Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vyriausioji specialistė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. birželio 29 d. nutarimą. Institucijos apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad V. B. nebuvo bausta už valstybinės žemės užėmimą, o tualetą ir šuns voljerą ji pastatė valstybinėje žemėje, kuri nėra formuojamos namų valdos teritorijoje, o kitoje pusėje valstybinio kelio, tik 2016 metais. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Institucija nuo 2013 metų rugpjūčio 5 d., kai Klaipėdos apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-150-903/2014 (teisminio proceso numeris Nr. 2-24-3-01329-2013-2), atliko daug patikrinimų nesuformuotame namų valdos žemės sklype, adresu (duomenys neskeltini), Klaipėdos r. sav., todėl tiksliai žino, kad tualetas ir šuns voljeras pastatytas 2016 metais. Pažymi, jog V. B. anksčiau minėto teismo sprendimu yra įpareigota griauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo, todėl jai puikiai žinoma, kad be valstybinės žemės valdytojo sutikimo, bet kokia statyba yra draudžiama, tačiau ji ir toliau ignoruoja Lietuvos Respublikos įstatymus ir piktybiškai savivaliauja, statydama naujus statinius valstybinėje žemėje. Institucijos manymu, V. B. atstovo advokato L. Z. žodiniai parodymai byloje, kad V. B. lauko tualetą pastatė 2012 metais būtinojo reikalingumo sąlygomis ir užima mažą plotelį, neatitinka tikrovės, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vyriausioji specialistė Reda Siautilė asmeniškai dalyvavo 2016 m. išvažiuojamajame posėdyje kitoje civilinėje byloje ir pastebėjo naujai neleistinai pastatytą lauką tualetą, o paklausus V. B. apie šį naujai pastatytą tualetą, ši atsakė, kad norėjo ir pastatė, o paklausus, kas davė leidimą statyti statinius valstybinėje žemėje, ji atsakė, kad Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai neprieštaravo lauko tualeto statybai, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad pažeidėja kreipėsi į kokią nors valstybinę instituciją dėl lauko tualeto statybos leidimo. Institucijos atstovės nuomone, daugiabučio, esančio (duomenys neskeltini)., Klaipėdos raj. sav. Gyventojai turi bendrą lauko tualetą, kuriuo jie visi naudojasi, todėl savavališkai V. B. pastatytas lauko tualetas valstybinėje žemėje be institucijos sutikimo, neatitinka objektyvaus reikalingumo kriterijų. Taip pat Institucija nesutinka ir su teismo nutarimo motyvais dėl V. B. šuns voljero, kadangi byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. V. B. 2017 m. lapkričio 20 d. raštas, kuriame ji pati nurodo, jog pasistatė naują lauko tualetą bei jos 2018 m. gegužės 15 d. prašymas leisti per mėnesį pašalinti savavališkai pastatytus pastatus. Institucijos manymu, nėra svarbus valstybinės žemės plotas, kurį savavališkai užėmė ir naudoja V. B., kadangi pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodytas tik žemės užėmimo faktas (objektyvioji nusižengimo pusė), ir asmens tyčia užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje V. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, teismų praktika ir skundžiamame nutarime išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, požymių buvimo V. B. veikoje, todėl Apygardos teismas jų iš naujo nekartoja.

8. Pažymėtina, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. Įstatymo leidėjo teisės normos konstrukcijoje naudojamos sąvokos „užėmimas“ turinys pagrįstai skundžiamame nutarime atskleistas naudojantis teismų praktika, kurios aiškinimui bei taikymui nagrinėjamoje situacijoje Apygardos teismas visiškai pritaria. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, V. B. buvo kaltinama tuo, kad ji šalia jos gyvenamojo namo, kuriame yra jos butas, valstybinėje žemėje yra pasistačiusi penkis statinius ir taip savavališkai naudojasi valstybine žeme. Apygardos teismo vertinimu, valstybinės žemės naudojimas nereiškia ir jos užėmimo, kadangi iš teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais. Būtent dėl statinių – įrenginių pastatymo pasisakoma ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vyriausiosios specialistės apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N-442-2997-09, kuri visiškai atitinka ir skundžiamame nutarime aptariamą teismų praktiką.

9. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pripažino, jog Institucijos administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyti pastatai, esantys valstybinėje žemėje ir jų atsiradimo aplinkybės, negali būti vertinami kaip V. B. savavališkas valstybinės žemės užėmimas. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog V. B., siekdama priskirti sau valstybinę žemę ar jos dalį, nebuvo jos aptvėrusi tvoromis, kurios pašalintų kitų asmenų galimybes patekti į valstybinę žemę, o statiniai, dėl kurių savavališko pastatymo ji kaltinama, apskritai nebuvo jos statyti arba jos pastatyti, tačiau jų užimamas plotas ir akivaizdi tikslinė jų paskirtis nesukelia tokio pavojingumo, koks būtinas administracinei atsakomybei kilti. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad valstybinės žemės ploto, kurio dalimi naudojasi V. B., dalis yra akivaizdžiai neprižiūrima, apaugusi žole, krūmokšniais, o prie daugiabučio, kuriame gyvena V. B. dėl nesuprantamų priežasčių iki šiol nėra nesuformuotas žemės sklypas. Atsižvelgdamas į visus aukščiau paminėtus duomenis ir šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes, Apygardos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. B. nepadarė inkriminuoto administracinio nusižengimo, t. y. savavališkai neužėmė valstybinės žemės.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nebuvimo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vyriausiosios specialistės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.