- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- II-66-718/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00075-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. Č.
- Institucija
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam G. Č., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. SAVAD-21-ANR_N-3171-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyresnioji specialistė A. V. 2019-10-16 surašė administracinio nusižengimo protokolą G. Č. už tai, kad jis 2019-08-22, apie 11.45 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019-11-21 nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-3171-2019 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, G. Č. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
2020-01-21 teisme gautas administracine tvarka nubausto G. Č. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019-11-21 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad jis eina (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas. Įstaigos pagrindinė veikla - žmonių mokymas plaukti, skiriant prioritetą neįgaliems asmenims. Kadangi šią veiklą galima vystyti tik prie jūros, prie jūros vartų Šiaurinio molo (Melnragėje) turi tris konteinerius, kuriuose laiko sporto, plaukimo, gelbėjimo ir kt. įrangą. Konteineriai stovi aikštelėje prie dviračių-pėsčiųjų tako, vedančio į šiaurinį molą. 2019-08-22 (duomenys neskelbtini) organizavo eilinį neįgalių asmenų mokymą plaukti. Neįgaliuosius iki (duomenys neskelbtini) pabaigos automobiliais atvežė šių asmenų artimieji. Ten esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo nė vienos laisvos vietos automobiliams palikti. Važiuoti iki įstaigos konteinerių taip pat nebuvo galimybės, nes (duomenys neskelbtini) gatvės gale yra įrengtas ženklas, draudžiantis tolimesnį važiavimą automobiliais ir motociklais. Ten prasideda dviračių pėsčiųjų takas. Todėl neįgalių asmenų artimieji paliko automobilius (duomenys neskelbtini) gatvės gale ir pėsčiomis apie 150-200 metrų atėjo iki jų konteinerių ir jį, pareiškėją, informavo, kad neįgalieji liko automobiliuose. Jis, G. Č., visus tris automobilius su neįgaliaisiais, tame tarpe ir automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvairavo ir pastatė aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) konteinerių. Iš čia neįgalieji (duomenys neskelbtini) darbuotojų buvo nešami ir vedami prie vandens. Kai atvyko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, prie konteinerių ir automobilių buvo likęs tik vienas neįgalus asmuo, kiti jau buvo palydėti prie jūros. Pažymi, kad jei neįgalieji asmenys nebūtų pristatyti iki įstaigos konteinerių, jų negalėtų nunešti ar atsivesti iki jūros. Tokiu atveju (duomenys neskelbtini) organizuota priemonė būtų sužlugdyta. Teigia, kad automobiliai buvo pastatyti trinkelėmis grįstoje aikštelėje, todėl žala gamtai nebuvo padaryta. Draudimo palikti stovėti automobilius šioje aikštelėje nėra. Nurodo, kad LR Aplinkos ministro 2015-03-09 įsakymu Nr. D1-204 yra patvirtinti Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos specialiojo plano sprendiniai. Šiuose Specialiojo plano sprendiniuose numatytos motorizuotų pramogų ir mėgėjiškos žvejybos išvažiavimų vietos, tarp kurių yra ir Melnragės pietinis išvažiavimas (duomenys neskelbtini) link šiaurinio Klaipėdos uosto molo dviračių-pėsčiųjų taku (63.1 ir 63.1.1. punktai). Tokiu būdu motorizuotų paslaugų teikimo atveju šiuo dviračių-pėsčiųjų taku galima važiuoti ir automobiliais, o pasiekus tikslą, sustoti ir stovėti. Todėl mano, kad jo veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gale, dviračių-pėsčiųjų tako pradžioje yra įrengtas KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 312, draudžiantis motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismą, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantį personalą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Visi trys automobiliai, kuriuos jis atvairavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki aikštelės, kurioje stovi įstaigos konteineriai su įranga, yra aptarnaujantis transportas. Be to, visi automobiliai, palikti aikštelėje prie konteinerių, buvo su neįgalių asmenų automobilių statymo kortelėmis.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog KET 6 punkte imperatyviai nustatyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. KET XVII skyriuje „Sustojimas ir stovėjimas“ yra detaliai reglamentuota, kur leidžiama ir kur neleidžiama sustoti ir stovėti transporto priemonėms, ir vairuotojai sustodami ir pastatydami automobilius privalo įvertinti, ar nebus pažeidžiami Kelių eismo reikalavimai. Dėstomu atveju taip pat būtina pažymėti, kad ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Iš pateikto G. Č. skundo argumentų galima daryti išvadą, kad KET reikalavimus ir nustatytus kelio ženklo Nr. 312 draudimus jis žino, tačiau gindamasis nuo inkriminuoto kaltinimo pagal ANK 417 str. 2 d., jis sau naudinga prasme aiškina jų taikymą. Institucija nesutinka su argumentu, kuriuo transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priskirtina prie aptarnaujančio transporto. Šį teiginį paneigia KET 3.1. papunktyje įtvirtinta aptarnaujančio transporto sąvoka. Tai transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti. Aptartas reguliavimas niekaip neleidžia priskirti fiksuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie taisyklių 3.1. papunktyje apibrėžtos aptarnaujančio transporto kategorijos. Tai pat priešingai nei teigia G. Č., Skyriaus 2019-08-23 patikrinimo akte Nr. ATP2-548 užfiksuotos transporto priemonės nebuvo paženklintos neįgaliųjų asmenų statymo kortelėmis. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad net jei ir būtų transporto priemonė pažymėta neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelėmis, ši aplinkybe niekaip nepaneigtų ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo padarymo fakto. KET 150.5. punkte nurodytas draudimas sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Šiame punkte nustatyta išimtis, kad įgalioti subjektai gali kelio ženklais nustatyti ir leisti automobilių parkavimą ir draudžiamose statyti transporto priemones vietose, tačiau pažeidimo fiksavimo vietoje tokių ženklų pastatyta nebuvo. Kaip matyti iš Skyriaus priimto nutarimo, fiksuota transporto priemonė palikta stovėti eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. G. Č. argumentai, kad pažeidimo fiksavimo vietoje nebuvo jokių automobilių statymą ribojančių kelio ženklų, yra visiškai nepagrįstas bei prieštaraujantis teisės aktams, reglamentuojantiems automobilių eismą keliuose. Pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą pažeidimo fiksavimo vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, negali būti laikoma vieta, kurioje leidžiama statyti automobilius. Pažymėtina, jog iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog teritorijoje, kurioje stovėjo G. Č. vairuotas automobilis, nėra sužymėtos automobilio stovėjimo vietos, nesumontuoti kelio ženklai, nustatantys statymo būdą ar leidimą stovėti šioje vietoje. Ši teritorija akivaizdžiai nėra skirta ir pritaikyta transporto eismui (stovėjimui) vieta (aikštelė). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija automobilių stovėjimo aikšteles suplanuoja ir tuomet jų statymą derina su policija. Minėta vieta, kurioje buvo pastatytas G. Č. vairuotas automobilis, nėra automobilio stovėjimo vieta. Todėl dar kartą pabrėžtina, jog transporto priemones leidžiama statyti tose vietose ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai, o kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nebuvimas nereiškia, jog automobilio statymas konkrečioje teritorijoje yra leidžiamas. Taip pat prieštaringas G. Č. argumentas apie ginčo teritorijoje esantį specialiojo plano sprendinį, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsniu įtvirtinta šio teisės akto paskirtimi ir jame nustatytu teisiniu reguliavimu, neapima teisinių santykių, kuriuos nustato ir reguliuoja Kelių eismo taisyklės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. Č. skundą palaikė jame nurodytais motyvais, nesutiko su priimtu nutarimu ir prašė jį panaikinti. Teigia, kad administracinio nusižengimo nepadarė. 2019-08-22, apie 8.30 val., jis savo automobiliu (duomenys neskelbtini) modelio atvežė neįgalų asmenį D. G. prie jūros, nes tuo metu buvo organizuojami neįgalių asmenų mokymai plaukti. Atvyko anksčiau, nes turėjo pasiruošti mokymams. 9.00 val. atvyko sveikų vaikų grupės. Laukė iš Vilniaus atvažiuojančios asmenų grupės. Vilniečius atvežė autobusas, kitus asmenis atvežė jų giminaičiai. Automobilių stovėjimo aikštelėje vietos, skirtos neįgaliesiems, buvo užimtos. Tada jis visus tris automobilius su neįgaliaisiais, tarp jų ir automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo automobilių aikštelės atvairavo ir pastatė prie (duomenys neskelbtini) konteinerių. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. T., jo dukros vyrui. Įvykio dieną juo atvažiavo dukra T. ir paliko automobilį automobilių aikštelėje. T. jam paskambino ir pranešė, kad aikštelėje vietos pastatyti automobiliui nėra. Jis pats apžiūrėjo aikštelę, vietų tikrai nebuvo. Jis, G. Č., šį automobilį atvairavo iki (duomenys neskelbtini) konteinerių ir ten paliko. T. tuo metu nuėjo į šalia esantį barą užsakyti maisto vaikams. Automobilis buvo pažymėtas skiriamuoju „Neįgalusis“ ženklu. Ta kortelė buvo prie priekinio automobilio lango stiklo. T. atvežė neįgalų V. F. apie 10.00 val. Teigia, kad minėtoje vietoje automobilius stato dvejus metus, baustas už tai nebuvo. Ten yra įrengta aikštelė, automobilius stato žvejai, sporto mėgėjai, stovi sunkvežimiai. Mano, kad minėtoje vietoje nedraudžiama statyti automobilių. Savo automobilį (duomenys neskelbtini) taip pat pastatė prie konteinerių. Netrukus po dukros T. atvyko jo sutuoktinė Č. jai priklausančiu (duomenys neskelbtini) automobiliu. Ji atvežė D. P.. Sutuoktinė taip pat nerado vietos automobilių aikštelėje ir jis, G. Č., (duomenys neskelbtini) automobilį taip pat atvairavo ir pastatė prie (duomenys neskelbtini) konteinerių. Sutuoktinė nuėjo pas dukrą į barą. Nurodė, kad jis nepažeidė KET 150.5 punkto reikalavimų. (duomenys neskelbtini) automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Mano, kad visi trys automobiliai laikytini aptarnaujančiu transportu. Visi šie automobiliai buvo su neįgaliojo asmens automobilių statymo kortelėmis. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliota atstovė V. Z. prašė G. Č. skundą atmesti Institucijos atsiliepime išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad G. Č. teiginiai yra deklaratyvūs, neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors G. Č. ir teigia, kad jau dvejus metus stato automobilius administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir jokia atsakomybė jam už tai taikyta nebuvo, šių jo teiginių nepatvirtina jokie duomenys. 2019-08-22 patikrinimas buvo vykdomas nuo 11.00 val. iki 18.00 val. Pirmame patikrinimo etape dalyvavo Š. D. ir S. V., antrame etape, kuris vyko vėliau, dalyvavo A. V. ir Klaipėdos AVPK policijos pareigūnai. Todėl patikrinimo akte Nr. ATP2-548 yra nurodyti A. V. duomenys. 2018-02-22 toje teritorijoje, tai yra (duomenys neskelbtini), buvo atlikti du patikrinimai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. F. parodė, kad G. Č. yra jo plaukimo treneris. Jis, liudytojas, yra 20 proc. darbingas, yra neįgalus. G. Č. jį treniruoja jau dvejus metus. 2019-08-22 atvažiavo į Melnragę. Anksčiau į Melnragę jį atveždavo G. Č., dabar atvažiuoja automobiliu pats. Turi neįgaliajam pritaikytą automobilį. Automobilis pažymėtas skiriamuoju „Neįgalus“ ženklu, todėl automobilį gali statyti bet kurioje vietoje, jei tik netrukdo eismui. Įvykio dieną jį į Melnragę atvežė G. Č. dukra G., nes G. Č. buvo užsiėmęs. G. jį, liudytoją, vežė nuo nakvynės namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu gyveno. G. vairavo (duomenys neskelbtini) modelio automobilį. Atvykus į Melnragę automobilių aikštelėje visos stovėjimo vietos buvo užimtos. G. neturėjo skiriamojo ženklo „Neįgalusis“, tokį ženklą turėjo G. Sustojo automobilio aikštelėje prie baro, paskambino G. Č. ir šis atėjo. T. G. nuvežė jį, liudytoją, prie konteinerių. G. jį, liudytoją, vežė savo automobiliu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) modelio. (duomenys neskelbtini) automobilis liko stovėti automobilių aikštelėje. Nežino, ar G. Č. turėjo „Neįgaliojo“ ženklą. Tą dieną sportavo ir daugiau neįgalių asmenų. Tuo metu kai jis plaukiojo, įvyko kažkoks incidentas su pareigūnais. Prie konteinerio stovėjo dar kitas automobilis. Nežino, kas vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį. Ant byloje esančios nuotraukos yra užfiksuotas jis, liudytojas. Jį paveikslavo G. Negali kategoriškai tvirtinti, kad G. Č. jį vežė savo automobiliu, o ne (duomenys neskelbtini) automobiliu.
Liudytojas Š. D., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyr. specialistas, parodė, kad 2019-08-22 gavo poskyrio vedėjo užduotį nuvykti į (duomenys neskelbtini) dėl šalia molo kopose vykdomos galimai be išduoto leidimo mokymo plaukti banglentėmis veiklos. Nuvyko surinkti įrodymus dėl vykdomos veiklos. Buvo kartu su S. V.. Automobilį paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje ir pėsčiomis nuėjo iki stovyklos vietos. Nuvykę užfiksavo tris automobilius, pažeidusius KET. Automobiliai (duomenys neskelbtini) modelių. Automobiliai buvo palikti stovėti ne automobilių stovėjimo skirtoje vietoje. Užfiksavo pažeidimus, padarė fotonuotraukas, paliko pranešimus už automobilių valytuvų. Automobiliai stovėjo vienas prie kito, kopose. Šalia buvo pastatyti konteineriai. Matėsi, kad juose sukrauta įvairi įranga. (duomenys neskelbtini) automobilyje ant panelės buvo padėta neįgaliojo asmens automobilio statymo kortelė. (duomenys neskelbtini) automobilyje tokios kortelės nebuvo. Aplinkui buvo kitų asmenų, taip pat ir G. Č., jis reiškė nepasitenkinimą, klausė kodėl fotografuojami automobiliai. Pirma nuotrauka padaryta 11.36 val. Į vietą atvyko apie 11.30 val.
Liudytoja A. V., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyr. specialistė, parodė, kad 2019-08-23 buvo surašytas jungtinis patikrinimo aktas Nr. ATP2-548 dėl dviejų 2019-08-22 vykusių patikrinimų. Pirmoje patikrinimo (duomenys neskelbtini) dalyje ji, liudytoja, nedalyvavo, todėl šio patikrinimo aplinkybės jai nėra žinomos. Ji dalyvavo tik vykdant antrąjį patikrinimą. Patikrinimo aktą surašė ir parengė Š. D.. Ji pasirašė aktą, nes dalį patikrinimo veiksmų atliko ji, liudytoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. Č. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
G. Č. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Skundžiamu nutarimu G. Č. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019-08-22, apie 11.45 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas KET 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nusižengimą. Kelių eismo taisyklių III skyriaus 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Komentuojamojo skyriaus 8 punktas įtvirtina, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET XVII skyriaus 150.5 punktas imperatyviai nustato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Skundą pateikęs G. Č. neginčija, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo užfiksuotoje vietoje, tačiau teigia, kad toje vietoje automobilis, pažymėtas neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele, stovėti galėjo. Minėtu automobiliu atvežė neįgalųjį asmenį į plaukimo treniruotę, todėl automobilis laikytinas aptarnaujančia transporto priemone.
Nors pareiškėjas G. Č. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, tačiau ištyrus rašytinę bylos medžiagą, išklausius jo paties paaiškinimą, liudytojo Š. D. parodymus, darytina išvada, jog G. Č. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.
Nusižengimo vietoje darytose nuotraukose, taip pat ir tose, kurias į bylą papildomai pateikė pats G. Č. (b.l. 31, 32, 34, 66, 67, 94, 95), aiškiai matomas visu korpusu stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tai nėra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Nuotraukose matyti, kad toje vietoje, kurioje stovi automobiliai, tarp kurių ir automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra smėlis, vietomis želia žolė. Ši vieta nėra skirta automobilių eismui ar jų stovėjimui.
Taigi, priešingai nei teigia savo skunde G. Č., jis automobilį pastatė ne trinkelėmis grįstoje aikštelėje, o kopose, ant smėlio.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. nurodo, kad jo vairuotame automobilyje ant panelės buvo padėta neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, kadangi automobilių vežė neįgalų V. F., todėl automobilį galėjo statyti bet kokioje vietoje, netrukdydamas eismui. Institucijos atstovas liudytojas Š. D. teismo posėdžio metu tvirtino, kad tokios kortelės automobilyje nebuvo. Iš teismui pateiktų automobilio fotonuotraukų daryti kategoriškos išvados, kad šios kortelės nebuvo, negalima.
Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė – kortelė, kuri suteikia teisę asmenims sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. Pažymėtina, kad, vadovaujantis KET XXIII skyriaus „Neįgaliųjų transporto priemonių eismas“ nuostatais, vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama nepaisyti kelio ženklų „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ ir „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“ reikalavimų; sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis. Pažymėtina, kad tokių automobilių vairuotojams suteikiamos lengvatos nėra absoliučios ir jų nereikėtų aiškinti per daug plačiai. Išanalizavus įstatymo nuostatus, matyti, kad vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidimas transporto priemonę palikti stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose nenumatytas, todėl šis G. Č. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė nesuteikia teisės statyti automobilio ant žalios vejos, šaligatvio ar kitose vietose, kuriose transporto priemonių eismas negalimas.
Teismas nesutinka ir su skundą patekusio G. Č. argumentais, jog jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų, o transporto priemonių stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi.
Skundą pateikusio G. Č. nurodytas argumentas, kad tai įprasta automobilių stovėjimo vieta, automobilius šioje teritorijoje stato jau dvejus metus, šioje vietoje automobilius stato ir prie jūros atvykstantys asmenys, nepašalina jo atsakomybės. Faktas, jog minėtą nusižengimą daro ir kiti asmenys, nelegalizuoja tokio automobilio statymo būdo.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad G. Č. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą 417 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, G. Č. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuotas tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, paskirta vadovaujantis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Teismo nuomone, G. Č. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. 2019-10-16 G. Č. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo siūloma iki 2019-11-22 sumokėti 15 Eur baudą. 2019-11-21 gautas G. Č. prašymas nagrinėti bylą 2019-11-21, prašyme G. Č. nurodė, kad nesutinka su nusižengimu, pateikė prie bylos dokumentus, prašė baudos neskirti, sprendimą atsiųsti elektroniniu paštu (b.l. 33), todėl 2019-11-21 byla išnagrinėta ir priimtas nutarimas.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, G. Č. skundas netenkintinas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019-11-21 nutarimas Nr. SAVAD-21-ANR_N-3171-2019 paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
G. Č. skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-3171-2019 palikti nepakeistą.
Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.