- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-332-72/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00075-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Gytis Stasevičius Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-332-72/2012
2012 m. birželio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros (toliau – ir Institucija) vyresnysis valstybinis inspektorius R. M. 2012-01-20 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 041452 A. Š.. Pažeidimo esme nurodė tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelė (duomenys neskelbtini) k., Utenos r. sav., nevykdė Jiems duotame pakartotinai 2011-05-25 privalomajame nurodyme Nr. (II-KE)-17 nustatytų reikalavimų, nepateikė naujo Garanto ar pratęsto banko laidavimo Garantijos. Prieš tai įmonės direktoriui A. Š. buvo surašytas 2010-12-07 privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-52. Kadangi privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-52 nebuvo įvykdytas iki nustatyto laiko, t y. su pratęsimais iki 2011-05-11, atsakingam asmeniui už privalomojo nurodymo nevykdymą skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51¹⁴ str. 1 d., o 2011-05-25 pakartotinai surašytas privalomasis nurodymas Nr. (II-KE)-17 įmonės direktoriui A. Š., pagal kurio turinį pažeidimą įmonė ir konkrečiai įmonės direktorius turėjo pašalinti iki 2011-08-25, tačiau pažeidimo ir nurodymo neįvykdė iki šiol. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 51¹⁴ str. 2 d.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Utenos rajono apylinkės teismas 2012-05-14 nutarimu perkvalifikavęs veiką iš ATPK 51¹⁴ str. 2 d. į ATPK 51¹⁴ str. 1 d., pripažino A. Š. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ str. 1 d., ir jam paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą. Teismas nustatė, kad A. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nevykdė UAB (duomenys neskelbtini) pateikto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinio (2010 m. gruodžio 7 d. nurodymo Nr. (11-KE)-52 su pratęsimais iki 2011-05-11), o surašius 2011 m. gegužės 25 d. pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. (II-KE)-17, jo iki nustatyto termino, t. y. iki 2011-08-25, neįvykdė. UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Utenos sen., Utenos r., yra pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelė, tačiau bendrovė nėra pateikusi naujos Garantijos arba pratęstos banko laidavimo Garantijos. Teismas konstatavo, jog dėl to, kad A. Š. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog už pirminio nurodymo nevykdymą administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas kitas asmuo, t. y. tas, kuris nevykdė privalomojo nurodymo, tai negalima laikyti, kad A. Š. neįvykdė pakartotinio privalomojo nurodymo. Teismas manė, kad šiuo konkrečiu atveju, A. Š. nevykdė jam skirto privalomojo nurodymo, todėl jo veiką perkvalifikavo iš ATPK 51¹⁴ str. 2 d. į ATPK 51¹⁴ str. 1 d. Skirdamas A. Š. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į tai, kad jis dirba. Teismas A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-05-14 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat panaikinti 2011-05-25 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus R. M. privalomąjį nurodymą Nr. (11-KE)-17. Nurodo, kad teismas nutarime visiškai neanalizavo UAB „Ūrus“ ir Ko 2011-01-24 ir 2011-03-07 gautų ir Utenos rajono agentūrai pateiktų atitinkamai draudikų UADB „Seesam Lietuva“ ir „If P& Insurance AS“ praplėstų bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimų (polisų), kurių papildomose sąlygose aiškiai nurodyta, kad draudimo objektu laikoma žala, padaryta trečiųjų asmenų turtui dėl draudėjo, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), vykdomos veiklos – pavojingų atliekų surinkimas, saugojimas, eksportas, šalinimas ar naudojimas, jei įmonė neįgyvendins ar netinkamai įgyvendins atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. 469 nustatytą tvarką. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2011-08-02 raštu taip pat pareiškė nuomonę, jog regiono aplinkos apsaugos departamentas gali priimti tokio turinio draudimo liudijimus. Taigi teismas visiškai neįsigilino į pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, jų neįvertino ir neteisingai konstatavo, kad yra pažeista Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. 3 d. Nurodo, kad teismas nepasisakė, dėl kokios priežasties praplėsti bendrosios civilinės atsakomybės draudimai neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. 3 d. ir Aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintoje Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkoje nurodytos laidavimo draudimo sutarties. Mano, kad bet kokios rūšies ar pavadinimo laidavimo draudimas, kuris užtikrina atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų, turėtų būti laikomas atitinkančiu Atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. 3 d. nurodytą reikalavimą, nes pati įstatymo nuostata kalba, kad tokia garantija yra reikalinga tuo atveju, kai įmonė neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) iš viso nebuvo leista įrodyti, kad įmonė tokiam atvejui turi sukaupusi savo pačios lėšas. Be to, ir Civilinis kodeksas, taip pat ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 20006 L 190, p. 1) su paskutiniais pakeitimais esmine sąlyga laiko garantijos ar draudimo turinį, o ne pavadinimą ar sutarties rūšį. Mano, kad pagal jų pateiktus draudimus trečias asmuo (Institucija) gauna garantiją, lygiavertę Atliekų įstatymo 11 str. 3 d. nurodytam laidavimo draudimui. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 str., kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo nevykdymą. Nutarime pripažinta, kad privalomąjį nurodymą privalėjo įvykdyti jis, nors jam nebuvo adresuotas joks Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomasis nurodymas. Atkreipia dėmesį, kad Utenos rajono agentūrai yra pateikta pažymą, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra paskyrusi kitą atsakingą asmenį už atliekų tvarkymą pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Utenos r., (duomenys neskelbtini) k. Privalomasis nurodymas buvo įteiktas būtent UAB (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui - vadybininkei L. A.. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) 2011-08-19 raštu Nr. 173 kreipėsi į Utenos rajono agentūros vedėją su prašymu panaikinti 2011-05-25 privalomąjį nurodymą Nr. (11-KE)-17, tačiau iki šiol atsakymo dėl šio prašymo negavo. Mano, kad Utenos rajono agentūra šia veika (neveikimu) pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 str. ir nepriimdama jokio sprendimo dėl 2011-05-25 privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-17 panaikinimo, atsakymo panaikinti ar pakeitimo, užkirto kelią UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 str. 7 d., kreiptis į teismą dėl visiškai nepagrįstai surašyto 2011-05-25 privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-17 panaikinimo, už kurio tariamą neįvykdymą yra priimtas nutarimas ir taikyta administracinė nuobauda.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo A. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos 5 p. nustato, kad įmonė turi turėti: TIPK leidimo dalį, reglamentuojančią atliekų susidarymą ir tvarkymą; parengtą ir pagal Tvarkoje nustatytus reikalavimus suderintą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą; banko garantiją ar draudimo liudijimą, patvirtinantį galiojančią atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo laidavimo draudimo sutartį (nurodyto punkto prasme abi šios alternatyvos prilyginamos Garantijai). Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) galiojančio tokio įsipareigojančio turinio dokumento Garantijos gavėjui nagrinėjamu atveju neturėjo ir neturi iki šiol – tai reiškia, kad A. Š. vadovaujama įmonė veiklą vykdė pažeisdama įstatymų reikalavimus, ne gana to, piktybiškai vengė pateikti Garantiją, nors jai buvo duoti keli privalomieji nurodymai. Nurodo, kad A. Š. mėgina suklaidinti teismą aiškindamas, kad jo turimos civilinės atsakomybės draudimo sutartys prilygsta pirmiau minėtai Garantijai. Pažymi, kad tarp apelianto nurodytų draudimo sutarčių ir įstatymo reikalaujamos Garantijos yra akivaizdus skirtumas. A. Š. sąmoningai iš konteksto cituoja Aplinkos apsaugos agentūros 2011-08-02 raštą, esą jame pateikta nuomonė, jog regiono departamentas gali draudimo liudijimą priimti kaip tinkamą pareigos įvykdymą. Tačiau Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra nesutapatina civilinės atsakomybės draudimo su Garantija, nes jų esmė skirtinga – Garantija siejama su atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimu, kad neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, o civilinės atsakomybės draudimas siejamas jau su pasekmių kilimu ir atsiradusios žalos kompensavimu. Be to, apeliantas puikiai žino tikrąją Garantijos esmę, nes kitiems regionų aplinkos apsaugos departamentams yra pateikęs tinkamus, Atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. 3 d. reikalavimus atitinkančius Garantus, o ne civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Nurodo, kad dar 2010-11-09 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. Š. registruotu laišku buvo išsiųstas privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-45, kuriame konstatuota, kad įmonė neturi reikiamos Garantijos, ir nurodytas terminas, iki kada įmonė turi ją pateikti – 2010-11-26. Nepateikus Garantijos iki nurodyto termino, 2010-12-07 A. Š. vėl registruotu laišku buvo išsiųstas privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-52. Kad A. Š. žinojo apie šį nurodymą patvirtina jo, kaip įmonės vadovo, rašyti ir pasirašyti įvairūs prašymai. 2011-05-25 UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. Š. buvo duotas dar vienas privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-17, nustatant jo įvykdymo terminą iki 2011-08-25. Kad jam buvo žinoma apie minėtą privalomąjį nurodymą patvirtina tai, kad jis jo paimti buvo atsiuntęs jo įgaliotą asmenį - įmonės darbuotoją L. A., taip pat šią aplinkybę jis pats pripažino Utenos rajono apylinkės teisme. Be to, laiko, kad būtent įmonės vadovo pareiga užtikrinti, kad darbuotojai vykdytų vadovo pavedimus, domėtis, kaip vykdomi įsakymai ir pan. Taigi, jei A. Š. atskiru įsakymu, kaip nurodo jis pats, buvo pavedęs Garantijos gavimo užduotį darbuotojai L. A., tai ir privalėjo užtikrinti ir domėtis, kad ši darbuotoja įvykdytų jo pavedimą. Jei įmonės vadovas, kuriam duoti privalomieji nurodymai, nesiima pakankamų veiksmų, kad nurodymai būtų įvykdyti tinkamai, vadinasi, pats ir yra atsakingas už privalomųjų nurodymų nevykdymą. Mano, kad Utenos rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. Š. neįvykdė 2011-05-25 privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-17, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai netaikė ATPK 51¹⁴ str. 2 d. numatančios atsakomybės už pakartotinio privalomojo nurodymo neįvykdymą, nes A. Š. akivaizdžiai neįvykdė ir prieš tai – 2010-12-07 jam duoto privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-52, kuris buvo paduotas konkrečiai jam.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku – užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų, pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų. ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki septynių tūkstančių litų arba nušalinimą nuo darbo (pareigų).
A. Š. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esme buvo nurodoma tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelė (duomenys neskelbtini) k., Utenos r. sav., nurodytu terminu neįvykdė pakartotinai privalomajame nurodyme Nr.(11-KE)-17 nustatytų reikalavimų, t. y. nepateikė naujo Garanto ar pratęsto banko laidavimo Garantijos (2010 m. gruodžio 7 d. įmonės direktoriui A. Š. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-52, kuris nebuvo įvykdytas iki nustatyto laiko, t. y. su pratęsimais iki 2011-05-11, už kurį atsakingam asmeniui už privalomojo nurodymo neįvykdymą skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d.). Protokolą surašęs Institucijos pareigūnas nurodė, kad šiais savo veiksmais A. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ str. 2 d. Utenos rajono apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. Š. nebuvo skirta administracinė nuobauda už pirminio nurodymo nevykdymą (A. Š. surašytame protokole nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn už tai buvo patrauktas kitas asmuo, t. y. tas, kuris nevykdė privalomo nurodymo), padarė išvadą, jog negalima laikyti, kad jis neįvykdė pakartotinio privalomojo nurodymo, ir konstatavęs, kad šiuo konkrečiu atveju, A. Š. nevykdė jam skirto privalomojo nurodymo skundžiamu nutarimu jo veiką perkvalifikavo iš ATPK 51¹⁴ str. 2 d. į ATPK 51¹⁴ str. 1 d. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuoja, jog visos esminės, pažeidimo pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. kvalifikavimui reikšmingos faktinės aplinkybės ištirtos ir tinkamai nustatytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad analizuojamam pažeidimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog kartą duotas bei nustatytu terminu neįvykdytas analogiško turinio privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Šios faktinės aplinkybės ir buvo nustatytos. Iš 2010-12-07 privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-52 matyti, kad A. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, buvo įpareigotas su reikalavimo termino pratęsimais iki 2011-05-11 įgyvendinti Atliekų tvarkymo įstatyme 11 str. numatytas priemones, t. y. gauti naują Garantiją ar pratęstą banko laidavimo Garantiją. 2011-05-25 buvo priimtas pakartotinis privalomas nurodymas Nr. (11-KE)-17, įpareigojantis ištaisyti ankstesnius trūkumus iki 2011-08-25. Tačiau A. Š. iki nurodyto termino minėto privalomojo nurodymo neįvykdė. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. iš esmės neigia gavęs 2011-05-25 privalomąjį nurodymą ir kartu kelią klausimą dėl pagal nurodytą ATPK straipsnį tinkamo administracinės atsakomybės subjekto, nurodydamas, kad Utenos rajono agentūrai yra pateikta pažyma, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra paskyrusi kitą atsakingą asmenį už atliekų tvarkymą pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Utenos r., (duomenys neskelbtini) k., kuriam, būtent, ir buvo įteiktas privalomasis nurodymas, t. y. vadybininkei L. A.. Tačiau apeliantas ne tik apeliaciniame skunde nurodydamas, bet ir viso proceso metu teigdamas apie UAB(duomenys neskelbtini) paskyrusį kitą atsakingą asmenį už atliekų tvarkymą pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Utenos r., (duomenys neskelbtini) k., jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Tuo tarpu teismui pateiktoje bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tad visiškai atitinka ATPK 14 str. apibrėžtą pareigūno sąvoką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl nebuvimo tinkamu administracinės atsakomybės subjektu yra tik paties apelianto pasirinkta gynybinė versija (pozicija). Apelianto skundo teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie 2011-05-25 privalomąjį nurodymą, atmetami kaip nepagrįsti. Iš 2011 m. gegužės 25 d. privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-17 matyti, kad jo nuorašas iš tiesų buvo įteiktas vadybininkei L. A.. Tačiau kaip jau buvo minėta, teismui pateiktoje administracinių teisės pažeidimų bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų paskyręs kokį kitą atsakingą asmenį už atliekų tvarkymą pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Utenos r., (duomenys neskelbtini) k. Taigi darytina išvada, kad privalomąjį nurodymą L. A. pavedė paimti UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Š., nes kitu atveju, ji apie privalomąjį nurodymą nebūtų žinojusi. Be to, ir pats A. Š. savo apeliaciniame skunde nurodo bei tokie duomenys yra ir teismui pateiktoje bylos medžiagoje, kad 2011-05-25 privalomąjį nurodymą Nr. (11-KE)-17 UAB (duomenys neskelbtini) buvo apskundusi Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kas tik patvirtina, jog jis apie privalomąjį nurodymą žinojo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl Institucijos duotų privalomųjų nurodymų reikalavimo pagrįstumo bei teisėtumo šioje byloje nenagrinėtinos, nes privalomojo nurodymo apskundimui yra įtvirtinta atskira tvarka (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 23 str.). Kaip jau minėta, iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011-08-19 kreipėsi su prašymu į Institucijos vedėją dėl 2011-05-25 privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-17 panaikinimo. A. Š. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad joks sprendimas dėl pirmiau paminėto prašymo nebuvo priimtas. Tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. Š. būtų pasinaudojęs teise kreiptis į teismą dėl Institucijos galimo neveikimo, t. y. dėl Institucijos nustatytu laiku galimai neišnagrinėto pirmiau paminėto jo bendrovės prašymo. Taigi teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pirmiau paminėtas privalomasis nurodymas būtų buvęs panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. A. Š. apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad jo pateikti civilinės atsakomybės draudimo polisai atitinka Garantiją, numatytą Atliekų tvarkos įstatymo 11 str. 3 d., todėl jam nepagrįstai buvo surašyti privalomieji nurodymai ir jis nepagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn už jų nevykdymą, nenagrinėtini, nes, visų pirma, jie nėra šio skundo dalykas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas asmens atsakomybės klausimas už privalomojo nurodymo nevykdymą. Be to, šuo metu jau esančiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu UAB (duomenys neskelbtini) pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Utenos r., (duomenys neskelbtini) k., yra panaikintas TIPK leidimas, pripažinus, kad bendrovė neturėjo įstatymų nustatytos formos laidavimo draudimo sutarties ar banko Garantijos. Taigi apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, A. Š. pagrįstai byloje surinktais įrodymais pripažintas kaltu už privalomojo nurodymo nevykdymą pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d.
Atsižvelgęs į tai, kas nustatyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių A. Š. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2012-05-14 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.