- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- AN2-105-361/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00075-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. Č.
- Institucija
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyresnioji specialistė A. V. 2019 m. spalio 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą G. Č., už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalimi, už tokio administracinio nusižengimo padarymą G. Č. paskyrė administracinę nuobaudą – 60 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. vasario 25 d. nutartimi G. Č. skundo netenkino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliantas skundu prašo panaikinti 2020 m. vasario 25 d. apylinkės teismo nutartį, 2019 m. lapkričio 21 d. savivaldybės administracijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
3.1. Nurodo, kad apelianto vadovaujama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomojasi tris konteinerius, kuriuose saugoja sporto, plaukimo, gelbėjimo ir kitą įrangą. Konteineriai stovi prie dviračių-pėsčiųjų tako, vedančio į šiaurinį molą – pravažiavimo pakraštyje. 2019 m. rugpjūčio 22 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizavo eilinę pramogą – neįgaliųjų mokymą plaukti. Neįgaliuosius iki Vėtros gatvės galo su automobiliais atvežė neįgaliųjų asmenų artimieji. Ten esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo nė vienos laisvos vietos automobiliams palikti. Todėl tris automobilius, t. y. „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantas atvairavo ir pastatė privažiavimo prie žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, smėlėtame pakraštyje, prie minėtų konteinerių. Iš ten neįgaliuosius viešosios įstaigos darbuotojai nunešė ir nuvedė prie vandens. Kai atvyko savivaldybės administracijos darbuotojai, prie konteinerių ir automobilių buvo likęs vienas neįgalusis. Dėl prie konteinerių apelianto paliktų stovėti trijų transporto priemonių jam surašyti trys administracinio nusižengimo protokolai, iš jų ir dėl šioje byloje aktualaus nusižengimo. Savivaldybės administracija pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį skyrė apeliantui tris atskiras nuobaudas (baudas) už kiekvieną padarytą nusižengimą, kuriuos visus jis apskundė teismui. Mano, jog apeliantui galėjo būti surašytas tik vienas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas vienas nutarimas (kasacinio teismo nutartis Nr. 2AT-49-511/2019, ANK 38 straipsnio 2 dalis). Visos trys veikos apelianto padarytos tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku. Priėmus tris nutarimus apeliantui ir jį nubaudus, sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti jo padėtį, o tai pažeidžia proceso operatyvumo, ekonomiškumo, efektyvumo principus. Dėl šių argumentų apylinkės teismas visiškai nepasisakė.
3.2. Neginčija aplinkybės, jog apeliantas sustojo ir paliko automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Tačiau nesutinka su inkriminuota aplinkybe, jog sustojo ir paliko stovėti šį automobilį transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Motyvuoja, jog sustoti ir palikti stovėti automobilį leidžiama ir ten, kur nėra specialiai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės ar automobilių stovėjimą leidžiančių ženklų (KET 141, 142 punktai). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. D1-204 patvirtinto Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos specialiojo plano sprendinių 51 punktas numato, kad siekiant sudaryti sąlygas įvairių pramogų paplūdimiuose vystymui, šiuo specialiuoju planu numatytos ekstremalių pramogų zonos parinktinos šalia išvažiavimų į paplūdimį. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistravusi ir pramogų bei poilsio organizavimo veiklą, mokymą plaukti ir sveikatingumo skatinimą. Taigi minėtų sprendinių punktas tiesiogiai nustato vietą, kurioje turi būti vystomos pramogos paplūdimiuose – šalia išvažiavimų į paplūdimį. Pagal minėtų sprendinių 63.1. punktą, numatytos motorizuotų pramogų ir mėgėjiškos žvejybos išvažiavimo vietos – (duomenys neskelbtini) pietinis – išvažiavimas Vėtros g. link šiaurinio Klaipėdos uosto molo dviračių-pėsčiųjų taku. Būtent šio išvažiavimo pakraštyje apeliantas ir paliko stovėti minėtus tris automobilius. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę važinėti šiuo išvažiavimu.
3.3. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, plano duomenimis, aptariamas pravažiavimas sutampa su dviračių-pėsčių taku ir kartu yra privažiavimas prie šio žemės sklypo. Šiuo atveju automobiliai buvo palikti stovėti šalia šio žemės sklypo, pravažiavimo pakraštyje. Kelio ženklų, draudžiančių sustoti ir stovėti tokiame pravažiavime ar nurodytų KET 150.1-105.4 punktuose, nėra. Iš savivaldybės administracijos fotonuotraukų matyti, jog automobiliai stovi eismui skirto pravažiavimo smėlėtame pakraštyje. Pravažiavimas nėra skirta eismui teritorija, o susisiekimo infrastruktūra. Be to, prie pravažiavimo į Vėtros g. link šiaurinio Klaipėdos uosto molo pėsčiųjų-dviračių tako yra pastatytas kelio ženklas Nr. 312. Toks kelio ženklas draudžia motorinių transporto priemonių ir motociklų eismą, išskyrus mopedus, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportų ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Taigi, aktualus išvažiavimas (pravažiavimas), nors ir ne visais atvejais, bet vis dėl to yra skirtas transporto priemonių eismui. Automobilis (-iai) aptartame pravažiavime paliktas (-i) su neįgaliojo asmens automobilio statymo kortelėmis, suteikiančiomis teisę statyti automobilius tokioje eismui neskirtoje teritorijoje (KET 184.2 punktas).
Atsiliepimas
4. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Teismo nutartį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Patikrinęs bylos medžiagą, apygardos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino ar nevertino byloje surinktų faktinių duomenų ir jų visumos. Priešingai, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas ištyrė pakankamai bylos įrodymų, kurių visuma patvirtina, jog apelianto veikoje yra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
6. Kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus duomenis ir jų visumą, apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, jog G. Č. pažeidė jam inkriminuoto KET 150.5 punkto reikalavimus, t. y. sustojo ir paliko stovėti automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Šiuo konkrečiu atveju, kompetentingi savivaldybės pareigūnai aiškiai užfiksavo ginčo automobilio sustojimo ir stovėjimo vietą. Automobilis, beje, kaip ir kiti du apelianto vairuoti, faktiškai buvo palikti stovėti kopose (b. l. 66, 67, 68, 94, 95). Ši vieta jokiais kelio ženklais nėra priskirta neįgaliųjų (į)išlaipinimui ar saugiam, patogiam jų judėjimui paplūdimyje. Taigi, tai ne specifinė vieta skirta aptarnauti vien tik invalidus ar teikti jiems kokias nors specifines paslaugas ir pan. Apelianto vairuota transporto priemonė nelaikytina ir aptarnaujančiuoju transportu, kadangi aptarnaujantysis transportas yra transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti. Beje, visuotinai žinoma aplinkybė, jog Klaipėdoje, II Melnragėje yra paplūdimys, kuris skirtas būtent neįgaliesiems. Miesto viešuoju transportu (autobusais Nr. 24, 4), pastarieji gali lengvai ten nuvažiuoti, patogiai naudotis jiems pritaikyta infrastruktūra (takeliais, suoleliais ir kt.).
7. Apygardos teismas kaip pagrįstus ir teisingus vertina apylinkės teismo motyvus ir išvadas, jog neįgaliųjų automobilių vairuotojams suteikiamos lengvatos nėra absoliučios ir jų nereikėtų aiškinti per plačiai. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė nesuteikia teisės statyti automobilio ant žalios vejos, šaligatvio ar kitose vietose, kuriose transporto priemonių eismas negalimas. Teigdamas, jog automobilį (-ius) pastatė ginčo teritorijos pravažiavimo pakraštyje, apeliantas neįvertina teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog automobilį jis paliko stovėti faktiškai kopose, ant paplūdimio smėlio, vietomis apaugusio žole, t. y. akivaizdžiai transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.
8. Apeliantui, kaip minėtos įstaigos vadovui, keliami didesni rūpestingumo, atidumo bei teisės išmanymo reikalavimai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Stengdamasis patenkinti atvykusiųjų į paplūdimį neįgaliųjų interesus, apeliantas nepagrįstai nepaisė KET 150.5 punkte nustatyto draudimo. Apeliantas klaidingai įvertino, kad kelio ženklo Nr. 312 išimtis, t. y. motorinių transporto priemonių eismo draudimas netaikomas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms, savaime suponuoja ir teisę palikti automobilį tam neskirtoje vietoje. Aplinkybė, jog tokio veiksmo teisėtumą apeliantas iš esmės maskavo, t. y. panaudojo – ant automobilio panelės paliko, neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog jis elgėsi išties iššaukiančiai ir neteisėtai. Nors transporto priemonės, pažymėtos neįgalių asmenų automobilių statymo kortelėmis ir turi teisę, nesilaikydamos draudžiamojo kelio ženklo Nr. 312 reikalavimo, įvažiuoti ir išvažiuoti iš teritorijos pažymėtos tokiu ženklu, tačiau jos neturi teisės sustoti ir palikti stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, net jei jos ir nepažymėtos atskirais transporto priemonių stovėjimą draudžiančiais ženklais.
9. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d. jo vadovaujama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizavo eilinę pramogą – neįgaliųjų mokymą plaukti, vertintina kaip klaidinanti. Byloje esantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 5 d. raštas (b. l. 58) leidžia įsitikinti tuo, jog leidimas apeliantui organizuoti tokį renginį nebuvo išduotas. Molo įlankos teritorija pripažintina kaip labai pavojinga (duobės, vandens sūkuriai, keliantys grėsmę besimaudančiųjų saigai ir sveikatai). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog apeliantas pažeidimo dieną, beje, žinodamas aptartą savivaldybės poziciją dėl tokio pobūdžio plaukimo renginių prie molo organizavimo, vis vien ėmėsi ir vykdė ten nelegalų renginį, kuriame dalyvavo ne vien neįgalūs suaugusieji, bet ir vaikai (žr. filmuota medžiaga, esanti CD, b. l. 64). Taigi, bet kuriuo atveju, aptariamas renginys, tikrai nebuvo išskirtinis, priešingai nelegalus ir skirtas ne tik neįgaliesiems. Beje, duomenų, jog G. Č. pats būtų neįgalus, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė. Akivaizdu, jog G. Č. sąmoningai pasirinkto priešingą teisei elgesį. Ginčo bei galimai dar du minėtus automobilius, kuriais artimieji atvežė neįgaliuosius iki paplūdimio automobilių stovėjimo aikštelės, pastarasis nuvairavo iki VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų konteinerių ir paliko stovėti kopose, o pats su dalyviais nuėjo prie jūros. Taigi paminėtų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, tikrai negalima laikyti šios įstaigos būstine, nes tai vien plaukimo inventoriaus saugykla.
10. Galiausiai apelianto skundo argumentas, jog turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas vienas nutarimas dėl visų trijų analogiškų nusižengimo epizodų ir pan., plačiau šioje nutartyje neanalizuotinas. Ši byla apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama pirmoji ir sprendimas dėl apelianto nubaudimo lieka nepakeistas. Taigi dėl kitų analogiškų apelianto nubaudimų (-o) teisėtumo ir pagrįstumo konkrečiose bylose (-oje) pasisakys jo skundus (-ą) nagrinėjantys teisėjai.
11. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog byloje yra surinkta, įvertinta ir apylinkės teismo ištirta pakankamai apelianto kaltę, padarius administracinį nusižengimą, patvirtinančių įrodymų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos bei savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimo naikinti ar keisti jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.