Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1803-464/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-29Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-29Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-09-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-29
Bylos Nr.
2S-1803-464/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10451-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
UAB „Lonvita“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Centrum Invest“, Vilniaus
Ieškovas
J. M., L. B.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „CSI projektai“, K. S., UAB „Archi-partners“, UAB „EGL studija“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1803-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10451-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lonvita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir L. B. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Lonvita“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Centrum Invest“, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl administracinių aktų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „CSI projektai“, K. S., UAB „Archi-partners“, UAB „EGL studija“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2012-07-27 ieškiniu (b.l.1-14) kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą (civilinė byla Nr.2-13893-866/2012, dabar Nr.2-1914-866/2013), ieškinį 2012-08-20 ir 2013-02-12 patikslinęs (b.l.15-28;39-56) prašė: 1) pripažinti negaliojančiais Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-31 įsakymą „Dėl sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-08-18 sutikimą Nr.(31)-12-2012-(3.31) „Dėl vaikų žaidimo aikštelės įrengimo valstybinėje žemėje“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr.216/12-0698; 2) įpareigoti statytojus nugriauti pradėtą statyti gyvenamąjį namą.

Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) draudimą atsakovui I. K. ir M. R. TŪB „Lonvita“ (dabar pavadinimas – UAB „Lonvita“) toliau vykdyti pradėtus statybos darbus pagal ginčijamą 2012-03-28 leidimą Nr.216/12-0698; 2) laikinai sustabdyti ginčijamo akto 2012-03-28 Vilniaus m. savivaldybės administracijos išduoto leidimo Nr.216/12-0698 galiojimą; 3) padaryti įrašą viešame registre dėl I. K. ir M. R. TŪB „Lonvita“ nuosavybės teisių į 0,1200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo; 4) uždrausti statytojui I. K. ir M. R. TŪB „Lonvita“ sudaryti preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis dėl butų, kurie numatomi statomame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismas 2012-08-22 nutartimi (b.l.29-30) ieškovo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę – nutarė įregistruoti įrašą viešame registre dėl I. K. ir M. R. TŪB „Lonvita“ nuosavybės teisių į 0,1200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2013-01-29 nutartimi (b.l.36-38) Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nutartis buvo pakeista ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas visa apimtimi, papildomai taikant laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui I. K. ir M. R. TŪB „Lonvita“ toliau vykdyti pradėtus statybos darbus pagal ginčijamą 2012-03-28 leidimą Nr.216/12-0698; laikinai sustabdyti ginčijamo akto 2012-03-28 Vilniaus m. savivaldybės administracijos išduoto leidimo Nr.216/12-0698 galiojimą; uždrausti statytojui I. K. ir M. R. TŪB „Lonvita“ sudaryti preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis dėl butų, kurie numatomi statomame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovai J. M. ir L. B. 2012-08-07 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr.2-14450-466/2012), kurį 2013-02-14 patikslinę (b.l.57-74) prašė: 1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-31 įsakymą Nr.30-1005 „Dėl sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-08-18 sutikimą Nr.(31)-12-2012-(3.31) „Dėl vaikų žaidimų aikštelės įrengimo valstybinėje žemėje“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2012-10-17 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr.687/12-2574 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“; 2) panaikinus Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2012-10-17 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr.687/12-2574, įpareigoti statytoją savo lėšomis nugriauti pastatą bei jo priklausinius ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pirmininko 2012-10-02 nutartimi civilinė byla Nr.2-14450-466/2012 sujungta su civiline byla Nr.2-13893-866/2012, suteikiant bylai Nr.2-13893-866/2012 (dabar Nr.2-1914-866/2013).

Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-07-15 nutartimi (b.l.81-82) priimtas ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros atsisakymas nuo ieškinio (b.l.75-80) ir civilinė byla nutraukta dalyje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Lonvita“, UAB „Centrum Invest“, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžianti dokumentą padarinių šalinimo, tretieji asmenys byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, UAB „CI projektai“, K. S., UAB „Archi-partners“, UAB „EGL studija“.

Šalies argumentai

Ieškovai J. M. ir L. B. 2013-07-08 pateikė prašymą (b.l.84-89) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Lonvita“ inicijuoti (vykdyti) statinio statybos užbaigimo darbus.

Atsakovas UAB „Lonvita“ 2013-07-15 pateikė teismui prašymą (b.l.83) panaikinti UAB „Lonvita“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą UAB „Lonvita“ toliau vykdyti pradėtus statybos darbus pagal ginčijamą 2012-03-28 leidimą Nr.216/12-0698; ginčijamo akto 2012-03-28 leidimo Nr.216/12-0698 galiojimo laikiną sustabdymą, draudimą statytojui UAB „Lonvita“ sudaryti preliminarias butų pirkimo – pardavimo sutartis ir draudimą perleisti žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę. Prašymą motyvavo tuo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra nuo ieškinio atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-07-17 nutartimi (b.l.90-91) ieškovų J. M. ir L. B. bei atsakovo UAB „Lonvita“ prašymų netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovų L. B. ir J. M. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės jau yra šioje byloje pritaikytos ir galiojančios, todėl pakartotinai taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga. Dėl atsakovo UAB „Lonvita“ prašymo pažymėjo, kad nors teismas ir priėmė ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros atsisakymą nuo ieškinio, tačiau byla toliau nagrinėjama pagal ieškovų J. M. bei L. B. patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus m. savivaldybės administracijai, UAB „Lonvita“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Centrum Invest“, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, dėl administracinių aktų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių šalinimo. Atsižvelgiant į tai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nėra išnykęs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Lonvita“ 2013-07-31 pateiktu atskiruoju skundu (b.l. 92) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-07-17 nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „Lonvita“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nebuvo patenkintas ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti UAB „Lonvita“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą toliau vykdyti pradėtus statybos darbus pagal ginčijamą 2012-03-28 leidimą Nr.216/12-0698, ginčijamo akto 2012-03-28 leidimo Nr.216/12-0698 galiojimo laikiną sustabdymą, draudimą statytojui UAB „Lonvita“ sudaryti preliminarias butų pirkimo – pardavimo sutartis ir draudimą perleisti žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi CPK 144 str. 1 d. nuostatomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, bet ne savo iniciatyva, kaip tai numato CPK 144 str. 2 d. Vilniaus apygardos teismas, 2013-01-29 nutartimi pakeitęs Vilniaus m. apylinkės teismo 2012-08-22 nutartį ir išplėtęs laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, taip pat rėmėsi CPK 144 str. 1 d., t.y. abu teismai vertino ir nagrinėjo ginančio viešąjį interesą Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro prašymą, jo motyvus, tačiau netaikė laikinųjų apsaugos priemonių savo iniciatyva. Ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui 2013-07-04 pateikus prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio, išnyko teisinis pagrindas toliau taikyti abiejų teismų priimtas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų iniciatorius, gynęs viešąjį interesą, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pakeitė savo ankstesnę valią ir atsisakė savo ieškinio reikalavimų taikyti ankščiau prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nebeliko tinkamo subjekto, kurio prašymo pagrindu tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų teisėtai paliktos. Teismas, pažeidęs CPK 144 str. 1 d. nuostatas bei netaikęs CPK 144 str. 2 d. nuostatų ir neišreiškęs jokių motyvų apie galimai pažeidžiamą viešąjį interesą, paliko anksčiau abiejų teismų pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nepakeistas. Teismas skundžiama nutartimi netaikė ieškovų L. B. ir L. M. prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės (uždrausti atsakovui UAB „Lonvita“ inicijuoti (vykdyti) statinio statybos užbaigimo darbus), tačiau be jokių motyvų paliko anksčiau teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių taikymo ieškovai L. B. ir J. M. byloje jokių prašymų nebuvo pateikę.

Atsiliepimas

Ieškovai J. M. ir L. B. 2013-08-14 pateiktu atsiliepimu (b.l. 121-122) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad jie savo atsiliepime į prokuroro prašymą dėl ieškinio atsisakymo išsamiai pagrindė, kad byloje vis dėlto egzistuoja viešasis interesas, kurį reikia ginti. Atsižvelgiant į tai, byloje laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti pritaikytos (šiuo atveju – paliktos galioti) ir teismo iniciatyva, vadovaujantis CPK 144 str. 2 d. Tiek prokuroro, tiek ieškovų J. M. ir L. B. ieškinio reikalavimai yra analogiški (sutampa). Teismui pripažinus, kad prokuroro ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, logiška ir pagrįsta palikti šias laikinąsias apsaugos priemones galioti nepaisant to, kad prokuroras savo ieškinio atsisakė, nes byloje liko pareikšti tie patys materialinio pobūdžio reikalavimai. Egzistuojant akivaizdžiam poreikiui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, formalus jų panaikinimas ir pakartotinis taikymas būtų nesuderinamas nei su protingumo, nei su esminiais civilinio proceso principais, be to, nederėtų su laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslais.

Atsakovas UAB „Centrum Invest“ 2013-08-27 pateiktu atsiliepimu (b.l.120-122) prašo UAB „Lonvita“ atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad atsakovo UAB „Lonvita“ prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Vilniaus apygardos prokuratūros prašymu, kuri, pateikdama teismui tokį prašymą, siekė užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuriuo galėjo būti tenkinami Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinio reikalavimai, vykdymo užtikrinimą. Ieškovų L. B. ir J. M. prašymu jokios laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje nebuvo taikytos. Pirmosios instancijos teismui 2013-07-15 nutartimi priėmus Vilniaus apygardos prokuratūros atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukus bylą šioje dalyje, teismas turėjo panaikinti ir Vilniaus apygardos prokuratūros prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo yra išreiškiamas ir atsisakymas nuo prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, dėl ko teismų praktikoje pripažįstama, jog ieškovui atsisakius ieškinio, taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra naikintinos CPK 149 str. 1 d. pagrindu.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013-08-26 pateiktu atsiliepimu (b.l.113-115) klausimą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-07-17 nutarties dalies teisėtumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsakovai Vilniaus m. savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir tretieji asmenys UAB „CSI projektai“, K. S., UAB „Archi-partners“, UAB „EGL studija“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių poreikiu konkrečioje byloje, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t.y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, arba ieškinys atmetamas (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. 1 p.). Būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti, o šiuo konkrečiu atveju – palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, vienai iš bylos šalių pasitraukus iš proceso, bei sprendžiant dėl šių priemonių apimties, turėtų būti vertinama, ar priėmus ieškovui palankų sprendimą, t.y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimai buvo tokie: 1) pripažinti negaliojančiais Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-31 įsakymą „Dėl sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-08-18 sutikimą Nr. (31)-12-2012-(3.31) „Dėl vaikų žaidimo aikštelės įrengimo valstybinėje žemėje“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. 216/12-0698; 2) įpareigoti statytojus nugriauti pradėtą statyti gyvenamąjį namą. Tokių reikalavimų užtikrinimui Vilniaus m. apylinkės teismo 2012-08-22 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2013-01-29 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Civilinė byla pagal minėto ieškovo ieškinį buvo sujungta kartu su civiline byla, kurioje ieškovai yra J. M. ir L. B., pareiškę analogiškus reikalavimus, t.y.: 1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-31 įsakymą Nr.30-1005 „Dėl sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-08-18 sutikimą Nr.(31)-12-2012-(3.31) „Dėl vaikų žaidimų aikštelės įrengimo valstybinėje žemėje“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2012-10-17 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr.687/12-2574 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“; 2) panaikinus Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2012-10-17 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr.687/12-2574, įpareigoti statytoją savo lėšomis nugriauti pastatą bei jo priklausinius ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Pažymėtina, kad vien bylų sujungimo faktas leidžia konstatuoti tokį jų teisinį ryšį, kuris ir sąlygojo poreikį (tikslingumą) abi bylas nagrinėti kartu.

Šiame ieškinio reikalavimų panašumo ir jų nagrinėjimo vienoje byloje kontekste aptartina laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tvarka. Ją numato CPK 149 str., kurio 1 d. numatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Apeliantas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą sieja tik su prašymą dėl jų taikymo pareiškusiu asmeniu (ieškovu). Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, atsisakius nuo ieškinio ir bylą jo reikalavimų dalyje nutraukus, civilinėje byloje toliau nagrinėjamas ieškovų J. M. ir L. B. ieškinys su analogiškais ieškinio reikalavimais, kurių užtikrinimui Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-08-22 nutartimi jau taikė laikinąsias apsaugos priemones, o Vilniaus apygardos teismas 2013-01-29 nutartimi netgi išplėtė jų apimtį. Sujungus dvi civilines bylas, kuriose pareikšti analogiški reikalavimai, tik skirtingų ieškovų, laikinųjų apsaugos priemonių apsauga galioja ir ieškovų, kurie nebuvo pareiškę prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikalavimų atžvilgiu, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo būtinybę apsprendžia ne jų iniciatorius, bet grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Lonvita“ atžvilgiu klausimą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai jau pasisakė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui (šiuo metu – ieškovams J. M. ir L. B.) palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, t.y. konstatavo reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus (CPK 182 str.). Šiuo metu tokie ieškinio reikalavimai dar nėra išnagrinėti, vadinasi jų užtikrinimui galioja jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, juolab, kad ir ieškovai J. M. bei L. B. išreiškė savo valią dėl tokių priemonių galiojimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kartu pasisakė ir dėl ieškovų L. B. bei J. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netikslingumo tuo aspektu, kadangi minėtos priemonės jau yra pritaikytos. Tokiu būdu teismas skundžiama nutartimi patvirtino, kad grėsmė, dėl kurios buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tebėra aktuali.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. apylinkės teismo 2012-08-22 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2013-01-29 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis tebeegzistuoja, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nėra išnykęs, todėl pagrindo jas naikinti nėra. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka materialinių reikalavimų esmę, jos yra susijusios su būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo saugojimu ir toliau vykdo tikslus, dėl kurių buvo taikytos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė