- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-468-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“
- Kategorijos
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Goldengrass“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 3 833,00 Eur skolą, 147,57 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta automobilio „Renault Maxity“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT-2017/5134 dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui. Atsakovė nustatytu grafiku pirmą 4 082,00 Eur įmoką turėjo sumokėti iki 2017 m. gegužės 12 d.; antrą 3 833,00 Eur įmoką atsakovė turėjo sumokėti iki 2019 m. gegužės 1 d. Ieškovė savo prievolę įvykdė – automobilį perdavė. Atsakovė sumokėjo pirmą įmoką ir laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. birželio 4 d. automobiliu naudojosi. Antros įmokos sutartyje nustatytu terminu atsakovė nesumokėjo ir 2019 m. birželio 4 d. savo iniciatyva grąžino automobilį. Ieškovė pažymėjo, jog automobilis buvo grąžintas po 2019 m. gegužės 31 d. atliktos techninės apžiūros, pagal kurią transporto priemonė atitiko visus techninius reikalavimus ir galėjo būti eksploatuojama, tačiau ieškovei kilo abejonių dėl realios techninės būklės, todėl 2019 m. birželio 7 d. buvo atlikta pakartotinė automobilio techninė apžiūra. Atlikus apžiūrą paaiškėjo, kad automobilis turi didelių techninių trūkumų ir jį draudžiama eksploatuoti. 2019 m. birželio 28 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją „Dėl neteisėto transporto priemonės grąžinimo“ ir pareikalavo iki 2019 m. liepos 15 d. atsiimti grąžintą automobilį bei sumokėti paskutinę sutarties grafike numatytą įmoką. Atsakovė nesutiko pasiimti automobilio motyvuodama, jog automobilis, priešingai nei nurodyta pretenzijoje, buvo techniškai tvarkingas, bei pažymėjo, kad ieškovės interneto puslapyje buvo nurodyta akcija 50/50, kuri leido įsigyti automobilį už pradinę tam tikrą kainą, 24 mėn. nemokėti įmokų, o po 24 mėn. sumokėti už automobilį likusią sutartyje numatytą dalį pinigų arba grąžinti automobilį, kuris atitinka visas sutartyje numatytas sąlygas, ir nemokėti likusios pinigų sumos. Atsakovė teigė, kad turėjo teisę pasinaudoti galimybe grąžinti automobilį ir nemokėti likusios pinigų sumos. Ieškovės teigimu, nei šalių sudarytoje sutartyje, nei jos prieduose nėra numatyta galimybė atsakovei grąžinti automobilį prieš terminą ir savo iniciatyva atsisakyti vykdyti sutartį. Kadangi atsakovė atsisakė įvykdyti reikalavimą, ieškovė 2019 m. liepos 18 d. išsiuntė atsakovei pranešimą apie sutarties nutraukimą ir vienašališkai sutartį nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Goldengrass“ ieškovei UAB „BRC finance“ 3 833,00 Eur skolą, 147,57 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 3 980,57 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, jog iš sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė dėl 2017 m. gegužės 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. laikotarpio akcijos 50/50 taikymo. Tai patvirtina įmokų grafikas dvidešimt keturiems mėnesiams. Sutarties tekste nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja tinkamai mokėti mėnesinius mokėjimus (sutarties 3.1.3. p.), vieno mėnesio nuomos mokestis yra 0,00 Eur, iš viso mokėjimų yra 24, mėnesio nuomos mokestis turi būti sumokamas ne vėliau kaip iki pirmos mėnesio dienos.
5. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų argumentus, jog šalys tarėsi dėl atsakovės teisės grąžinti automobilį. Pabrėžė, jog atsakovės atstovas pripažino, kad automobilio grąžinimo sąlygų su nuomotoju neaptarinėjo, jokių dokumentų nepasirašė. Atkreipė dėmesį, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodyta galimybė grąžinti automobilį nuomotojui. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės atstovas patvirtino, jog pristačius automobilį į nuomotojo aikštelę, jokie dokumentai nebuvo pasirašyti, nors pasiimant automobilį iš nuomotojo abi šalys pasirašė turto perdavimo – priėmimo aktą.
6. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog atsakovė neįvykdė savo sutartinio įsipareigojimo sumokėti antrąją įmoką, o tai laikytina sutarties nevykdymu, todėl tenkino ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti skolą.
7. Vadovaudamasis šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 2.6. punktu tenkino ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti 147,57 Eur delspinigius, o remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas neįvertino svarbių aplinkybių, t. y. kad ginčo automobilis „Renault Maxity“ sutarties sudarymo metu ir jo perdavimo metu jau buvo blogos techninės būklės. Taip pat neatsižvelgė, jog nuomotoja neteikė garantijų dėl automobilio techninės būklės ir riziką dėl galimų gedimų perkėlė nuomininkei.
8.2. Atsakovė ginčo automobilio remontui išleido 3 960,55 Eur. Kadangi pagal sutartį ieškovė atsakovei perkėlė visą riziką dėl automobilio gedimų eksploatavimo metu ir išaiškėjusių trūkumų, kurie nebuvo nustatyti automobilio perdavimo metu, atsakovė neturėjo galimybių reikšti pretenzijų ieškovei, tačiau būtent bloga automobilio techninė būklė lėmė atsakovės apsisprendimą grąžinti automobilį.
8.3. Teismas neatsižvelgė, kad sutartyje nėra įrašytos besąlygiškos nuomininkės prievolės išpirkti nuomojamą automobilį. Taip pat nebuvo įvertinta, kad būtent ieškovė nutraukė sutartį. Sutarties 4.3 punkte yra įtvirtintas alternatyvus nuomotojos pasirinkimas tuo atveju, kai nuomininkė ilgiau kaip 5 darbo dienas vėluoja įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Tokiu atveju nuomotoja gali pradėti skolos išieškojimo procedūrą arba nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti automobilį. Taigi šalys aiškiai susitarė, kad sutarties nutraukimo atveju automobilis bus grąžintas, tačiau nuomotoja nereikalaus likusios įmokos sumos.
8.4. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, jog sutomobilis nuosavybės teise priklausė UAB „Šiaulių banko lizingas“. Nebuvo ištirta, ar ieškovė yra įgijusi nuosavybės teises į ginčo automobilį, taip pat nebuvo išreikalauti įrodymai, ar lizingo bendrovė leido ieškovei automobilį subnuomoti.
8.5. Teismo išvada, jog šalys nebuvo susitarusios dėl galimybės grąžinti automobilį, nepagrįsta.
8.6. Pabrėžtina, kad teismas priteisė ieškovei už automobilį antrą įmoką iš atsakovės, tačiau nieko nenusprendė dėl automobilio, kuris yra ieškovės ar kitų trečiųjų asmenų žinioje.
Atsiliepimas
9. Ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė nesutinka priimti automobilio, kadangi jis grąžintas techniškai netvarkingas, taip pat šalys nebuvo susitarusios dėl nuomininkės galimybės grąžinti automobilį nuomotojai. Pažymėtina, kad sutartyje šalys susitarė, kad net ir nutraukus sutartį bei grąžinus automobilį nuomininkė vis tiek turėtų prievolę sumokėti ir antrą įmoką.
9.2. Atsakovė klaidingai aiškina akcijos 50/50 principą. Ši akcija 50/50 nesuteikia galimybės grąžinti automobilį. Akcijos esmė yra du mokėjimai – pirma kainos dalis sumokama pasirašant sutartį, antra – po dvejų metų. Pažymėtina, kad minėta akcija buvo pradėta taikyti nuo 2017 m. gegužės mėnesio, o akcija 50/50 su atpirkimu (grąžinimu) standartiškai visiems klientams be išimties pradėta taikyti tik nuo 2017 m. liepos 1 d.
9.3. Automobilio nuomos laikotarpiu atsakovė pretenzijų dėl automobilio techninės būklės nereiškė. Aplinkybes, jog ginčo atomobilis sutarties sudarymo metu buvo perduotas techniškai tvarkingas, įrodo 2016 m. lapkričio 15 d. atlikta techninė apžiūra.
9.4. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad lizingo bendrovė buvo suteikusi leidimą subnomuoti automobilį, nepagrįsti. Pirma, šios aplinkybės nelaikytinos esminėmis nagrinėjamu atveju; antra – sutartyje yra nurodyta informacija, jog automobilis nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui, nurodytam automobilio registracijos pažymėjime savininkui, taip pat, jog lizingo sutartimi bendrovė suteikė teisę automobilį subnuomoti nuomininkui.
9.5.Atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl automobilio, nepagrįsti. Pirma, šioje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl automobilio (ne) grąžinimo atsakovei, o atsakovė neteikė priešieškinio. Antra, ieškovė neprieštarauja, jog atsakovei, įvykdžius skundžiamą sprendimą, pereitų ginčo automobilio nuosavybės teisė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista skola, susidariusi netinkamai vykdant šalių sudarytą išperkamosios nuomos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Apeliantės teigimu, skundžiamas sprendimas naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių aplinkybių, t. y. jog išsinuomotas automobilis buvo blogos techninės būklės, o atsakovė sutartimi galimų gedimų riziką perkėlė būtent atsakovei, taip pat neatsižvelgė, jog sutartimi nebuvo numatyta besąlygiška atsakovės pareiga išsipirkti automobilį bei neišsamiai pasisakė dėl ieškovės paskelbtos akcijos 50/50 taikymo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, šias skundo nuostatas vertina kaip nepagrįstas.
Faktinės bylos aplinkybės
14. 2017 m. gegužės 12 d. UAB „BRC Finance“ ir UAB „Goldengrass“ sudarė automobilio „Renault Maxity“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT-2017/5134 dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui (t. 1, b. l. 8–10). Pagal šią sutartį atsakovė iki 2017 m. gegužės 12 d. turėjo sumokėti pirmą 4 082,00 Eur dydžio įmoką, antrąją 3 833,00 Eur dydžio įmoką atsakovė turėjo sumokėti iki 2019 m. gegužės 1 d. (t. 1, b. l. 7). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė savo prievolę įvykdė – automobilį perdavė (t. 1, b. l. 19); ginčo, jog atsakovė sumokėjo pirmąją įmoką, byloje nėra. Nustatyta, kad antrosios įmokos atsakovė nesumokėjo, o 2019 m. birželio 4 d. automobilį grąžino ieškovei.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių sudaryta sutartis pagal jos turinį susideda iš specialiosios dalies (t. 1, b. l. 11) bei bendrosios dalies (t. 1, b. l. 12–18). Iš išperkamosios nuomos sutarties 4.1.1. punkto nustatyta, kad šalys susitarė, jog bendra nuomos mokesčių suma už visą nuomos laikotarpį (bendra įmokų už naudojimąsi automobiliu suma) yra 7 915,00 Eur. Ši suma laikoma automobilio kaina ir turi būti sumokėta nuomotojui iki 2019 m. gegužės 1 d., tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki lizingo sutarties termino pabaigos. Sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad sutarties 4.1 punkte nurodyta bendrų mokėjimų suma taip pat yra laikoma automobilio kaina. Nuomininkui sumokėjus 4.1 punkte nurodytus mokėjimus, nuomininko sumokėti mokėjimai bus įskaityti kaip nuomininko nuomotojui sumokėta automobilio kaina ir nuomininkas įgis automobilį savo nuosavybėn sutartyje nurodyta tvarka.
16. Sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, kad jeigu nuomininkas nevykdys savo įsipareigojimų mokėti nuomos mokesčius už automobilį ir nuomotojas susigrąžins automobilį sau, visos nuomininko sumokėtos įmokos lieka nuomotojui kaip nuomos mokestis už automobilį ir nuomininkui negrąžinamos. Šios sutarties 7.2.2 punkte taip pat numatyta, kad kai nuomininkas pažeidžia periodinių įmokų už automobilį mokėjimo terminus, nuomotojas turi teisę pareikalauti sumokėti visus nuomos mokesčius iš karto arba atsiimti automobilį. Jeigu tokiu atveju nuomotojas automobilį atsiima, nuomininkas neturi teisės reikalauti grąžinti savo įmokų, kurios yra įskaitomos kaip mokestis už naudojimąsi automobiliu.
Dėl įsiskolinimo priteisimo
17. CK 6.503 straipsnis numato, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Jeigu sutartyje daikto išpirkimo sąlyga nenumatyta, ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys gali nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti draudimą išpirkti nuomojamą daiktą.
18. CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybė pagal šią sutartį, todėl, kaip minėta, sprendžiant nagrinėjamu atveju kilusį ginčą dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
19. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
20. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 833,00 Eur pradelstų mokėjimų. Prie ieškinio teiktas mokėjimo grafikas (t. 1, b. l. 7). Iš bylos duomenų nustatyta, kad sutartis nuomotojo vienašališkai nutraukta 2019 m. liepos 17 d. (t. 1, b. l. 128). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės neatliktas mokėjimų likutis sudaro 3 833,00 Eur.
21. Šioje byloje šalys neginčijo, jog antroji įmoka nebuvo sumokėta, tačiau atsakovė teigė, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovė, baigiantis nuomos laikotarpiui, turės galimybę pasirinkti – sumokėti antrąją įmoką arba grąžinti automobilį nuomotojui. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
22. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., tai yra ir sutarties sudarymo metu, galiojo akcija 50/50. Šios akcijos esmė – nuomininkas nemoka mėnesinių nuomos įmokų, o per sutarties galiojimo laikotarpį sumoka dvi įmokas: pirmąją įmoką pasiimant automobilį, antrąją įmoką – baigiantis sutarties terminui. Savo akciją ieškovė praplėtė nuo 2017 m. liepos 1 d., sudarydama galimybę nuomininkui sumokėti pirmąją įmoką ir sutarties laikotarpiu naudotis automobiliu bei baigiantis sutarties terminui pasirinkti, mokėti antrąją įmoką ar grąžinti automobilį nuomotojui.
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pateikė savo vertinimą dėl ieškovės taikytos akcijos, t. y. teismas nurodė, kad šalys susitarė dėl akcijos 50/50 taikymo – tai patvirtina įmokų grafikas 24 mėnesiams. Kolegijos nuomone, šis teismo argumentas yra pakankamas spręsti, jog teismas, įvertinęs, kad įmokų grafike yra nurodytos ne periodinės kasmėnesinės įmokos, o dvi įmokos, mokamos sutarties sudarymo metu ir po 24 mėnesių, konstatavo, jog 50/50 akcija suteikė atsakovei teisę nuomos mokestį sumokėti per du kartus. Teismas taip pat pažymėjo, jog šalys sutartyje neaptarė galimybės baigiantis nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui atsakovei pasirinkti – grąžinti automobilį ieškovei ar sumokėti antrąją įmoką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti minėtoms išvadoms. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, jog minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą sustiprina ir tai, jog išperkamojoje sutartyje nėra aptartos automobilio grąžinimo sąlygos: nuvažiuotas kilometražas, grąžinamo automobilio techninė būklė, jo vertė ir kitos grąžinimo sąlygos. Byloje pateikti duomenys taip pat leidžia įsitikinti ieškovės argumentais, jog 50/50 akcija su galimybe grąžinti automobilį pradėta taikyti vėliau, nei buvo sudaryta ginčo sutartis (t. 1, b. l. 59). Iš pateiktų nuasmenintų išperkamosios nuomos sutarčių, kuriose numatyta galimybė grąžinti automobilį, matyti, jog sutarčių sąlygos skiriasi nuo ginčo sutarties, t. y. minėtose sutartyse yra aptartos automobilio grąžinimo sąlygos (t. 1, b. l. 152–154).
24. Taigi aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarusios dėl galimybės pasibaigus nuomos sutarties laikotarpiui nuomininkei pasirinkti sumokėti antrąją įmoką ar grąžinti automobilį ieškovei.
25. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog teismas neatsižvelgė, kad sutartyje nėra įrašytos besąlygiškos nuomininkės prievolės išpirkti nuomojamą automobilį. Pasak apeliantės, sutarties 4.3 punkte yra įtvirtintas alternatyvus nuomotojos pasirinkimas tuo atveju, kai nuomininkė ilgiau kaip 5 darbo dienas vėluoja įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, t. y. tokiu atveju nuomotoja gali pradėti skolos išieškojimo procedūrą arba nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti automobilį.
26. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą vertina kritiškai ir pažymi, jog visų pirma byloje nėra įrodymų, jog ieškovė pareikalavo grąžinti automobilį – ginčo automobilį atsakovė grąžino savo iniciatyva. Antra, byloje taip pat nėra ginčo, jog atsakovė ginčo automobiliu naudojosi ilgesnį laikotaropį, nei buvo numatyta sutartyje – nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. birželio 4 d. (sutartyje numatyta antrosios įmokos data – 2019 m. gegužės 1 d.). Trečia, šioje nutartyje jau minėta, jog šalys susitarė, kad jeigu nuomininkas nevykdys savo įsipareigojimų mokėti nuomos mokesčius už automobilį ir nuomotojas susigrąžins automobilį sau, visos nuomininko sumokėtos įmokos lieka nuomotojui kaip nuomos mokestis už automobilį ir nuomininkui negrąžinamos. Nuomininkui pažeidus periodinių įmokų už automobilį mokėjimo terminus nuomotojas turi teisę pareikalauti sumokėti visus nuomos mokesčius iš karto arba atsiimti automobilį. Jeigu tokiu atveju nuomotojas automobilį atsiima, nuomininkas neturi teisės reikalauti grąžinti savo įmokų, kurios yra įskaitomos kaip mokestis už naudojimąsi automobiliu (sutarties 4.2 ir 7.2.2 punktai). Tai yra šalys išperkamosios nuomos sutartimi susitarė, jog atsakovei nevykdant sutartyje nustatytų prievolių, sutartyje nurodyti mokėjimai bus įskaityti kaip mokestis už naudojimąsi automobiliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas sutarties nuostatas, įvertinus tai, jog atsakovė automobiliu naudojosi visą ir ilgesnį nei sutartyje nurodytą terminą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo prinicipais, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo atsakovės pareigą sumokėti antrąją įmokos sumą.
27. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su ginčo automobilio technine būkle bei dėl automobilio gedimų, nustatytų jo eksploatavimo metu, teisėjų kolegija, įvertinusi, jog šios bylos dalykas – nustatyti, ar atsakovė turėjo pareigą sumokėti antrąją išperkamosios nuomos sutartyje nurodytą įmoką, bei atsižvelgusi, jog byloje nebuvo reikštas priešieškinis dėl atsakovės turėtų nuostolių atlyginimo priteisimo, nepasisako.
28. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, priteisdamas ieškovei už automobilį antrąją įmoką iš atsakovės, nieko nenusprendė dėl automobilio. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nebuvo reikštas reikalavimas dėl automobilio grąžinimo ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl ginčo automobilio. Pastebėtina, jog ieškovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė neprieštarauja, kad atsakovei, įvykdžius skundžiamą sprendimą, pereitų ginčo automobilio nuosavybės teisė.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
32. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
33. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
34. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“ uždarajai akcinei bendrovei „BRC finance“ 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.