Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-11 · Civilinė byla Nr. e2-2313-862/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
e2-2313-862/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30452-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 3.2.6Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Civilinė byla Nr. e2-2313-862/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30452-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „YIT Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2020-10-26 pateikė teismui ieškinį, priimtą 2020-10-29, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 581,99 EUR žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR žyminį mokestį.

Nurodė, kad 2019-07-13 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) aikštėje, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n. (duomenys neskelbtini) kurį draudėja J. Š. buvo apdraudusi pas ieškovę transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Paaiškino, kad automobilį parkuojant atbuline eiga, atsikišęs kelio elementas (bortelis, sutvirtintas armatūra) perplėšė automobilio padangą. Bortelis, kuris buvo „iškritęs“ iš bendros bortelių linijos ir savo aštriomis apie 4 cm atsikišusiomis briaunomis sugadino automobilio padangą ir ratlankį. Ieškovės nuomone, aplinkybė, jog trūkumas buvo ne važiuojamoje kelio dalyje, bet šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies atribojimo elemente nėra teisiškai reikšminga vertinant atsakovės atsakomybę, nes atsakovė yra minėto kelio savininkė ir privalėjo užtikrinti, jog kelio/šaligatvio elementai nekeltų grėsmės pravažiuojančioms transporto priemonėmis ir pėstiesiems. Dėl padarytų apgadinimų buvo išmokėta 581,99 EUR dydžio draudimo išmoka, į kurią įtrauktos remonto išlaidos pagal sąskaitą faktūrą ir sąmatą (946,50 EUR) atėmus detalių nusidėvėjimą (234,51 EUR) ir draudimo sutartyje numatytą frančizę (130 EUR). Pažymėjo, jog transporto priemonės vairuotoja išvengti kliūties neturėjo galimybės, nes nebuvo įspėjamųjų ženklų apie kelio trūkumus. Parkuojantis atbuline eiga iš tolo nebuvo galimybės matyti atsikišusio bortelio ir armatūros. Policijos pareigūnai vairuotojos veiksmuose KET pažeidimų neįžvelgė. (duomenys neskelbtini) aikštė Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas - atsakovė. Atsakovė atsisakė atlyginti žalą, nurodydama, jog Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) aikštę prižiūri UAB YIT Lietuva. Dublike papildomai nurodė, kad atsakovė yra tinkamas atsakovas, nes UAB „ YIT Infra Lietuva“ sutarties pagrindu vykdė techninę (duomenys neskelbtini) aikštės priežiūrą, tačiau nebuvo jos valdytoja. Atsakovės ir UAB „YIT Infra Lietuva“ sudaryta sutartimi, trečiajam asmeniui nebuvo suteikta teisė savarankiškai įgyvendinti ginčo gatvės valdymo teises, nes šalių sudarytos sutarties pagrindu sutarties šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Paaiškino, kad į sąmatą įtrauktos dvi padangos, nes tai numatyta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymo Nr. 2B-290 (2017-05-23 įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija) 5.2 punkte. Automobilis turėjo techninės apžiūros galiojantį taloną, kuris patvirtina, jog techninės apžiūros metu transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, galėjo dalyvauti eisme.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo pateiktu atsiliepimu ieškinį prašo tenkinti. Nurodė, kad UAB „YIT Infra Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėja po reorganizavimo yra UAB „YIT Lietuva“. Tarp trečiojo asmens ir atsakovės 2018-09-25 buvo sudaryta sutartis Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2)18/77, kurios pagrindu, atsakovei pavedus, trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Pagal nurodytą sutartį trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas, nes trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.

Atsakovė pateiktu atsiliepimu ir tripliku prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-09-25 sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), kurios pagrindu UAB „YIT Infra Lietuva“ įsipareigojo vykdyti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryti rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad šios sutarties 16.1 punktu rangovas įsipareigojo paslaugas teikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, 16.7 punktu rangovas įsipareigojo atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Sutarties 16.11 punktu rangovas įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, žymėti gatvių ir kiemų dangos defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti, todėl trečiasis asmuo yra gatvių valdytoju, kuris ir turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Kadangi UAB „YIT Infra Lietuva“ ginčo įvykio metu atliko (duomenys neskelbtini) aikštės, Vilniuje, priežiūrą, veikė kaip šios gatvės valdytoja, atsakovės nuomone, nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtiems veiksmams (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelio bortą. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjama transporto priemonės gedimų priežastis. Byloje nėra duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent dėl automobilio įvažiavimo į kelio bortą. Atkreipė dėmesį, jog sąmatoje nurodoma, kad keista tiek priekinės kairės tiek priekinės dešinės pusės padanga (po 150 EUR už kiekvieną), nors žala buvo padaryta tik priekinės dešinės pusės padangai. Pažymėjo, kad po eismo įvykio Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti apžiūrose. Akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nėra tiksliai nustatyta, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Triplike papildomai nurodė, kad pagal ieškovės pateiktas įvykio nuotraukas neįmanoma nustatyti, jog įvykis įvyko būtent (duomenys neskelbtini) aikštėje, Vilniuje. Atsakovė 2021-02-05 pateikė google maps (duomenys neskelbtini) aikštės nuotrauką, kurios pagrindu teigia, kad gatvės danga ir forma yra kita nei fiksuota ieškovės pateiktose nuotraukose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Byloje esantis transporto priemonių draudimo liudijimas Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini) (TIA Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės nuo 2019-01-05 iki 2020-01-04 buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Transporto priemonės draudėja – J. Š.. Teismui pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019-07-15 pranešimas, J. Š. 2019-07-13 paaiškinimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį RIOK07-19-9503740, 2019-07-13 eismo įvykio fiksavimo protokolas Nr. 07-19-9503740, byloje esančios nuotraukos, ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad 2019-07-13, apie 15:20 val., Vilniuje, šalia pastato (duomenys neskelbtini) aikštėje 3, t.y. galvelėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), kuri lygiagreti (duomenys neskelbtini), (pagal google maps nuotrauką, skelbiamą viešame puslapyje https://www.google.lt/maps/@54.6936991,25.3060198,3a,75y,332.82h,70.65t/data=!3m6!1e1!3m4!1sSdBj3zHB8YzaIteHVu2LRQ!2e0!7i13312!8i6656), parkuojant automobilį atbuline eiga, atsikišęs kelio elementas (bortelis, sutvirtintas armatūra) perplėšė automobilio padangą. Byloje nėra įrodymų, jog policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, transporto priemonės vairuotojai būtų pradėję administracinio teisės pažeidimo bylą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Ieškovės paaiškinimai, byloje esantis eismo įvykio fiksavimo protokolas patvirtina, kad pavojinga eismui vieta nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais.

UAB „Moller auto“ 2019-08-19 remonto sąmata Nr. 602300 patvirtina, kad transporto priemonei buvo atlikti remonto darbai, kurių kaina 946,50 EUR. Ieškovės pateikti žalos bylos Nr. 2219930 duomenys, 2019-07-15 elektroninis susirašinėjimas, 2019-09-09 sąskaitos patvirtina, kad ieškovė, atskaičiusi 234,51 EUR detalių nusidėvėjimą ir draudimo sutartyje numatytą 130 EUR frančizę, už transporto priemonės remontą UAB „Moller auto“ išmokėjo 581,99 EUR. Ieškovė 2019-09-19 raštu Nr. R0002256822 paragino atsakovę atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovė 2019-10-09 raštu Nr. Nr. A51-95537/19(3.3.2.26E-INF) atsisakė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų dėl to, kad (duomenys neskelbtini) aikštė, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei byloje ginčo nėra. Atsakovės 2021-02-05 pateiktoje nuotraukoje iš google maps užfiksuotas vaizdas yra ne tas, kurį nurodė transporto priemonės savininkė pareiškime, o automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra priešais nurodytą bažnyčią ir pareiškime nurodomą aikštę, todėl nesudaro pagrindo abejoti įvykio vieta (https://www.google.lt/maps/@54.6936991,25.3060198,3a,75y,332.82h,70.65t/data=!3m6!1e1!3m4!1sSdBj3zHB8YzaIteHVu2LRQ!2e0!7i13312!8i6656).

Atsakovė, remdamasi tarp jos ir trečiojo asmens 2018-09-25 sudaryta sutartimi Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), teigia, kad kelio, dėl kurio defektų buvo padaryta žala ieškovės apdraustai transporto priemonei, valdymą šios sutarties 16.1, 16.7, 16.11 punktais yra perdavusi trečiajam asmeniui – UAB „YIT Lietuva“. Sutarties 16.1 punktu šalys susitarė, kad trečiasis asmuo pagal atsakovės užsakymus, atskirais atvejais ir be jų, tinkamai atlieka sutartyje numatytus darbus; 16.7 punktu trečiasis asmuo įsipareigojo atlyginti nuotolius tiek atsakovei, tiek tretiesiems asmenims dėl netinkamo sutarties vykdymo, o 16.11 punktu trečiasis asmuo atsakovei įsipareigojo pažymėti ir šalinti defektus, keliančius grėsmę eismo saugumui, apie tai informuojant atsakovę. Šiame punkte įtvirtinta ir sąlyga, kad trečiasis asmuo nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinėje dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti nuostolius atsakovei bei kitiems asmenims.

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui aukščiau nurodyto sprendimo.

Kaip matyti iš atsakovės ir trečiojo asmens pateiktos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovės pavedimu atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka, todėl šios sutarties dalyku yra sutartyje nurodytų gatvių kelio dangos remontas ir priežiūra. Gatvių kelio dangos remontas ir priežiūra atsakovės užsakymu arba apie atliktą remontą (priežiūrą) informuojant atsakovę po darbų atlikimo, atlygintinai, reiškia, kad atsakovė trečiajam asmeniui suteikė techninę ginčo kelio priežiūros teisę. Tai, kad atskirose sutarties sąlygose yra numatyta trečiojo asmens pareiga atlyginti nuostolius atsakovei bei kitiems asmenims, šalių sudarytos sutarties dalyko nekeičia ir nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė trečiajam asmeniui perleido valdymo teisę kaip objekto (kelio) turėjimą savo žinioje ir teisę savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi atsakovė valdymo trečiajam asmeniui nėra pardavusi, atsakovė neužtikrino, kad jai prižiūrėti priskirtas objektas būtų saugus, yra visos atsakovės - kelio savininkės civilinės atsakomybės už šio objekto padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).

Atsakovė nurodo, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi žala atsirado dėl transporto priemonės valdytojo didelio neatsargumo. Įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kaltas transporto priemonę vairavęs asmuo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonei žala (tiek padangai tiek ratlankiui) buvo padaryta dėl atsikišusio kelio elemento. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos išmokėtos draudimo išmokos dydį bei įrodymus, pagrindžiančius padarytos žalos dydžio nustatymą. Atsakovė, nurodžiusi, kad žala turi būti mažinama, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio pagrindu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojos didelį neatsargumą, bei įrodymų, kuriais būtų paneigta ieškovės nurodyta automobiliui padaryta žala ir jos dydis (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teiginiai esą vairuotoja vairavo neatsakingai, neapdairiai, nepasirinko saugaus greičio yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Atsakovės argumentai, kad nepagrįstai į sąmatą įtrauktas dviejų padangų keitimas, taip pat nėra pagrįsti, nes pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymo Nr. 2B-290 (2017-05-23 įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija) 5.2 punktą ant vienos transporto priemonės ašies negali būti naudojamos skirtingos padangos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daryti išvada, kad atsakovės argumentai nepaneigia ieškovės prašomos priteisti sumos pagrįstumo ir nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad nurodyto dydžio žala transporto priemonei buvo padaryta ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Vadovaujantis išdėstytu, pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir iš atsakovės ieškovei priteistinas 581,99 EUR turtinės žalos atlyginimas.

Prievolė atlyginti nuostolius atsiranda nuo žalos padarymo momento. Atsakovė prievolės gera valia nevykdo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 % (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (581,99 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020-10-29) dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį - 15 EUR. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu patirtos 1,86 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos neviršija 5 EUR, todėl neskirstomos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 581,99 EUR (penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 99 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (581,99 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė