nutarties įžanginės dalies matyti, kad klausimą dėl atsakovo pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teismas sprendė rašytinio proceso tvarka, nors šis klausimas, kaip minėta, turėjo būti spendžiamas žodiniame teismo posėdyje. Byloje nėra duomenų, kad teismas apie posėdį rašytinio proceso tvarka būtų pranešęs atsakovo administratoriui, o šis, įgyvendindamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte numatytą pareigą, galėtų teikti informaciją apie paskirtą posėdį kreditoriams. Padarytas procesinis pažeidimas apribojo atsakovo bei jo kreditorių (trečiųjų asmenų) vieną iš fundamentalių procesinių teisių - teisę būti išklausytiems (lot. audiatur et altera pars) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1887/2010).

CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti absoliutūs teismo procesinių sprendimų negaliojimo pagrindai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, CPK 329 straipsnio 3 dalyje - absoliutūs procesinių sprendimų negaliojimo pagrindai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas tikrina asmens prašymu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas grindžia skundą teisės būti išklausytam suvaržymu, tai, konstatavus proceso teisės normų pažeidimą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos:

1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo;

2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai;

3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo;

4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti.

Priešingai negu teigia atsakovas, jeigu 3 mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, teismas turi teisę savo iniciatyva spręsti dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo dėl bankroto, t. y. nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos, kadangi esant Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, jog įmonė veiklos neatnaujins ir kreditoriai nesiekia ją atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti individuali įmonė V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-3-591/2008).

Tretysis asmuo UAB „Vesiga“ atsiliepime į AB DnB NORD banko skundą akcentavo, kad nei bankroto administratorius, nei įmonės kreditoriai nesiekia, jog atsakovo bankroto byla, patvirtinus taikos sutartį, būtų nutraukta, nors pasisakė už tai, kad AB DnB NORD banko skundas, kuriuo pastarasis kvestionavo įmonės veiklos pratęsimą, būtų atmestas. Be to, iš 2010 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priimto 3 darbotvarkės klausimu dėl įmonės veiklos pratęsimo akivaizdu, kad atsakovo kreditoriai siekė tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo yra įsiteisėjusi. Tokiu atveju spręsti, kad įmonės kreditoriai nesiekia atnaujinti veiklos ir yra visos įstatyme numatytos sąlygos skelbti įmonės likvidavimą, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.