Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Aleknai, kaltinamiesiems T. P., E. S., jų gynėjoms advokatėms Vilmai Petrauskienei, Aušrai Ručienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. ir E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. P., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai netiesiogiai susitarė priimti kyšį per kitą asmenį už neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, pasikėsino per kitą asmenį - padėjėją šį kyšį priimti. Kaltinamasis E. S., veikdamas kaip padėjėjas, kitų naudai pažadėjo priimti kyšį už valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir po to tęsiant nusikalstamą veiką, šį kyšį pasikėsino priimti, bet to nerealizavo, nes jo veiksmai buvo kontroliuojami policijos pareigūnų. Būtent, 2013 m. rugpjūčio 27 d. apie 23 val. 35 min. T. P., dirbdamas (duomenys neskelbtini) būrio patruliu ir vykdydamas suteiktus įgaliojimus, (duomenys neskelbtini) namu sustabdęs automobilį „Mersedes Benz“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) ir nustatęs, kad jį vairavęs asmuo K. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir taip yra padaręs administracinį teisės pažeidimą, už tai, kad nefiksuoti Administracinės teisės pažeidimo, susitarė su K. M., netiesiogiai per pažįstamą E. S. priimti 600 litų kyšį, po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, veikiant su padėjėju E. S., kai pastarasis, tai yra E. S. pažadėjo padėti paimti kyšį ir 2013 m rugsėjo 3 d. apie 16 val. 45 min. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš K. M., vykdžiusio nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, priėmė 600 litų kyšį, 2013 m. rugsėjo 3 d. apie 22 val. pasikėsino jį iš E. S. (nuo to momento vykdžiusio nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus) priimti, bet šių veiksmų iki galo nebaigė, nes buvo kontroliuojamas ir sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 225 str. 2 d., o E. S. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 225 str. 2 d.

Kaltinamasis T. P. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad minimu laiku, kartu su kitu policijos pareigūnu A. M., vykdant policijos patrulio darbą, (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo važiuojantį įtartiną „Mersedes Benz“ automobilį ir jį sustabdė. Sustabdžius automobilį, A. M. bendravo su automobilio keleiviu, o jis tikrino vairuotojo dokumentus ir pastarasis tuo metu jam paaiškino, kad šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo. Tai jis laikė mažareikšmiu pažeidimu, nes suprato, kad šis vairuotojo pažymėjimą palikęs namuose. Taip pat vairuotojas minėjo, kad automobilis priklauso D., kuris turi daug draugų, įvardino S.. Tuomet norėdamas įsitikinti ar automobilis nevogtas, jis paskambino E. S., bet pastarasis neatsiliepė. Po to jis grąžino dokumentus vairuotojui, liepė jam nevažinėti ir toliau su savo kolega tęsė tarnybą. Vėliau prie policijos komisariato susitikus su E. S., pastarasis pasiteiravo dėl telefoninio skambučio ir jis jam paaiškino, kad buvo atvejis kai vairavo R. D. automobilį be teisių, į tai E. S. atsakė, kad pažįsta R. D.. Dar vėliau jam paskambino telefonu E. S. ir pakvietė susitikti. Jis pagalvojo, kad pastarasis gavo bilietus į krepšinio varžybas, bet jų pokalbis buvo beprasmis, o išsiskyrus jį iškarto sulaikė policija. Apie pinigų perdavimą jam nieko nežinoma.

Kaltinamasis E. S. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. ryte atsikėlus telefone rado praleistus R. D. ir T. P. skambučius. Po to jis paskambino telefonu T. P. ir jie susitiko prie komisariato. T. P. pasiteiravo apie R. D. ir tuomet jis paaiškino, jog šis yra jų draugas ir dirba prie komisariato. Kitą rytą jis nuvyko į kontorą pas R. D., ten radus K. M. pasiteiravo kas atsitiko, bet šis atsakė, jog nieko nežino ir reikia klausti pas D.. Su R. D. jis susitiko tik po keletos dienų ir paprašė paskolinti pinigų, sutarė, kad pinigus paskolins vėliau. Po keleto dienų jam paskambino K. M. ir liepė atvažiuoti. Atvykus į vietą, K. M. jam padavė pinigus, jis suprato, kad tai R. D. paskolinti pinigai ir juos paėmė. Išėjus iš patalpos jį sulaikė policijos pareigūnai. Pareigūnai jam darė didelį spaudimą ir jis sutiko dalyvauti nusikalstamos veikos modelyje, kad tuos pačius pinigus perduoti T. P.. Vėliau, susitikus su T. P., jis pinigus įdėjo į pastarojo automobilio durelių dėtuvę ir tuomet juos vėl sulaikė policijos pareigūnai. Prieš dalyvaujant modelyje pareigūnai žadėjo jį atleisti nuo atsakomybės, prašė tik perduoti pinigus T. P., rašant tokį sutikimą, tekstą jam diktavo pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji nepripažino savo kaltės, nurodė kitokias įvykio aplinkybes, jų kaltė padarius, aptartas nusikalstamas veikas, yra įrodyta liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Liudytojas K. M. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuojant R. D. priklausantį automobilį, jį sustabdė policijos pareigūnai, paprašė pateikti dokumentus. Jį tikrino T. P., o kitas policijos pareigūnas stovėjo atsitraukęs toliau. Pareigūnui paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis paaiškino, kad jo neturi ir prašė susitarti, kad jo nebaustų. Pareigūnas pasiteiravo, ką jis siūlo, ar ką pažįsta. Į tai jis atsakė, kad pažįsta E. S.. Tuomet pareigūnas telefonu skambino S., bet neprisiskambino ir tada jam telefone užrašė skaičių – 600 bei pasakė, kad kitą dieną pinigai būtų. Grąžinus dokumentus policija nuvažiavo. Kitą dieną apie šį įvykį jis papasakojo D. ir jis liepė apie tai pranešti policijos imuniteto skyriaus darbuotojams, ką jis ir padarė. Kitą dieną į darbovietę atėjo ir E. S., kuris paklausė, ką jis prisidarė, ar mokės pinigus. Jis nieko apie įvykį nepasakojo ir liepė klausti D., nes tai buvo pastarojo automobilis. Kita dieną jis vėl susitiko su E. S., tuo metu papasakojo, kad jį buvo sustabdęs jo kolega T. ir reikalavo perduoti kyšį už sustabdymą. Po to, kai jis sutiko dalyvauti nusikalstamos veikos modelyje, trečią kartą susitikus su E. S., jis perdavė pinigus – 600 litų, mano, kad E. S. suprato už ką pinigai, nes apie tai jie buvo kalbėję anksčiau ir S. buvo sakęs, jog pinigus perduos P..

Liudytojas A. M. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, dirbant policijos mobiliame būryje patruliu, kartu su T. P. patruliavo (duomenys neskelbtini) mieste ir apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo važiuojant įtartiną „Mersedes Benz“ markės automobilį. Jį sustabdžius ir pradėjus tikrinti dokumentus, jam vairuotojas pateikė automobilio dokumentus, o vairuotojo pažymėjimo nepateikė, paaiškinęs, kad šiuo metu neturi. Po to, pateiktus dokumentus jis perdavė kolegai T. P., o pats nuėjo raminti tam pačiam automobilyje važiavusio keleivio. Jis matė, kaip T. P. kalbėjosi su vairuotoju, girdėjo minint D. pavardę, matė pas T. P. rankose mobilaus ryšio telefoną, bet ar juo kalbėjo nepastebėjo, iš jų bendravimo suprato, kad jie pažįstami. Po to T. P. dokumentus grąžino vairuotojui ir jie iš tos vietos nuvažiavo. Daugiau šio įvykio neaptarinėjo, tik T. P. paminėjo, kad vairuotojas yra jo draugas.

Liudytojas R. D. parodė, kad iš bendradarbio K. M. sužinojo, kad pastarąjį buvo sustabdžiusi policija ir jis „užsidirbo“ 600 litų baudą, K. M. jam papasakojo, jog prašė policininko, kad paleistų, pasakė apie tai, kad policininkas į telefoną suspaudė 600 litų.

Perskaičius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t-1 b.l. 142-143), R. D. patvirtino, kad K. M. jam pasakojo, jog paminėjus apie pažįstamą policininką E. S., policijos pareigūnas telefone užrašė skaičius 600 ir liepė pinigus perduoti E. S., pastarajam sutikus tai padaryti, jį paleido. 2013 m. rugpjūčio 29 d. apie 14 val. Pas jį į darbą atėjo E. S. ir pastarojo pasiteiravus apie įvykį su K. M., reikalaujamus 600 litų, šis atsakė, kad K. vairavo automobilį be teisių. Jis atsakė, kad tokių pinigų neturi ir už K. M. nemokės.

Liudytojas A. A. parodė, kad K. M. jam pasakojo, jog vairavo automobilį be teisių, sustabdžius policininkas ant telefono užrašė sumą, kurią jis turi sumokėti, ir kad pinigus tam policininkui turi perduoti per E. S.. Iš pasakojimo supratęs, kad apie tai žinoma policijai, jis telefonu įspėjo E. S., kad šis tik gavęs pinigus, juos parduotuvėje pakeistų, nes gali būti sužymėti.

Liudytojas V. O. parodė, kad, dirbant policijos imuniteto tarnyboje, į jį kreipėsi K. M. ir papasakojo, kad vairuojant automobilį be vairuotojo pažymėjimo, jį sulaikė policijos pareigūnai, su kuriais jis susitarė už padarytą pažeidimą sumokėti per pažįstamą E. S. 600 litų. Po to buvo patvirtintas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, kurį vykdant buvo sulaikytas E. S., o šiam sutikus dalyvauti kitame nusikalstamos veikos imitavimo modelyje, buvo sulaikytas ir policijos pareigūnas T. P.. Iš karto po sulaikymo E. S. pripažino, kad pinigus turi perduoti T. P..

Liudytojas Ž. Z. parodė, kad, dirbant policijos imuniteto skyriuje, į jų skyrių kreipėsi K. M., po ko buvo patvirtintas nusikalstamos veikos imitavimo modelis ir taip sulaikytas E. S., o kai pastarasis sutiko bendradarbiauti, buvo patvirtintas ir antras nusikalstamos veikos imitavimo modelis dėl pinigų perdavimo T. P..

Iš tarnybinio pranešimo (t-1 b.l. 6-15, 114) seka, kad minimu laiku, tai yra 2013 m. rugpjūčio 27 d. K. M., vairuojant automobilį „ Mersedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos patrulių mobiliojo būrio pareigūnai T. P. ir A. M..

Iš pareiškimo, daiktų pateikimo, apžiūros protokolų (t-1 b.l. 1, 16,17-21) matyti, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. į policiją su pareiškimu kreipėsi K. M., bei nurodė tas pačias savo parodymuose išvardintas aplinkybes, po to, sutikus dalyvauti nusikalstamos veikos imitavo modelyje, pateikė pinigines kupiūras (600 litų), kurios buvo apžiūrėtos, užfiksuoti jų numeriai.

Iš prašymų teismui, teismo nutarčių, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolų ( t-1 b.l. 24, 25-26, 29-30, 31-32, 72, 76-77, 79) seka, kad, vykdant teismo patvirtintus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, 2013 m. rugsėjo 3 d. 16 val 43 min. susitiko K. M. ir E. S., ir šio susitikimo pirmasis antrajam perdavė pinigus, o jau tos pačios dienos 21 val. 44 min. susitiko E. S. ir T. P. ir šio susitikimo metu, pakalbėjus nereikšminga tema, E. S., paminėjęs, kad „čia biskį padavė“, į T. P. automobilio durelių dėtuvę įdėjo pinigus. Atlikus kratas, apžiūras ( t- 1 b.l. 53, 54-63, 83-85, 88-95), nustatyta, kad abiem atvejais po sulaikymo pas E. S. ir T. P. automobilyje buvo surasta 600 litų, surastų piniginių kupiūrų numeriai atitiko K. M. perduotų piniginių kupiūrų numeriams.

Iš T. P., K. M., E. S. turimų telefonų pokalbių išklotinių analizės (t-1 b.l. 117-119) matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 27d. 23 val. 40 min. buvo kontaktas tarp T. P. ir E. S. telefonų, bet pokalbis neįvykęs, po to tarp tų pačių asmenų buvo eilė pokalbių 2013 m. rugpjūčio 28-31 d., rugsėjo 3 d.

Tad, vertinant virš aptartus įrodymus, jų visumą, nėra jokio pagrindo abejoti K. M. nurodytomis aplinkybėmis apie jo padarytą ir policijos pareigūno T. P. nustatytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, apie susitarimą su pareigūnu atleisti nuo administracinės atsakomybės, sumokant per tarpininką E. S. už tai 600 litų dydžio kyšį. Tokias aplinkybes K. M. tvirtino nuosekliai, jas nurodydamas ne tik pareiškime policijai, bet ir aiškindamas savo draugams R. D., A. A. (tai patvirtina pastarųjų parodymai). Visą K. M. nurodytą įvykių seką patvirtina ir eilė kitų bylos duomenų, tai ir paminėti telefoniniai kontaktai, kai iš karto po dokumentų patikrinimo T. P. mėgino pasiskambinti E. S., kai ir po to kitomis dienomis jie tarpusavyje kontaktavo; tai ir po to sekę K. M. susitikimai su E. S., pinigų perdavimas pastarajam. E. S. nurodoma versija apie tariamą pinigų pasiskolinimą paneigta ir jo paties surašytu paaiškinimu (t-1 b.l.148-149) ir R. D. bei K. M. parodymais, kurie tokių aplinkybių nepatvirtino. Atvirkščiai, iš jų parodymų seka, kad E. S. buvo žinoma ir suprantama, kad pinigai – 600 litų turi būt mokami policijos pareigūnui T. P. už pastarojo veiksmus nefiksuojant K. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo – automobilio vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo. T. P. aiškinimas, kad jis nesuprato, jog K. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, o jo veiksmus, nepateikiant vairuotojo pažymėjimo, laikė nereikšmingu pažeidimu, taip pat paneigia nuoseklūs K. M. parodymai, apie tai, kad pasakius, jog jis iš vis neturi teisės vairuoti transporto priemones ir paprašius susitarti, T. P. nesiėmė jokių priemonių patikrinti pažeidimo faktą (susisiekti ryšio priemonėmis su policijos komisariatu ar pan.), o iš karto pradėjo ieškoti bendrų pažįstamų, nurodė ir galimą susitarimo kainą – 600 litų, be to ir kartu dirbusiam pareigūnui jis pamelavo, jog sustabdytas vairuotojas yra jo draugas, ką patvirtino liudytojas A. M.. Niekuo nepagrįstas ir T. P. aiškinimas bei neigimas, jog jis nesitarė su E. S., kad šis paimtų iš K. M. pinigus, bei po to susitiko su E. S. turėdamas tikslą gauti sutartą kyšį. Įvykių seka patvirtina, kad E. S. dar iki susitikimo su R. D., K. M., jau buvo žinoma K. M. padaryto pažeidimo esmė ir susitarimas su policijos pareigūnu T. P. dėl piniginio atlygio už padaryto pažeidimo nefiksavimą, tokios aplinkybės E. S. galėjo būti žinomos tik iš nusikaltimo vykdytojo – T. P.. Jau po to, tik E. S. iniciatyva įvyko kontaktas, susitikimas su R. D., K. M., kurių išdavoje ir buvo perduota T. P. nurodyta ir sutarta pinigų suma. Ta aplinkybė, kaip kad nurodo T. P., jis, būdamas patrulių būrio policininku, neturėjo teisės už kelių eismo taisyklių pažeidimą pažeidėjui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, nes kaip nustatyta, T. P., būdamas policijos pareigūnu ir vykdydamas savo įgaliojimus, nustačius bet kokį teisės pažeidimą, turėjo pareigą vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, užkardymą ir išaiškinimą (viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos mobiliojo būrio patrulio pareigybės aprašymo 7.3 p.), tame tarpe ir imtis priemonių, kad apie pažeidimą būtų informuoti kiti pareigūnai pagal kompetenciją turintys teisę surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, bet priešingai, tokių veiksmų neatliko, apie pažeidimą neinformavo ir ekipažo vyresniojo patrulio A. M..

Nėra jokio pagrindo manyti, kaip teigia T. P., kad visi veiksmai, susiję su kyšio perdavimu, buvo provokuojami ar surežisuoti R. D., kaip kerštas už jo broliui taikytas prievartos priemones, nes iš bylos duomenų matyti, kad savo įgaliojimus T. P. vykdė ne R. D., bet K. M., kurio iki įvykio nepažinojo ir jų niekas nesiejo, atžvilgiu.

Todėl visų ištirtųjų įrodymų visuma patvirtina, kad T. P., vykdydamas policijos pareigūno pareigas, jų tinkamai neatliko, nustačius kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tai padariusį asmenį, šio įvykio nefiksavo, apie jį neinformavo, šiuo atveju, turinčių teisę priimti sprendimus pareigūnų ir už tokį neteisėtą neveikimą susitarė netiesiogiai per kitą asmenį – E. S. priimti 600 litų kyšį, kurį vėliau, jau nusikalstamą veiką kontroliuojant policijos tarnybai, pasikėsino iš E. S. priimti. Tokie T. P. nusikalstami veiksmai pilnai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 225 str. 2 d. Taip pat ištirtųjų įrodymų visuma patvirtina, kad E. S., po to, kai T. P. susitarė dėl kyšio priėmimo, padėjo pastarajam jį priimti, tai yra žinodamas apie policijos pareigūnui mokamą kyšį už pastarojo neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, iš K. M. paėmė 600 litų, tikslu juos perduoti T. P.. Tokie E. S. nusikalstami veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 24 str. 6 d. 225 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu T. P. ir E. S. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuojami kaip padaryti veikiant bendrininkų grupėje, tačiau nustatytos aplinkybės rodo, kad nusikaltimo vykdytoju buvo tik vienas asmuo – kaltinamasis T. P., kuris susitarė priimti kyšį už neteisėtą neveikimą, ir po to nusikaltimo įgyvendinimui, kaip padėjėją į šią veiką įtraukė E. S., kuris turėjo padėti paimti iš K. M. sutartą kyšį. E. S. vykdė tik T. P. prašymą paimti iš buvusio pažeidėjo sutartą piniginio kyšio sumą, šie jo veiksmai visiškai nebuvo susiję su kokių nors tarnybinių įgaliojimų vykdymu, o buvo atliekami kaip privataus, pažįstančio kyšio priėmėją ir davėją, asmens. E. S. veiksmai pasireiškė tik tuo, kad jis pagal susitarimą su T. P., susitiko su K. M. ir paėmė iš pastarojo 600 litų, bet toliau padėjimo padaryti nusikaltimą sutarta apimtimi pilnai nerealizavo, nes po pinigų paėmimo, kai pagal susitarimą juos turėjo perduoti T. P., buvo sulaikytas policijos pareigūnų. E. S. turėjo galimybę savaip disponuoti paimtais pinigais, perduoti juos T. P. ar pasilikti juos sau, bet dėl policijos (imuniteto tarnybos) pareigūnų įsikišimo, jo valia buvo apribota ir toliau jis veikė pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kai visa nusikalstama veika buvo kontroliuojama ir jis jau veikė ne kaip nusikalstamos, neteisėtos veikos dalyvis, bet kaip asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Esant paminėtoms aplinkybėms, E. S. padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma baigta ir todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 225 str. 2 d. – kaip pasikėsinimas padėti T. P. priimti kyšį. Šiuo atveju, pakeičiant E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikaciją į lengvesnę, nagrinėjamo teisme kaltinimo ribos nepažeidžiamos, nes nustatytosios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų iš esmės nesiskiria (BPK 255 str.).

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į kiekvieno iš jų konkrečiai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, baigtumo, pavojingumo laipsnį, sunkumą. Abiejų kaltinamųjų padaryti nusikaltimai valstybės tarnybai sudaro didelį pavojų visuomenei, tokio pobūdžio nusikaltimais itin pažeidžiamas ir žeminamas valstybės tarnautojo autoritetas, mažinamas visuomenės pasitikėjimas valstybės pareigūnais. Kyšininkavimas, numatytas BK 225 str. 2 d., baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abu kaltinamieji anksčiau nusikaltimų nebuvo padarę, teisiami pirmą kartą, abu dirbo. Tad, atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į tai, kad nusikalstamais veiksmais reali žala niekam nebuvo padaryta, atsižvelgiant ir į valstybinio kaltintojo poziciją – prašymą neskirti kaltinamiesiems su laisvės atėmimu susijusios bausmės, teismas mano, kad šiuo atveju BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamiesiems baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį - baudą. Kiekvienam iš kaltinamųjų nustatant konkretų bausmės dydį, atsižvelgtina į kiekvieno iš jų padaryto nusikaltimo mąstą, baigtumo laipsnį ir vaidmenį darant nusikaltimą. Tad, įvertinus paminėtąsias aplinkybes, T. P. skirtina 300 MGL dydžio bauda, o E. S., įvertinant ne tik jo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir mastą (pasikėsinimas padėti priimti kyšį), kas rodo žymiai mažesnį jų pavojingumą visuomenei, bet ir tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, dalyvavo atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, skirtina žymiai mažesnio dydžio – 100 MGL dydžio bauda.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu. Proceso išlaidos, kurias sudaro psichofiziologinį tyrimą kaltinamiesiems atlikusių specialistų darbo sąnaudos, įvertinant tokio veiksmo nereikšmingumą kaltės įrodinėjimo procese, iš kaltinamųjų neišieškotinos ( BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendė:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę 300 MGL (39000 litų) baudą, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmę įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. spalio 2 d. (30 dienų) ir taip (300-60) nustatyti galutinį bausmės dydį 240 MGL (31200 litų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo mobiliojo būro patrulio pareigų palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (perkvalifikavus iš BK 225 straipsnio 2 dalies) ir paskirti jam bausmę 100 MGL (13000 litų) baudą, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmę įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. spalio 2 d. (30 dienų) ir taip (100-60) nustatyti galutinį bausmės dydį 40 MGL (5200 litų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo kelių patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigų palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus, pateiktus Kauno apygardos teismui kartu su baudžiamąja byla, tai yra: kompaktinius diskus (4 vnt.) su jame esančiais įrašais, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.