Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-832/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
1-31-832/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35884-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Kaltinamasis
A. D., A. M.
Nukentėjusysis
A. R.
Advokatai
Kristina Adomavičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-31-832/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35884-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Ročytei, kaltinamiesiems A. D., A. M., nukentėjusiajam A. R., jo įgaliotai atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvena su drauge ir turi du vaikus, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A.“, betonuotoju, teistas, paskutinį kartą: 2018-05-24 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 6 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 4 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p., b-pp, pridėta 2018-01-31 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., 1 d., 2 d. 5, 6, 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, ir konfiskuotas automobilis, ir

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, su drauge augina mažametį vaiką, dirbantis pagal individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą: Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme – 10 BBD (376,60 Eur) bauda, paskirta galutinė subendrinta bausmė: laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 90 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 10 BBD (376,60 Eur) bauda, bausmės neatlikęs,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. ir A. M. veikdami kartu 2018 m. liepos 19 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) sklypu, tyčia spyrė koja A. R., tačiau A. R. sugavus A. D. koją ir taip išvengus smūgio, pribėgęs A. M. kumščiu sudavė ne mažiau 1 smūgį A. R. į veido sritį (ties lūpomis), dėl ko A. R. nugriuvo ant žemės, po ko jam gulinčiam ant žemės A. D. kartu su A. M. sudavė ne mažiau 10 smūgių kojomis į dešinės pusės krūtinės sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam A. R. dešinės pusės VII-X šonkaulių lūžius, oro ir kraujo susikaupimą dešinėje pleuroje, veido nubrozdinimą, kaktos poodinę kraujosruvą, dantenų sumušimą, dėl ko A. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad einant į kalną prasidėjo konfliktas su „S.“, jis pagalvojo, kad jam norėjo trenkti ir pakėlė koją, norėdamas kaip atsispirti. „S.“ pagavo jį už kojos ir nusviedė į griovį. Jis vienas pats ir nukrito. Paskui atsikėlęs pamatė, kad jau pats „S.“ guli. Neatsimena, kad jis būtų trenkęs. Po įvykio susitikęs su nukentėjusiuoju pasiūlė jam duoti 500 Eur, kad jį paliktų ramybėje ir kažkiek jam atlygino (III t., 79-81 b. l.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. kaltę pripažino dėl vieno suduoto smūgio ir parodė, kad susitikę Pavenčiuose lipo į kalną. Tuo metu jie liko penkiese: jis, R. R., „S.“, A. D., K. ir I.. Panelės K. G. ir I. P. ėjo priekyje, jis ėjo per vidury, A. su „S.“ ėjo už jo, jie šnekėjosi, ginčijosi. Kai priėjo prie posūkio ir skardžio, atsisuko, nes „S.“ pradėjo smarkiai šaukti ir pamatė, kad A. laikė A. už kojos ir numetė nuo to griovio. Tada jis priėjo prie A. priešais ir pasakė: „ką tu darai, kodėl A. numetei?“ „S.“ tada sudavė jam per kojas ir jis nuvirto „S.“ prie kojų. Tada jis atsistojęs trenkė jam vieną smūgį. „S.“ paėmė jam už „čiuprynos“ ir jis paėmė, jų kojos susipainiojo ir jie nusirito nuo skardžio. Jis prabudo ir pamatė, kad šalia buvo „S.“. R. R. nusileido nuo kalno pas juos ir pradėjo šaukti „jis mirė“. Jis delnu A. patapšnojo per veidą ir jis atsibudo. Jis išgirdo, kad jis sunkiai kvėpuoja, R. pasakė: „kad tempiam į viršų“. Jie su R. R. ištempė A. į viršų ir pamatė A. stovintį ant kalno su I.. Paskui iškvietė greitąją, kuri A. išvežė ir jie išsiskirstė (III t., 81-82 b. l.).

Nors kaltinamieji A. D. ir A. M. savo kaltės nepripažino, A. M. pripažino vieną suduotą smūgį, tačiau kaltinamųjų A. D. ir A. M. kaltė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, grindžiama teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. R. parodymais, kai teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad 2018 m. liepos 19 d. buvo nuėję su savo sugyventine O. N., kaimynais L. J., R. R. švęsti L. J. gimtadienį į Pavenčius. Ten gėrė alų, valgė šašlikus. Ėjo A. D. ir A. M. su savo panelėmis. Jie priėjo prie R. R. ir pradėjo aiškinti dėl telefono, kažkokių procentų. A. D. buvo agresyvus. Jis sakė: „tu žinai, kad aš torpeda, aš tave sudaužysiu per kelias sekundes“. A. M. ramindavo jį. Jis pasakė: „jeigu tu toks kietas, ąžuolą nugriausi, tada mes pašnekėsim“. Jis matė, kad įvyks konfliktas, J. ir O. pasakė, kad eitų namo. Kildami į kalną A. M., A. D. buvo su vežimu, jis padėjo užkelti į viršų. Paskui jie nuėjo į priekį, o jis su A. D. ėjo iš paskos. Jie priėjo prie medinės tvoros, kur liudytojas gyvena. A. M. buvo priekyje, o jie su A. D. ėjo iš paskos. A. M. pakėlė ranką, davė kaip ženklą, kad gali daužyti. Tada A. D. nusimovė marškinėlius, agresyviai puolė ant jo. Jis sugavo jo koją ir A. D. parkrito, jis nevirto į griovį. Tuo momentu iš nugaros A. M. jam sudavė ir parvirto, jie abu jį spardė. Gulėdamas ant žemės jis pagavo A. M. koją ir jie visi trys nusirito į apačią. Ten prarado sąmonę.

Taip pat A. R. patvirtino, kad palaiko savo civilinį ieškinį. A. D. 200 eurų jam atlygino. Prašo priteisti iš A. D. 1300 eurų, o iš A. M. – 1500 eurų. Jie buvo susitarę su A. D., kad jis kiekvieną mėnesį po 100 eurų jam atlygins. Su A. D. kalbėjo, jis sakė kad daugiau negali mokėti, nes mažas vaikas, ir jie buvo susitarę, kad jis sumokės 500 eurų. Kadangi paskui jis atsisakė mokėti, todėl jis panaikino tą susitarimą (III t., 82-83 b. l.).

Nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai A. R. parodė, kad einant iš Pavenčių A. D. buvo agresyviai nusiteikęs ir jis suprato, kad jį sumušti, grasino, sakė, kad yra „sėdėjęs“ ir gali sumušti per kelias sekundes. Iš pradžių A. M. neleido mušti, tačiau, kažkuriuo metu, pamojo ranka ir jis suprato, kad tai buvo duotas ženklas, kad A. D. gali jį mušti. Tada A. D. nusimovė maikutę, ir bandė jam spirti, bet jis sugavo jo koją ir pakeldamas jo koją, numetė A. D. ant žemės. Tada prie jo pribėgo A. M. ir kumščiu trenkė į apatinę lūpą, ir jis pajuto, kad kažkas atsitiko su dantimis. Bei nuo smūgio nugriuvo ant žemės, rankomis užsidengė veidą, susirietė ir pamatė, kad prie jie pribėgo atsikėlęs nuo žemės A. D. ir kartu su A. M. pradėjo spardyti kojomis, kur sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į galvos sritį ir ne mažiau kaip 8 smūgius į kūną ties krūtine. Kažkuriuo metu jis prarado sąmone, bet girdėjo, kad atėjo R. R. liepė nebemušti, liepė jį nunešti ir iškvietė greitąją pagalbą (I t., 23-24, 25-26, 27-28 b. l.).

Taip ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. R. patvirtino, kad A. D. nusivilko marškinėlius ir spyrė jam iš kojos, bet koją pagavęs A. D. nuvertė ant žemės. Tuo momentu iš užpakalio atbėgo A. M. ir pribėgęs kumščiu sudavė į veidą, tada kažkas atsitiko su dantimis ir tik vėliau paaiškėjo, kad buvo išmušti du dantys. Nuo to smūgio krito ant žemės, tuo momentu atsikėlė ir A. D.. Tada jam gulint ant žemės A. D. ir A. M. pradėjo spardyti, nepamena, kiek smūgių buvo, bet spardė visur, į įvairias kūno vietas, spardė kaip kriaušę, labiausiai kliuvo į dešinę pusę. A. R. gulėjo sukniubęs, rankomis užsidengęs veidą, labiau susirietęs ant pilvo. Nežino, kiek sudavė smūgių, bet ne mažiau 10 smūgių. Pagrinde į dešinės pusės krūtinės sritį, ties šonkauliais, jautė, kad spardė iš abiejų pusių ir spardė kojomis abu. Prieš užsidengdamas galvą rankomis matė, kad abu: A. D. ir A. M. buvo prie jo. Vienu momentu gulėdamas ant žemės sugriebė A. M. už kojos, tik nepamena už kurios ir jis pargriuvo. Tada abu susikibę ritinėjosi, o A. D. norėjo išskirti, bet nukrito ir jis. Tada visi trys nusirito žemyn nuo šlaito. Kai ritosi, ten medžių nebuvo, atsitrenkti niekur negalėjo ir neatsitrenkė. Apačioje jis buvo praradęs sąmonę, todėl nepamena ar apačioje jį dar mušė (I t., 40-42 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų A. D. ir A. M. kaltė taip pat grindžiama liudytojo A. D. parodymais, kai teisiamajame posėdyje jis patvirtino, kad išgirdo kažkokį šurmulį, užsitęsė ilgiau ir ėjo pasižiūrėti. Nuėjo nuo tvoros 10-15 metrų ir pamatė, kad jaunuoliai juokavo, šnekėjosi. Jis paklausė: „ar kas vyksta, ar blogai?“. Paskui po kiek laiko, kai priėjo paskambinti ir perduoti ragelį, matė, kad jie vedė kažką, ar užsigavo kažkas. Paskui sako: „gal reikia greitąją iškviesti“, paklausė jo adreso. Pasakė greitajai kur privažiuoti. Daugiau jis nieko nematė (III t., 83-84 b. l.).

Liudytojos O. N. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad A. M. ir A. D. buvo neblaivūs, tai matėsi iš šono. Kai jie atėjo, kažką ryškinosi, ką nežino. Jie pradėjo apstoti kaimynės sūnų E., paskui R.. Jie pakilo į kalną ir A. R. ją išvarė namo. Jie visi išėjo, pakilo į kalną: ji, A. R., A. D., A. M., jų panos, kaimynė L. J., R. R.. A. R. padėjo A. D. pakelti į kalną vaiko vežimėlį. Jie su vežimėliu ėjo priekyje, o ji šalia jų. Į priekį nuėjo A. D. sugyventinė ir A. M. sugyventinė ir jos kaimynė, o ji buvo šalia A. R., A. D. ir A. M.. Jie pradėjo apsižodžiuoti ir A. R. ją išvarė namo. A. D. ir A. M. sugyventinės ir L. J. išėjo pirmosios, o jie ėjo joms iš paskos. Jos atgal nebuvo grįžusios. Paskui sužinojo, kad A. R. guli ligoninėje, yra pradurtas plautis. Kad A. R. yra ligoninėje sužinojo, kai paskambino į policiją ir greitąją. Kai nuėjo į ligoninę, pirmomis dienomis jis mažai kalbėjo, nes jam buvo šlangelės įkištos ir negalėjo suprasti, o vėliau sakė, kad jie susimušė, jį nustūmė į apačią ir dekiu apklojo. A. R. sumušė A. M. ir A. D., o greitąją pagalbą iškvietė R. R. (III t., 84-85 b. l.).

Liudytojo R. R. parodymais, kai teisiamajame posėdyje jis patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teismo posėdyje, nes neatsiminė savo parodymų ir įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, jog kai buvo tokioje pakalnėje, kuri yra einant nuo Ventos upės link Pavenčių gatvės, Mažeikių mieste ir jam einant kokiu žingsniu priekyje A., A. ir A., bei jiems konfliktuojant, atsisuko į šoną ir pamatė, kaip A. pirmas ranka sudavė du ar tris smūgius A. į veidą, tada A. kažkaip pervertė A. ant žemės ir iš nugaros pribėgo A., kuris iš rankos sudavė tris (tiksliai kiek kartų sudavė pasakyti negali) A. į šonkaulius ir A. nukrito. Tada A. atsistojęs nuo žemės, kartu su A. pradėjo iš kojų spardyti gulintį A. į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai A. ir A. sudavė koja smūgių į A. kūną, negali pasakyti, nes paėjo į priekį, kadangi pats bijojo būti primuštas A. su A.. Paskui jis pamatė, kaip link jo pareina A. su A., o A. gulinčio ant žolės nebematė, todėl jų paklausė kur paliko A. ir vienas iš jų, tik nepamena kuris, atsakė, kad yra apačioje, pakalnėje. Tada jis nuėjo pažiūrėti į pakalnę ir pamatė, kad ant žolės prie šakų guli ant nugaros A., priėjęs pamatė, kad iš burnos pradėjo bėgti putos su krauju, bėgo kraujas iš nosies, A. sunkiai kvėpavo. Paskui visi trys, A. užvilko ant viršaus link gatvės. Iškvietė medikus. Kitą dieną nuėjo į Mažeikių ligoninę aplankyti A., kuris pasakė, kad jam yra išmušti dantys, lūžę šonkauliai, perdurtas plautis (III t., 93-94 b. l., I t., 58-59 b. l.).

Jų kaltė taip pat iš dalies grindžiama ir liudytojos K. G. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad kiek pamena ėjo iš tų trijų prūdų ir kilo ginčas tarp A., dar A. mėgino sakyti: „nesipykit“. Vėliau ėjo jau namo iš Pavenčių ir „S.“ numetė A. į duobę. A. pamatęs priėjo prie „S.“, „S.“ irgi apsivertė ir apvertė A.. Vėliau A. atsikėlė, trenkė vieną smūgį ir kartu jie nusirito į duobę. Po to A. su R. R. ištraukė „S.“ iš duobės ir perdavė A.. R. vedė „S.“, o A. skambino greitajai. Atsimena, kad kai kvietė greitąją „S.“ pasakė: „palikit mane, o jūs eikit“. Jie visi ir išėjo (III t., 94-95 b. l.).

Bei liudytojos I. P. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad jų kompanija lipo į viršų, priekyje ėjo L. su jos vaiku vežimėlyje, paskui ėjo O., ji su K., o gale vyrai. Jie kažką aiškinosi, konfliktavo. Ji atsisuko ir pamatė, kad A. nėra. Grįžo pažiūrėti kur jis dingo. Pamatė, kad jis gulėjo pakalnėje. Ji jam padėjo išlipti. Jis jai pasakė eiti pas vaiką. Kaip jis pakalnėje atsidūrė, nežino, matyt kažkas nustūmė. Kai jis pasakė eiti pas vaiką, ji nuėjo pas vaiką. Daugiau nieko nežino ir nematė kaip buvo (III t., 95-96 b. l.).

Be to, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja I. P. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė ir davė tikslesnius parodymus, kai ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad eidama girdėjo, kad „S.“, A., A. vėl pradėjo žodžiu konfliktuoti. Netrukus atsisukusi pamatė, kad „S.“ pagavo už kojos A. ir jį pastūmė link griovio pusės, A. nusirideno nuo kalno. Tada ji nubėgo į griovį žiūrėti kaip ten A. ir išgirdo, kaip A. „S.“ pasakė, kaip tu A. nustūmei į griovį, taip ir tu skrisi. Kaip A. nustūmė „S.“ nematė. Ar A. sudavė smūgius „S.“, taip pat ji nematė (III t., 96 b. l., I t., 83 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad liudytojų K. G. ir I. P. parodymai vertintini kritiškai ir jais remtis pilna apimtimi negalima, nes jos turi suinteresuotumą bylos baigtimi, nes K. G. yra A. M. sugyventinė, o I. P. A. D. sužadėtinė. Be to, pagal kaltinamųjų, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, jos ėjo priekyje ir viso konflikto nematė ir negalėjo matyti. Todėl jos ir negali patvirtinti to, kad kaltinamieji kojomis spardė gulintį nukentėjusįjį.

Kaltinamųjų kaltė taip pat grindžiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais:

Įtariamojo A. D. parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis, kai jis parodė vietą kur A. R. laikė jo koją ir nustūmė nuo šlaito. Bei nurodė vietą kurioje gulėjo A. R. ir kur iš griovio išvedė A. R., link kurios vietos nuėjo, vietą kur nuvedė A. R. ir jį pasodino (II t., 32-34, 35-46 b. l.).

Įtariamojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis, kai jis parodė vietą, kurioje jis su savo draugais priėjo prie kitų asmenų kompanijos, parodė link kur ėjo jau namų link. Nurodė vietą, kurioje matė kur A. laikė A. D. koją ir jį nustūmė nuo šlaito, parodė iš kurios pusės jis priėjo prie A., vietą, kurioje jis buvo su A. ir jam sudavė vieną smūgį į veido sritį. Vietą nuo kur jis su A. nusirideno nuo šlaito, taip pat vietą kur parlipo su A., vietą kur vedė A. ir kurioje vietoje jį paguldė (II t., 100-102, 103-113 b. l.).

Nukentėjusiojo A. R. parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis, kais jis parodė vietas, kurioje buvo su savo kompanija (O. N., R. R. ir L. J.), kur atėjo įtariamieji A. D. ir A. M. su savo draugėmis, kur susistumdė su įtariamaisiais, nusirideno nuo šlaito, kurioje vietoje buvo paguldytas kol atvyko medikai (I t., 43-44, 45-56 b. l.).

2018-09-18 specialisto išvada Nr. G 1284/2018(04), kurioje nurodyta, kad A. R. padaryti sužalojimai: VII-X šonkaulių lūžiai dešinėje, oro ir kraujo susikaupimas dešinėje pleuroje, veido nubrozdinimas, kaktos poodinė kraujosruva, dantenų sumušimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus veidą ir krūtinės ląstą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (I t., 97 b. l.).

2019-01-15 papildoma specialisto išvada Nr. PG 63/2019(04), kurioje nurodyta, kad iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės tiksliai atsakyti, koks A. R. nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmas. Veido sužalojimai galėjo būti padaryti tiek vienmomentiškai nugriuvus, tiek griuvinėjant, tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais (galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kumščiais) paveikus kaktą ir apatinių dantų sritį. Krūtinės ląstos sužalojimai galėjo būti padaryti tiek vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu (galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kumščiais arba spiriant koja), tiek nugriuvus. A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės ląstos sužalojimų visumos jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Nustatyti veido sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., 105-106 b. l.).

Liudytojo R. R. parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis, kai jis parodė vietą, kurioje buvo su savo kompanija, iš kurios pusės atėjo A. D., A. M. su savo panelėmis, kurioje vietoje ėjo su kompanija, vietą, kurioje matė, kaip A. R. sudavė smūgius (I t., 60-62, 63-71 b. l.).

Informaciniu ROIK (duomenys neskelbtini) pranešimu, kuriame užfiksuota, kad privatus fizinis asmuo pranešė, kad 2018-07-19 22.13 val., guli sumuštas vyras, sumušta galva, visas kruvinas iš kaktos bėga kraujas (I t., 14-15 b. l.).

2018-07-20 tarnybiniu pranešimu dėl kūno sužalojimų, kuriame nurodyta, kad su nukentėjusiuoju A. R. nebuvo galima bendrauti dėl vaistų ir alkoholio poveikio. Jam nustatytas 1,28 promilių neblaivumas. Susisiekus su J. Ž., pastarasis nurodė, kad grįždamas namo, ant žolės rado nepažįstamą vyrą, kuriam kraujavo iš galvos, todėl iškvietė medikus. Sužalotas asmuo apie sužalojimus nieko nepasakojo, pašalinių asmenų nebuvo. Skambino iš telefono numerio +370-654-76166 (I t., 16 b. l.).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018-07-19 22.13 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas pranešimas dėl kūno sužalojimo, adresu (duomenys neskelbtini) bei pateikė skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją (I t., 132 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kai buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas pranešimas, kuriame užfiksuota, kad asmuo kviečia medikus, kadangi guli prie kelio žmogus, sumušta galva. Operatorei paklausus ar rastas gulintis vyras sumuštas, skambinęs pagalbos vyras atsako, kad nukentėjęs asmuo jam sakė, kad jį sumušė (I t., 133-134 b. l.).

Tai, kad nukentėjusysis A. R. įvykio metu buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio parodymai, kai 2018-07-19 22.41 val. jam nustatytas 1,28 promilių neblaivumas (I t., 20, 21 b. l.).

Susitarime užfiksuota, kad A. D. skolingas 500 eurų A. R., grąžins kas mėnesį po 100 eurų iki gruodžio mėnesio. 2018-08-14 grąžino – 100 Eur, 2018-09-17 grąžino – 100 Eur (II t., 25 b. l.).

Taigi, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai, informacinis pranešimas, tarnybinis pranešimas, specialistų išvados bei iš dalies kaltinamųjų parodymai dėl paties konflikto ir kontakto su nukentėjusiuoju, bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, jų visetas, kurie buvo patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje patvirtina kaltinamųjų kaltę.

Kaltinamojo A. D. versija, kad jis tik neva gynėsi ir koja bandė atsispirti paneigta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, be to, bandant ar ketinant atsispirti nukentėjusysis negalėtų pagauti kojos, nes šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis A. R. koją pagavo tuo metu, kai jam kaltinamasis A. D. spyrė koją į šoną.

Kaltinamojo A. M. gynybinė versija tik dėl vieno suduoto smūgio paneigta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, taip pat specialistų išvadą, nes sužalojimai padaryti ne vienu smūgių, o jų visuma padaryta keliais smūgiais, bei krentant nukentėjusiajam ir griuvinėjant nuo suduotų smūgių.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų A. D. ir A. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų A. D. ir A. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jie nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. R. sveikatą.

Dėl bausmių skyrimo

Skiriant kaltinamajam A. D. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 3 d., 138 str. 1 d.) Nusikalstama veika padaryta tyčia, nusikalstama veika baigta. Jis nusikalstamos veikos vykdytojas. Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, teistas, paskutinį kartą 2018-05-24, už 2018-03-25 padarytą nusikalstamą veiką (vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), nes jis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Tai, kad kaltinamasis A. D. nusikaltimo padarymo metu buvo girtas nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl tai negali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. D. straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo nuomone prokurorės siūloma bausmė – laisvės atėmimas šiuo atveju būtų aiškiai per griežta, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas seniai, paskutinį kartą teistas už anksčiau padarytą nusikaltimą, kuris visiškai skiriasi nuo naujos veikos. Realus laisvės atėmimas atitrauktų kaltinamąjį A. D. nuo visuomenės ir neleistų jam tinkamai integruotis, nes šiuo metu jis dirba, gyvena su sužadėtine, augina du vaikus. Teismo nuomone laisvės apribojimo bausmė geriausiai paveiks kaltinamąjį ir turės teigiamos įtakos jo elgesiui ir leis pasiekti bausmės tikslus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. D. kardomoji priemonė neskirtina.

Skiriant kaltinamajam A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 3 d., 138 str. 1 d.) Nusikalstama veika padaryta tyčia, nusikalstama veika baigta. Jis nusikalstamos veikos vykdytojas. Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, teistas, paskutinį kartą 2019-08-20, už 2018-12-12 padarytą nusikalstamą veiką (smurtiniai nusikaltimai). Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), nes jis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Tai, kad kaltinamasis A. M. nusikaltimo padarymo metu buvo girtas nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl tai negali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. M. straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo nuomone prokurorės siūloma bausmė – laisvės atėmimas šiuo atveju būtų aiškiai per griežta, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas seniai, paskutinį kartą teistas 2019-08-20 už 2018-12-12 padarytą nusikaltimą, nėra duomenų, kad per tą laikotarpį būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Realus laisvės atėmimas atitrauktų kaltinamąjį A. M. nuo visuomenės ir neleistų jam tinkamai integruotis, nes šiuo metu jis dirba, gyvena su drauge, augina vaiką. Teismo nuomone laisvės apribojimo bausmė geriausiai paveiks kaltinamąjį ir turės teigiamos įtakos jo elgesiui ir leis pasiekti bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams ir 10 BBD (376,60 Eur) bauda. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. M. kardomoji priemonė neskirtina.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinės ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1329,09 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi jis byloje visiškai įrodytas, nes dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam A. R. buvo suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Todėl iš kaltinamųjų A. D. ir A. M. priteistina solidariai 1329,09 Eur Valstybinei ligonių kasai žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Nukentėjusysis A. R. šioje baudžiamojoje byloje 2019-05-14 pareiškė civilinį ieškinį dėl 2800 Eur neturtinės žalos priteisimo ir prašė iš kaltinamojo A. D. priteisti 1300 Eur neturtinės žalos, o iš kaltinamojo A. M. 1500 Eur neturtinės žalos (III t., 14-15 b. l.).

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad kai A. D. ir A. M. prieš jį panaudojo fizinį smurtą, jis patyrė fizinį skausmą. Taip pat patyrė dvasinį – emocinį sukrėtimą, šoką, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, taip pat dėl kilsiančių pasekmių, tai paveikė jo psichinę būseną. Po patirtų sužalojimų: dešinės pusės VII-X šonkaulių lūžių, oro ir kraujo susikaupimo dešinėje pleuroje, veido nubrozdinimo, kaktos poodinės kraujosruvos, dantenų sumušimo, turėjo gydytis VšĮ Mažeikių ligoninė nuo 2018 m. liepos 19 d. iki liepos 25 d. Nors stacionarinis ir ambulatorinis gydymas baigtas, tačiau sumušimo pasekmes jaučia ir dabartiniu metu, keičiantis orui sumušimo vietose jaučia skausmą. Kadangi buvo stipriai sumuštos dantenos, neteko dviejų dantų, ateityje juos būtina implantuoti. Todėl neturtinę žalą vertina 2800 Eur dydžio suma, ir nurodė, kad A. D. turėtų atlyginti 1300 Eur neturtinės žalos, nes 200 Eur pastarasis jau yra sumokėjęs, o A. M. turėtų atlyginti 1500 Eur neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismai, įvertindami neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir teismų praktika. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Teismo nuomone, nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tačiau ne tokią, kokią jis nurodo. Jo prašoma suma yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į įvykio aplinkybes, į nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, į tai, kad buvo nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, į kaltinamųjų asmenybes, bei į tai, kad nukentėjusiajam A. R. buvo išmokėta draudimo išmoka (I t., 129 b. l.), taip pat į tai, jog byloje A. D. ir A. M. nebuvo ir nėra kaltinami dėl dantų išmušimo. Byloje esantys duomenys (specialistų išvados) patvirtina tik tai, jog A. R. buvo sumuštos dantenos ir klibėjo apatiniai dantys, tačiau, kad jie ir būtent kurie dantys neva iškrito, byloje nėra jokių duomenų, ir tokių aplinkybių nukentėjusysis neįrodė ir neįrodinėjo.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis nurodo, kad neturtinę žalą vertiną 2800 Eur, kai tuo tarpu A. D. jau yra atlyginęs 200 Eur, ir prašo priteisti dar 2800 Eur, todėl visa nukentėjusiojo vertinama neturtinė žala yra 3000 Eur.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydis daugiau yra fakto (o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225-895/2016, 2K-155-511/2017, 2K-168-511/2018 ir kt.), o ne teisės klausimas.

Šiuo atveju, teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, bei į tai, kad nukentėjusysis A. R. buvos susitaręs su A. D. dėl 500 Eur žalos atlyginimo, taip pat į teismų praktiką tokiose bylose (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-324-744/2019), konstatuoja, kad atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pakankamas, adekvatus, proporcingas ir pagrįstas neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra 1800 Eur, todėl nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų A. D. ir A. M. priteistina solidariai 1800 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiajam A. R. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, dėl ko valstybė patyrė 307,71 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103, 105, 106 straipsniai), ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis po 153,85 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 106, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams ir 10 BBD (376,60 Eur) bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 10 BBD (376,60 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Nuteistiesiems išaiškinti, jog asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų A. D. ir A. M. solidariai 1329,09 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo Valstybinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT217300010002484333, „Swedbank“, AB.

Civilinio ieškovo A. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. D. ir A. M. solidariai 1800 Eur neturtinės žalos.

Pripažinti nukentėjusiajam A. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos 307,71 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų A. D. ir A. M. lygiomis dalimis po 153,85 Eur valstybės naudai (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Klemenis