Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-10 · Civilinė byla Nr. 2S-146-390/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-10
Bylos Nr.
2S-146-390/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
J. Č.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-146-390/2013
Pirmosios instancijos teismo teisėja Agnė Petkevičienė
Procesinio sprendimo kategorija:21.4.2.6; 72; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5280-887/2012, pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė J. Č. ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko R. J. M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 600 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteisti 21600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (6-7 b.l.).

2012 m. spalio 5 d. Kauno miesto apylinkės teisme gautas šalių prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti, grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio bei išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės J. Č. ir atsakovo A. M. tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria, nustatyti nepilnamečio sūnaus R. J. M., gyvenamąją vietą su motina - J. Č.;

2. Atsakovas A. M., įsipareigoja nepilnamečio sūnaus R. J. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis mokėti po 350 Lt kas mėnesį, nurodytą sumą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos iki sūnaus pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

3. Atsakovas A. M. įsipareigoja sumokėti 7000 Lt dydžio vienkartinę išmoką nepilnamečio vaiko R. J. M. išlaikymui bei ugdymui, pinigus pervedant į ieškovės J. Č. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sekančia tvarka ir terminais:

3.1. 890 Lt atsakovas įsipareigoja sumokėti per 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos;

3.2. 470Lt - iki2012-12-31d.;

3.3. 470 Lt-iki 2013- 01-31 d.;

3.4. 470 Lt - iki 2013-02-28 d.;

3.5. 470 Lt -iki 2013-03-31 d.;

3.6. 470 Lt - iki 2013-04-30 d.;

3.7. 470 Lt -iki 2013-05-31 d.;

3.8. 470 Lt - iki 2013-06-30 d.;

3.9. 470 Lt -iki 2013-07-31 d.;

3.10. 470 Lt - iki 2013-08-31 d.;

3.11. 470 Lt - iki 2013-09-30 d.;

3.12. 470 Lt - iki 2013-10-31 d.;

3.13. 470 Lt -iki 2013-11-30 d.;

3.14. 470Lt - iki2013-12-20d.;

4. Šalys susitaria, kad lėšų, skirtų vaiko R. J. M. išlaikymui bei jo lavinimui tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti J. Č.;

5. Jeigu atsakovas A. M. nesumoka bent vienos šios taikos sutarties 3 punkte numatytos sumos šios taikos sutarties 3 punkte numatytu terminu, ieškovė J. Č. įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai taikos sutarties 3 p. nurodytai sumai bei kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdomojo rašto įvykdymo (LR CPK 595 str. 4 d.);

6. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių vienas kitam bendrauti su vaiku R. J. M. dalyvauti jo auklėjime ir vystymesi, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, netrukdyti vaikui matytis su mama, tėčiu, seneliais ir giminaičiais mokslo metų bei vaiko atostogų metu. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką prieš tai per protingą terminą įspėję motiną J. Č. apie laiką ir pasimatymo su vaiku trukmę. Šalys dėl vaiko išvykimo į užsienį įsipareigoja per protingą terminą įspėti vienas kitą, informuojant apie laiką ir sąlygas, kur jie vyks ir/ar kokioje aplinkoje bus. Motina dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo, įsipareigoja per protingą terminą įspėti tėvą, nurodant naujos vaiko gyvenamosios vietos adresą;

Teismas sprendė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ją patvirtino, civilinę bylą nutraukė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-09 dalį, kurią yra patvirtinta taikos sutarties 5 ir 6 punktai panaikinti bei pripažinti nurodytus sutarties punktus negaliojančiais. Priimti šioje dalyje sprendimą ir nustatyti:

1. Jeigu atsakovas nesumoka taikos sutarties 3 p. nustatytu terminu nurodytos sumos, ieškovė J. Č. turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo laiku nesumokėtai sumai išieškoti.

2. Nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką: Ieškovė J. Č. įpareigojama nedaryti kliūčių A. M. bendrauti su sūnumi R. J. M., dalyvauti jo auklėjime ir vystymesi bei rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, netrukdyti vaikui matytis su tėčiu, seneliais ir giminaičiais. A. M. turi teisę mokslo metų atostogų metu nuo liepos mėn. l d. iki liepos mėn. 31d. pasiimti sūnų į savo namus, įspėjęs ieškovę prieš 1 mėn. Jei ieškovė gyventų užsienyje, tai ji privalo vaiką atvežti liepos mėn. l d. į tėvo gyvenamąją vietą, vaiko kelionės išlaidas tėvams padengiant lygiomis dalimis. Metų bėgyje tėvas turi teisę pasiimti sūnų kas antrą savaitgalį, įspėjęs ieškovę prieš 2 dienas. Šalys norėdamos su sūnumi išvykti į užsienį išvykimo klausimą ir laiką suderina su tėvu ar motina prieš 1 mėn. iki išvykimo dienos.

Apeliantas nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria patvirtinti taikos sutarties 5 ir 6 punktai ir mano, kad šioje dalyje teismo nutartis turi būti pakeista ir taikos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia dėl šių argumentų:

Taikos sutarties tekstas buvo paruoštas ieškovės advokatės. Atsakovas buvo pakviestas į advokatės kontorą ir atsakovui, nedalyvaujant jo advokatei, buvo pasiūlyta pasirašyti taikos sutartį, todėl atsakovas neturėjo laiko ir galimybės tinkamai susipažinti su taikos sutarties sąlygomis ir įvertinti jų pobūdį bei gauti teisinį patarimą. Tik gavęs nutarties nuorašą pasikonsultavo su teisininkais, kurie išaiškino, kad atsakovo teisės bendrauti su sūnumi nebus užtikrintos. Pagal sutarties 6 p. redakciją yra nenumatyta tikslus laikas, kada atsakovas galės mokslų metų ir vaiko atostogų metu pasiimti vaiką iš motinos, o taip pat numatyta ieškovės teisė bet kuriuo laiku vaiką išvežti į užsienį per protingą terminą įspėjant tėvą. Ieškovei gyvenant užsienyje atsakovas neturės galimybių bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Mano, kad turi būti nustatyta, jog atsakovas turi teisę pasiimti vaiką pas save į namus mokslo metų atostogų laiku nuo liepos mėn. l d. iki liepos 31 d., tada galima bus atsakovui planuoti savo atostogas ir tinkamai su sūnumi bendrauti ir praleisti laiką. Priešingu atveju ieškovė turės galimybę teigti, kad atsakovas įspėjo ne per protingą laiką apie pasimatymo su vaiku laiką. Dėl šios priežasties bus nepašalinti nesutarimai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo. Ieškovei gyvenant užsienyje, ieškovė privalo vaiką atvežti į tėvo gyvenamą vietą, atsakovui apmokant pusę vaiko kelionės išlaidų. Metų bėgyje atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį ieškovę įspėjęs prieš dvi dienas. Mano, kad ieškovė norėdama vaiką išvežti į užsienį, turi klausimą suderinti su atsakovu, o ne tik informuoti apie jo išvežimą.

Sutarties 5 punkto nuostata, kad atsakovui nesumokėjus bent vienos sutarties 3 punkte nurodytos sumos, ieškovė turi teisę prašyti teismo vykdomojo rašto dėl visos 3 punkte nurodytos sumos išieškojimo pažeidžia atsakovo teises. Mano, kad sudaryta sutartis turi būti vykdoma pagal LR CK sutarčių vykdymo nustatytas taisykles.

2012-11-27 Kauno apygardos teisme gautas atsakovo prašymas, kuriame teigiama, jog atskirasis skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka dėl šių priežasčių: dėl kitos pusės atsiliepimo neadekvatumo, agresyvumo lyginant su atsakovo prašymu ištaisyti atsakovo teisinę klaidą ginant atsakovo ir vaiko teisę bendrauti; dėl atsiliepime pateiktų naujų įrodymų, kurių nebuvo pirmosios instancijos teisme; dėl naujų aplinkybių ir pateiktų kaltinimų atsakovo atžvilgiu, nesusijusių su byla ir atsakovo skundu; atsakovo klaida pirmosios instancijos teisme buvo padaryta rašytinio proceso pasekoje ir dėl atsakovo teisinės nepatirties.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

Taikos sutarties tekstas ir sąlygos nuosekliai buvo derinamos tarp šalių nuo pat pirmojo parengiamojo teismo posėdžio dienos (2012 07 02 d.) iki taikos sutarties pateikimo teismui tvirtinti dienos, kiekvienai iš šalių turint atstovą - profesionalų teisininką - advokatą. Iš derybinio proceso matyti, kad taikos sutarties tekstas buvo siūlomas abiejų šalių - pradžioje ieškovės advokatės, vėliau rengiamas taikos sutarties projektas - atsakovo atstovės. Jau 2012 09 05 d. el laišku ieškovė, pasiūlydama taikaus susitarimo pagrindines sąlygas, išreiškė poziciją dėl taikos sutarties 5 punkto. Vėliau, 2012 09 28 d., el. paštu pakartotinai buvo išreikšta pozicija šį punktą įtraukti į taikos sutartį. Todėl atsakovo argumentas, kad neturėjo laiko ir galimybių tinkamai susipažinti su taikos sutarties sąlygomis, įvertinti jų pobūdį bei gauti teisinį patarimą yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, šalys 5 taikos sutarties punktu susitarė pakeisti LR teisės aktuose nustatytas sutarčių vykdymo taisykles, kas įstatymų nustatyta tvarka nėra draudžiama (sutarties laisvės principas), teisėta ir pagrįsta, nepažeidžia imperatyvių teisės normų bei atsakovo teisių bei teisėtų interesų, juo labiau, kad yra kalbama apie atsakovo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko išlaikymui, kuris apskritai neturėjo atsirasti, o atsiradus - nedelsiant turėjo būti įvykdytas.

Taikos sutarties punkto, kuriame kalbama apie bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, įtraukimą iniciavo atsakovas (atsakovo į taikos sutartį įtraukto 6 punkto tekstas pateikiamas kartu su 2012 10 01 d. el. laišku). Pažymi, kad ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku šioje civilinėje byloje nėra. 2012 10 04 d. taikos sutarties 6 punktas buvo koreguotas apie tai informuojant priešingą pusę el. paštu bei telefonu. Todėl preziumuojama, kad apie šio punkto koregavimą atsakovas buvo informuotas ir jam buvo žinomos taikos sutarties 6 punkto korekcijos bei nauja šio punkto redakcija. Be to, pirminio ir koreguoto taikos sutarties 6 punkto esmė nepasikeitė, siekiant išvengti nesusipratimų dėl šio taikos sutarties punkto vykdymo, buvo tiesiog patikslintos šalių pareigos atsižvelgiant į faktą, su kuriuo iš tėvų yra nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Dar daugiau, atsakovui el. paštu buvo nusiųstas šalių pasirašytas taikos sutarties variantas bei atsakovas buvo informuotas apie tai, kada ketinama šią taikos sutartį pateikti teismui tvirtinimui. Todėl manant, kad ginčo taikos sutartis vienaip ar kitaip pažeidžia atsakovo teises, taikos sutarties 6 punktas nėra aiškus ar klaidinantis, atsakovas turėjo galimybę apie tai informuoti ieškovę ar jos atstovę. Tačiau šia teise nepasinaudojo, jokių pastabų dėl taikos sutarties teksto nepateikė. Dėl ko, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neturėjo laiko ir/ar galimybių tinkamai susipažinti su taikos sutarties sąlygomis, įvertinti jų pobūdį bei gauti teisinį patarimą. Pažymi, kad 2012 10 08 d. atsakovas (per atstovę) buvo informuotas apie prašymo patvirtinti taikos sutartį pateikimą teismui, todėl dar prieš teismui tvirtinant šią taikos sutartį, atsakovas turėjo galimybę dėti visas įmanomas pastangas, kad neva tokia, atsakovo bei vaiko teises pažeidžianti taikos sutartis teisme nebūtų patvirtinta.

Atsakovo reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko išvykimo gyventi į užsienį, taip pat, vaiko atvežimo atsakovui į atsakovo gyvenamąją vietą, išlaidų paskirstymo klausimai bei atsakovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku formos (vieno mėnesio atostogų praleidimo su tėvu ir kt.), nėra susiję su ginčo dalyku. Be to, tokie atsakovo reikalavimai nėra pagrįsti ir teisėti, yra pažeidžiantys tiek ieškovės, tiek nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė turi pastovų darbą bei pajamas Lietuvos Respublikoje dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė apskritai ketina išvykti gyventi į užsienį. Be to, vaikas Lietuvoje lanko mokyklą, groja muzikos instrumentu. Lietuvoje gyvena R. tėvai, seneliai ir kiti artimieji - vaiko socialinių interesų centras yra šioje šalyje, todėl apskritai yra nesuvokiama atsakovo pozicija ir reiškiami reikalavimai šiuo klausimu. Akivaizdu, kad nesant duomenų apie ieškovės išvykimą ar ketinimą išvykti gyventi į užsienį, nėra nei pagrindo, nei galimybių šiai dienai nustatyti bendravimo tvarką tokią, kad ji atitiktų visas įmanomas gyvenimo sąlygas, permainas ir pan. Esant tokioms permainoms, atsakovas turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo konkrečiomis sąlygomis (CK 3.175 str.). Be to, ieškovė per kalendorinius metus turi 28 d. kasmetinių atostogų, todėl nustačius atsakovo reikalaujamą bendravimo su vaiku tvarką (vieną mėnesį vaikui praleidžiant su atsakovu vaiko atostogų metu), akivaizdžiai būtų pažeistos ieškovės teisės lygiateisiai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė, ne tik, kad netrukdo tėvui bendrauti ar dalyvauti auklėjant vaiką, tačiau pati nuolat inicijuoja ir skatina tėvo ir vaiko bendravimą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad šią sutartį sudarė ir prisiėmė įsipareigojimus neva neturėdamas laiko ir/ar galimybių tinkamai susipažinti su taikos sutarties sąlygomis, įvertinti jų pobūdį bei gauti teisinį patarimą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet kurioje proceso stadijoje bylos šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (LR CPK 140 str. 3 d.). Įstatymas, įvardindamas taikos sutarties sampratą, nustato, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimus arba kitus ginčytinus klausimus (LR CK 6.983 str. 1 d.). Byloje sudaroma taikos sutartis yra šalių laisvos valios išraiška, šalims įstatymo suteikta teisė jų pačių nuožiūra tarpusavio susitarimu išspręsti teisminį ginčą. Taigi, taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl šios priežasties nutraukimas yra tiesiogiai susietas su dispozityvumo principo įgyvendinimu. Dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu – pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo aspektas). Tačiau, CPK 42 straipsnio 2 dalis riboja civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityviškumą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityviškumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio; teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija teismo patvirtinto taikos sutarties 5 punktą, kuriame numatyta, kad, jeigu atsakovas A. M. nesumoka bent vienos šios taikos sutarties 3 (trečiame) punkte numatytos sumos šios taikos sutarties 3 (trečiame) punkte numatytu terminu, ieškovė J. Č. įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai taikos sutarties 3 p. nurodytai sumai bei kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdomojo rašto įvykdymo (LR CPK 595 str. 4 d.); bei 6 punktą, kuriame numatyta, kad šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių vienas kitam bendrauti su vaiku R. J. M. dalyvauti jo auklėjime ir vystymesi, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, netrukdyti vaikui matytis su mama, tėčiu, seneliais ir giminaičiais mokslo metų bei vaiko atostogų metu. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką prieš tai per protingą terminą įspėję motiną J. Č. apie laiką ir pasimatymo su vaiku trukmę. Šalys dėl vaiko išvykimo į užsienį įsipareigoja per protingą terminą įspėti vienas kitą, informuojant apie laiką ir sąlygas, kur jie vyks ir/ar kokioje aplinkoje bus. Motina dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo, įsipareigoja per protingą terminą įspėti tėvą, nurodant naujos vaiko gyvenamosios vietos adresą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties turinio, jos sąlygų sudarymas yra šalių išimtinė teisė ir teismas neturi teisės spręsti šių klausimų. Atsakovas, sudarydamas ir pasirašydamas taikos sutartį, privalėjo pats įvertinti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie bendravimo su vaiku galimybę taikos sutartyje numatytomis sąlygomis. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog taikos sutarties 6 punktas pažeidžia atsakovo teises bendrauti su vaiku bei vaiko teises bendrauti su tėvu. Apelianto ginčijame taikos sutarties 6 punkte nėra jokios nuostatos kaip nors ribojančios atsakovo teisę ir/ar galimybę bendrauti su jo nepilnamečiu sūnumi. Sutarties sąlyga, kurioje numatyta, jog tėvas turi teisę pasiimti vaiką prieš tai per protingą terminą įspėję motiną J. Č. apie laiką ir pasimatymo su vaiku trukmę, negali būti vertintina kaip ribojanti atsakovo teisę bendrauti su vaiku. Apelianto teiginys, kad ieškovei gyvenant užsienyje jis neturės galimybių bendrauti su vaiku yra niekuo nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ketintų keltis gyventi į užsienio valstybę. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė Lietuvos Respublikoje turi pastovų darbą (b.l. 10, 98, 136), sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasėje (b.l. 99), todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė planuoja išsikelti gyventi į kitą valstybę ir taip apsunkinti atsakovo bendravimą su sūnumi. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovas suklydo sudarydamas taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kadangi taikos sutarties tekstas buvo paruoštas ieškovės advokatės. Atsakovas buvo pakviestas į advokatės kontorą ir atsakovui, nedalyvaujant jo advokatei, buvo pasiūlyta pasirašyti taikos sutartį, todėl atsakovas neturėjo laiko ir galimybės tinkamai susipažinti su taikos sutarties sąlygomis ir įvertinti jų pobūdį bei gauti teisinį patarimą. Tam, kad sudaryta taikos sutartis būtų pripažinta negaliojančia dėl suklydimo, suklydimas turi būti esminis (LR CK 6.986 str. 1 d., 1.90 str. 1 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys taikos sutarties projektą derino elektroniniu paštu. Priešingai nei teigia atsakovas, sutarties projekto derinimas vyko per šalių profesionalius atstovus (b.l. 142-152). Byloje pateikti elektroninio susirašinėjimo išrašai patvirtina, jog atsakovo atstovė (advokato padėjėja S. Varneckienė) buvo informuota ir supažindinta su atsakovo ginčijamomis taikos sutartie 5 ir 6 ir punkto nuostatomis (b.l. 146,147,151). Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog jis neturėjo laiko ir galimybės tinkamai susipažinti su taikos sutarties sąlygomis ir įvertinti jų pobūdį bei gauti teisinį patarimą. Taigi, atsakovas manydamas, kad jo netenkina aptartos taikos sutarties 5 ir 6 punktų sąlygos turėjo visas galimybes siūlyti jas koreguoti ar atsisakyti pasirašyti tokią taikos sutartį, tačiau to nepadarė. Įvertinus atskirajame skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad apeliantas sudarydamas ir pasirašydamas taikos sutartį suklydo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties nekeisti.

Teisėjas Algimantas Kukalis