- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- 2A-1700-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10451-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- J. M., L. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- UAB „Centrum invest“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, UAB „CI projektai“, K. S., UAB „EGL studija“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir L. B. ieškinį pareikštą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, dėl administracinių aktų panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys byloje UAB „Centrum invest“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, UAB „CI projektai“, K. S., UAB „EGL studija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 30-1005 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. sutikimą Nr. (31)-12-2012-(3.31) „Dėl vaikų žaidimo aikštelės įrengimo valstybinėje žemėje“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 17 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. 687/12-2574 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas“, įpareigoti statytoją savo lėšomis nugriauti pastatą bei jo priklausinius ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nebuvo raštu informuoti apie detaliojo plano rengimo procedūras. Viešas susirinkimas, kuriame buvo svarstomi Detaliojo plano sprendiniai, įvyko 2006 m. rugpjūčio 31 d., ir tuo metu ieškovai buvo sklypo savininkai. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovai sužinojo, kad Detaliojo plano bylos medžiagoje yra pateiktas brėžinys, kuriame neva yra ieškovų parašai su greta nurodytais vardais bei pavardėmis, taip tariamai išreiškiant sutikimą dėl detaliojo plano sprendinių. Ieškovai neigė pasirašę minėtame brėžinyje, todėl parašai suklastoti.
Detaliojo plano brėžinyje „Genplanas“ (DP 49-as puslapis) pažymėta vaikų žaidimo aikštelės vieta akivaizdžiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 243 punkto reikalavimų, dėl nustatyto 10 metrų atstumo bei matomumo. Anot ieškovų, jie turi neabejotiną teisę ginčyti detaliojo plano teisėtumą, nes jų tinkamai neinformavus jie prarado teisę dalyvauti detaliojo plano rengimo procese ginant savo interesus į ramią, švarią bei saugią gyvenamąją aplinką. Ieškovai nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog teisės aktas yra įregistruojamas registre ar paskelbiamas duomenų bazėje (t. y. išviešinamas), negali būti laikomas kaip tinkamas pareiškėjo „sužinojimo“ ar „susipažinimo“ su skundžiamu aktu momentas. Paaiškino, kad pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1, 10, 5.1. punktų nuostatas, vienas iš privalomųjų būsto visumos reikalavimų statant daugiabutį namą yra vaikų žaidimų aikštelės įrengimas tame pačiame sklype, kuriame yra statomas namas. Anot ieškovų, šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Pirminis statytojas UAB „Centrum invest“ gavo sutikimą statyti vaikų žaidimų aikštelę gretimoje laisvoje valstybinėje žemėje. Išdavus minimą sutikimą valstybei buvo padaryta žala, nes ši žemė potencialiai galėjo atitekti piliečiams atkuriantiems nuosavybės teisę, parduota aukcione ar išnuomota. Ieškovų nuomone, ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 17 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. 687/12-2574 naikintinas dėl detaliojo plano neteisėtumo, bei techninio projekto sprendinių neteisėtumo, t. y. žemės sklype suprojektuotas per didelis, su visais priklausiniais netelpantis statinys, bei padaryta kitų esminių pažeidimų. Sklype turi tilpti trys poilsio zonos, tuo tarpu projekte numatytas tik vaikų žaidimo aikštelės įrengimas. Automobilių stovėjimo vietos per mažų matmenų, nes pagal nurodyto STR 4.2. punkto nuostatas, mažiausias ilgis gali būti 5 metrai, plotis - 2,5 metro, tuo tarpu pagal projektą ilgis 4,7-4,8 metro, plotis - 2,3 metro. Ieškovai teigia, kad pagal detaliojo plano sprendinius užstatymo riba 8,6-8 metrai nuo sklypo ribos, tuo tarpu faktinis atstumas yra 7,1-7,94 metro. Tokiu būdu nebuvo laikytasi SĮ 20 straipsnio 3 dalies, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.1 punkto, nuostatų reikalaujančių statinio projektą rengti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Ieškovai nurodo, kad NTR žemės sklypo naudojimo pobūdis nurodytas „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“, o statytojas šį žemės sklypą naudoja daugiabučio gyvenamojo namo statybai, t. y. ne pagal nustatytą pobūdį, taip pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą. Ieškovai nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog teisės aktas yra įregistruojamas registre ar paskelbiamas duomenų bazėje (t. y. išviešinamas), negali būti laikomas kaip tinkamas pareiškėjo „sužinojimo“ ar „susipažinimo“ su skundžiamu aktu momentas. Ieškovai teigė, kad apie pradėtus statybos darbus sužinojo, jiems parsidėjus, t.y. 2012 m. birželio mėn. Susipažinus su dokumentais, nedelsiant, t. y. 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo pateiktas ieškinys teismui. Taigi, ieškovų vertinimu ginčyti statybos leidimo termino jie nepraleido, o jei ir būtų pripažinta, kad nustatytas vieno mėnesio terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lonvita“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2007 m. balandžio 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte (100)-11.81-157, konstatuota, jog esminių pažeidimų nenustatyta. Ieškovai nepagrindė, kokius pasiūlymus jie būtų pateikę detaliojo planavimo procese, o jų argumentai dėl gyvenimo sąlygų pabloginimo ir deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Atsakovo UAB „Lonvita“ nuomone, ginčijamas sutikimas dėl vaikų žaidimo aikštelės nėra individualus teisės aktas, kurį privalu vykdyti. Vaikų žaidimo aikštelė nebuvo planuojama kaip atskiras statinys, o įėjo į statybos sklypo tvarkymo darbus pagal SĮ 2 straipsnio 25 dalies nuostatą. Nurodė, kad pagal STR „Gyvenamieji pastatai“ 242 punkto nuostatas, sporto aikštelei paaugliams ir vietai ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui gali būti naudojamas želdynų plotas. Automobilių stovėjimo aikštelės bendras plotas turėtų sudaryti 184 kv.m., o pagal pateiktą planą bendras plotas sudaro 185,20 kv.m., t. y. daugiau nei reikalaujama teisės aktais. Ieškovo pateikti UAB „Inverstatus“ skaičiavimai dėl faktinių atstumų negali būti pripažinti tinkamu rašytiniu įrodymu, nes atstumų ir plotų nustatymai pagal SĮ 2 straipsnio 26 dalies nustatytos sąvokos esmę yra statybos tyrinėjimai, kuriuos turi teisę atlikti asmenys, apibrėžti SĮ 13 straipsnio 1 dalyje. UAB „Lonvita“ nuomone, pagal galiojusią LR žemės ūkio ministerijos ir aplinkos ministerijos 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turtinio patvirtinimo“ V lentelės 15.1 punkto nuostatas mažaaukščių namų statyba yra kuomet yra arba numatomi statyti 1-3 aukštų pastatai. Anot atsakovo, jis neprivalo keisti žemės naudojimo pobūdžio, kaip tai nurodoma minimo įsakymo V lentelės 15.2. punkto redakcijoje įsigaliojusioje nuo 2010 m. spalio 1 d., nes nėra TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų sudėties.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir K. S. 2005 m. sausio 17 d. buvo sudaryta detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, kurios pagrindu būtent K. S. kilo pareiga tinkamai atlikti viešo informavimo procedūrą bei tinkamai informuoti besiribojančių sklypų savininkus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo 2007 m. balandžio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-157, kuriuo buvo pateikta teigiama išvada ir siūlymas tvirtinti Detalųjį planą. Atsiliepime pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali patikrinti, ar pateikta medžiaga nesuklastota, be to, pateikta medžiaga nebuvo pagrindo abejoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali atsakyti už tuos netikslumus, už kurių teisėtumą bei tikrumą atsako planavimo organizatorius ir rengėjas. Be to, ieškovų parašai pagrindiniame brėžinyje nėra nuginčyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad sutikimas dėl vaikų žaidimo aikštelės negali būti laikomas neteisėtu, nes įrengiant vaikų žaidimų aikštelę, aikštelė turėjo būti perduota savivaldybei, visuomeninių poreikių tenkinimui, kas atitinka ŽĮ 7 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal galiojusio STR „Gyvenamieji pastatai“ 242 punkto nuostatas nebuvo privalomo reikalavimo būtinai vaikų žaidimų aikštelę įrengti tame pačiame kaip ir pastatas sklype. Vaikų žaidimo aikštelės perkėlimas į statytojo žemės sklypą laikytinas neesminiu techninio projekto pakeitimu, teisinis reglamentavimas likusioms dviems zonoms nenustato jokių imperatyvių reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl to statybos leidimas laikytinas neteisėtu. Pasikeitus detaliojo plano rengimo metu galiojusiai LR aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu D1-151 patvirtintai „Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijai“, buvo nurodyta, kad keičiasi tik pastatų tipas, bet ne galimų statyti statinių paskirtys, kada pagal TPĮ privalomai turi būti rengiamas naujas detalusis planas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime taip nurodė, kad praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas administraciniams aktams apskųsti. Išduoti statybos leidimai iš karto registruojami viešai prieinamame Leidimų statybai registre. Galimybė sužinoti apie išduotą statybos leidimą ieškovams atsirado iš karto kuomet 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas pirmasis statybos leidimas.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, kad buvo pažeistos LRV 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 27.1., 27.2. punktų nuostatos. Pagal Detaliojo planavimo proceso metu galiojusį teisinį reglamentavimą, automobilių stovėjimo zonų ir/ar vaikų žaidimų aikštelių išdėstymas nebuvo privalomas, tokie objektai turi būti numatyti rengiant techninį projektą. Kadangi leidimas Nr. 687 buvo išduotas projektui, kuriame nenumatyta vaikų žaidimo aikštelė statytojo sklype, todėl Inspekcija ankstesniuose raštuose darė išvadą, jog statybos leidimas išduotas neteisėtai. Nagrinėjant I grupės nesudėtingo statinio nuosavame sklype aspektu, statybą leidžiantis dokumentas tokiam statiniui neprivalomas. Inspekcija 2012 m. liepos 26 d. rašte nurodė, kad vaikų žaidimo aikštelės įrenginiai, įranga yra kilnojamasis daiktas ir nėra statiniai, todėl SĮ ir STR nuostatos minėtiems įrenginiams netaikytinos. Inspekcijos nuomone, aptarta vaikų žaidimo aikštelė išskyrus įrangą, atitinka SĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sąvoką, nes aikštelės sluoksniai yra laikanti konstrukcija, aikštelė yra nekilnojamasis daiktas, aikštelei įrengti numatoma atlikti statybos darbus panaudojant statybines medžiagas. Darytina išvada, kad suprojektuota 65 kv.m. vaikų žaidimo aikštelė, vadovaujantis STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 17.1. punktu, yra I grupės nesudėtingas statinys. Taigi, inspekcijos nuomone, I-os grupės nesudėtingas statinys gali būti projektuojamas ir statomas nuosavame sklype turint leidimą Nr. 687 ir prie jo pridėtą Projekto dalies 3 laidą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija vertinimu, nors pastatas neviršija Detaliajame plane nustatyto maksimalaus sklypo užstatymo ir intensyvumo, tačiau pagal projekto sprendinius pastatas suprojektuotas per didelis, nes sklype netelpa vaikų žaidimo aikštelė pagal STR „Gyvenamieji pastatai“, reglamentuojamus atstumus nuo daugiabučio gyvenamojo namo. Atsiliepime nurodoma, kad LVAT 2009 m. birželio 30 d. apibendrinime, pažymėta, kad vien tik teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimai neįpareigoja teritorijų planavimo dokumentus patvirtinusių valstybės ar vietos savivaldos institucijų parengti ir patvirtinti naujus (ar pakeisti galiojančius) planus, atitinkančius pasikeitusį teisinį reglamentavimą.
Trečiasis asmuo UAB „Centrum invest“ atsiliepime teigė, kad nėra pagrindo naikinti įsakymo, nes ieškovai neįrodinėjo, jog tokiais pažeidimais buvo realiai sudarytos kliūtys ieškovams dalyvauti teritorijų planavimo procese. Pažymėjo, kad detalusis planas buvo patikrintas kompetentingo viešojo administravimo subjekto. Ieškovų žinojimą apie atliekamas procedūras, detaliojo plano sprendinius patvirtina ir Detaliojo plano „Pagrindinis brėžinys“ pažymėtame 40 psl., ieškovų parašai. Ieškovų argumentai dėl įsakymo panaikinimo tuo pagrindu, kad vaikų žaidimų aikštelė numatyta ne statytojo sklype yra nepagrįsti, nes vaikų žaidimo aikštelės vieta yra nustatoma rengiant ne detalųjį planą. Pagal statytojo 2012 m. gruodžio 10 d. prašymą projekto byla buvo papildyta, perkeliant vaikų žaidimo aikštelę į statytojo sklypą taigi, ieškovo nurodyti pažeidimai buvo ištaisyti. Trečiojo asmens nuomone, reikalavimas dėl 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo turi būti atmestas vien tuo pagrindu, kad yra praėjęs santykinai ilgas laiko tarpas, t. y. daugiau nei penkeri metai.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nesutinka su ieškovų argumentu, jog sutikimas turėjo tiesioginės įtakos urbanizacijos intensyvumu i, nes sutikimas niekaip neatleido statytojo nuo pareigos laikytis atitinkamuose statybos reglamentuose nustatytų reikalavimų. Prašė taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą nustatytą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, dėl sutikimo panaikinimo. Pažymėjo, kad vėliausia data kuomet ieškovai sužinojo apie sutikimą ir jo turinį laikytina 2012 m. birželio 27 d., kuomet jei pateikė pareiškimą prokurorui dėl viešo intereso gynimo, tuo trapu ieškinys teismui pateiktas 2012 m. rugpjūčio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų J. M. ir L. B. atsakovo UAB „Lonvita“ naudai 10 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai lygiomis dalimis iš ieškovų J. M. ir L. B. 212, 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1005 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, panaikinimo.
Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog pagrindiniame brėžinyje pasirašė ne ieškovai, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl suėjusių senaties terminų. Civilinėje byloje atlikti rašysenos ekspertizės ieškovai neprašė, motyvuodami jai keliamais aukštais reikalavimais, ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti, ar įrašai brėžinyje „L. B.“ ir „J. M.“ yra padaryti būtent šių asmenų negalima. Teismo vertinimu, net ir esantys liudytojų paaiškinimuose kai kurie smulkūs netikslumai, iš esmės nelemia išvados apie konkrečių aplinkybių egzistavimą. Iš esmės byloje niekas negalėjo paaiškinti parašų atsiradimo aplinkybių, Detaliojo plano dviejų brėžinių pažymėtu 40-uoju numeriu atsiradimo aplinkybių.
Teismas sprendė, kad ieškovai raštu turėjo būti informuojami parengiamajame etape. Planavimo sąlygos išduotos 2005 m. gegužės 24 d., po kurių išdavimo kaip nurodyta TPĮ 25 straipsnio 6 dalyje, pradedami rengti detaliojo planavimo dokumentai. Šiuo atveju ieškovas J. M. nuosavybės teisę į gretimą žemės sklypą įgijo 2005 m. spalio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kuri buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre 2005 m. spalio 18 d. Taigi, teismo vertinimu, parengiamajame etape J. M. dar nebuvo gretimo žemės sklypo savininkas, todėl organizatorius neturėjo pareigos jo informuoti raštu. Be to, L. B. žinojo apie planuojamą rengti detalųjį planą ir iš K. S., kuris kreipėsi į jį su prašymu duoti sutikimą dėl sklypų sujungimo, nurodydamas, jog ketina statyti daugiabutį. Teismas pabrėžė, kad netinkamas visuomenės informavimas nurodytas tik parengiamajame etape. Projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta. Taigi, konstatavo, kad viešinimo reikalavimų nesilaikyta parengiamajame etape, tuo tarpu vėlesniuose etapuose šių reikalavimų laikytasi. Teismas nesutino su ieškovų argumentais, kad skirtingų duomenų buvimas Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtu 40-uoju numeriu ir Detaliojo plano brėžinyje, kuris buvo patvirtintas, suponavo statytojo pareigą pakaroti viešinimo procedūrą. Viena vertus, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kuris iš brėžinių buvo paviešintas visuomenei, kita vertus nėra jokių duomenų, kad suinteresuotiems asmenims buvo kokiu nors būdu kliudoma susipažinti su atitinkamais duomenimis.
Teismas ieškovų argumentus dėl informavimo raštu keičiant nurodytus duomenis laikė nepagrįstais, nes byloje nėra jokių duomenų, kad buvo nukrypta nuo miesto bendrojo plano sprendinių, buvo pakeista būklė, naudojimo pobūdis ar paskirtis.
Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. sutikimo Nr. (31)-12-2012-(3.31) „Dėl vaikų žaidimo aikštelės įrengimo valstybinėje žemėje“ panaikinimo.
Teismo vertinimu, vaikų žaidimo aikštelės įrengimas vienoje ar kitoje vietoje, įtaka statomo statinio dydžiui ir pan., vertintinas sprendžiant reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, atitinkamai vertinant teritorijų planavimo dokumentus. Tuo tarpu, įsakymas kaip individualus administracinis teisės aktas tiesiogiai ieškovų interesų nepažeidžia, o nurodyti argumentai dėl netinkamo valstybinės žemės naudojimo, laikytini nepatenkančiais į ieškovų teisėtų interesų apimtį, nes jie nėra įgalioti ginčyti administracinių aktų susijusių su priimtais sprendimais naudojant valstybinę žemę, kuomet tai tiesiogiai neliečia jų interesų. Vaikų žaidimo aikštelė turi būti projektuojama statytojo sklype, ko pasekoje iškėlus bylą teisme buvo koreguojamas projektas, perkeliant vaikų žaidimo aikštelę iš valstybei priklausančio žemės sklypo į statytojo sklypą. Net ir perkėlus vaikų žaidimo aikštelę ieškovai palaikė ieškinio reikalavimus šioje dalyje apeliuodami į tai, kad tokiu sutikimu ateityje statytojas galėtų pasinaudoti. Taigi, esant priimant teismo sprendimui, kuriame konstatuota, jog vaikų žaidimo aikštelės iškelti iš statytojo sklypo negalima, tai ieškovo nurodoma deklaratyvi galimybė iš esmės eliminuojama.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 17 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. 687/12-2574 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ panaikinimo.
Dėl vaikų žaidimo aikštelės.
Sklype minimaliai vaikų žaidimo aikštelei įrengti turi būti skiriama 50 m² ploto, kuriam gali būti naudojami ir želdynų plotai, kurių teritorija šiuo atveju nustatyta 469, 57 kv.m. Tuo tarpu, sporto aikštelei ir ramaus poilsio vietai vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, ploto reikalavimų nenustatyta, todėl teismas sprendė, jog šiems elementams gali būti naudojamas kitas likęs želdynų plotas. Taigi, ieškovų argumentus dėl atskirų trijų elementų projektavimo laikė nepagrįstais.
Anot ieškovų, perkėlus vaikų žaidimo aikštelę į statytojo sklypą insoliacijos skaičiavimai turėjo būti atliekami iš naujo. Su tokiais argumentais teismas nesutiko, nes insoliacijos skaičiavimai atliekami pastato, o ne vaikų žaidimo aikštelės, ir būtent pagal pastato insoliacijos duomenis vertintina, ar vaikų žaidimų aikštelės insoliacijos laikas pakankamas. Projekte nurodyta, kad insoliacijos reikalavimai išlaikyti, todėl teismas sprendė, kad argumentai dėl netinkamos insoliacijos nepagrįsti.
Teismas vadovaudamasis SĮ laikė, kad sprendinys esminiu laikytinas tik tuo atveju kai yra įgyvendinami specialieji saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Tuo tarpu, nesant specialių teritorijos tvarkymo reikalavimų, vaikų žaidimo aikštelės vietos pakeitimas nelaikytinas esminiu projekto sprendiniu, dėl kurio reikėtų vadovautis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punktu rengti naują projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
Dėl automobilių stovėjimo vietų.
STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nustatytas 15 metrų atstumas nuo atvirų automobilių saugojimo vietų (reglamento III dalis), tuo tarpu statytojui cokoliniame aukšte pakeitus atviro tipo automobilių saugojimo vietas į uždaras, nepaliekant langų, šis reikalavimas netaikytinas. Taigi, ieškovo nurodomas, pažeidimas yra ištaisytas.
2012 m. rugsėjo 11 d. išduotose Specialiųjų architektūros reikalavimų 2 punkte nustatyta išlaikyti ne mažesnį kaip 8 metrų atstumą iki gretimų sklypų pietinėje pusėje. Paties ieškovo pateiktuose UAB „Inverstatus“ skaičiavimuose nurodyta, kad faktinis atstumas iki ieškovų sklypo yra nuo 8, 50 iki 8, 60 metro. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti atstumai yra pažeisti.
Teismas nesutiko su ieškovų argumentais dėl automobilių vietų plotų, nes kaip nurodo ir patys ieškovai STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nustatyti minimalūs ploto reikalavimai vienai automobilio stovėjimo vietai, t. y. 2,3*5,0 metro. Tai sudaro 11,5 kv.m., o 16 vietų stovėjimas apimtų 184 kv.m., tuo tarpu cokolinio aukšto plotas stovėjimo aikštelei numatytas 260, 40 kv.m. Taigi ieškovų argumentus dėl nepakankamo ploto įrengti 16 stovėjimo vietų laikė nepagrįstais.
Dėl Detaliuoju planu nustatytų užstatyti leidžiamos teritorijos ribų pažeidimo.
Ieškovai šioje dalyje ieškinį grindė aplinkybe, kad pagal detaliojo plano sprendinius užstatymo riba 8, 6 – 8 metrai nuo sklypo ribos. Su šiais argumentais teismas nesutiko. Įsakyme, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, ieškovų nurodomų atstumų nėra nustatyta. Paties ieškovo pateiktuose UAB „Inverstatus“ skaičiavimuose nurodyta, kad faktinis atstumas iki ieškovų sklypo yra nuo 8, 50 iki 8, 60 metro, galima paklaida 0,10 m.
Dėl žemės sklypo naudojimo pobūdžio pažeidimo.
Kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registre statytojo sklypo naudojimo pobūdis nustatytas „mažaaukščių namų statyba“. Detaliojo plano rengimo metu galiojusių 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, patvirtintų „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio nustatymo“ 15.1. punkto nuostatos, apibrėžė, kad mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba – esami ar žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti 1-3 aukštų gyvenamieji namai ar jų priklausiniai. Statinių pobūdis nebuvo apibrėžtas. Pagal Detaliojo plano tvirtinimo metu ir Statybos leidimo išdavimo metu galiojusią STR „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį 7 punkto nuostatas gyvenamieji pastatai suskirstyti į vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų. Detaliuoju planu statinių aukščio riba nustatyta 10 metrų. Taigi, laikė, kad tiek detaliojo planavimo metu, tiek priminio statybos leidimo išdavimo metu, leidžiant statyti ginčo pastatą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Įstatymo pakeitimas nesuponuoja išvados, kad statybos turit būti laikomos neteisėtomis.
Dėl senaties terminų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30-1005 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ internete paskelbtas 2007 m. birželio 1 d., kaip to reikalavo TPĮ 26 straipsnio 8 punktas. Taigi, teismas sprendė, kad ieškovai terminą skųsti įsakymą dėl Detaliojo plano patvirtinimo praleido. Teismo nuomone, net ir laikant, kad ieškovai iki statybų pradžios nieko nežinojo, jie patys nurodė, jog jau 2012 m. birželio 13 d. buvo tikrinami Nekilnojamojo turto registre duomenys, o 2012 m. birželio 27 d. prokuratūroje buvo gautas jų pareiškimas dėl viešo intereso gynimo. Net ir laikant, jog ieškovai apie savo pažeidžiamas teises suvokė tik paduodami pareiškimą prokurorui, tai net ir tuo atveju jie yra praleidę terminą skųsti įsakymą dėl Detaliojo plano patvirtinimo.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovų nurodomų aplinkybių dėl savivaldybės delsimo pateikti dokumentus pripažinti svarbiomis, nes viena vertus skundimo terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo momento, o ne nuo dokumentų gavimo momento, o kita vertus pakankamų duomenų neturėjimas negali būti pripažįstamas pagrįsta priežastimi nesikreipti į teismą. Teismas laikė reikšminga ir tą aplinkybę, kad apie tam tikrus ketinimus L. B. turėjo numanyti, atsižvelgiant jau vien į tai, kad K. S. jį informavo apie ketinimus jungti sklypus ir statyti daugiabutį. Taigi, tokių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, jog terminas praleistas ženkliai, teismas sprendė, kad šiuo atveju ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, nustatytas vieno mėnesio terminas praleistas, jo atnaujinti pagrindo nėra, todėl ieškinį dalyje dėl įsakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas panaikinimo, atmetė ir taikė CK 1.131 straipsnio 1 dalį.
Dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro atsakomybės.
Iš ieškovų ieškinyje ir teismo posėdžiuose nurodytų argumentų teismas nustatė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau VVSC) turėjo nesutikti su ta aplinkybe, kad vaikų žaidimo aikštelė yra ne statytojo sklype, su atviromis automobilių saugyklomis, tačiau teismo vertinimu šiomis aplinkybėmis iš esmės yra apeliuojama į statybų proceso pažeidimo reikalavimus, bet nepagrindžiama, kad nurodyta institucija netinkamai ar pažeidžiant savo pareigas patikrinti vienus ar kitus rodiklius reglamentuojančius visuomenės sveikatos apsaugą. Net laikant, kad nurodyta institucija kažkokios savo pareigos neįvykdė tikrindama vaikų žaidimo aikštelės ir atviros automobilių saugyklos įrengimo parametrus, tai kaip konstatuota aukščiau šie sprendiniai yra pakeisti po bylos iškėlimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas J. M. su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, ieškovų ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1005 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, panaikinimo
Teismas padarė dvi iš esmės neteisingas išvadas: teismas nusprendė, kad kaimyninių žemės sklypų savininkai (ir apskritai visuomenė) apie rengiamą detalųjį planą privalo būti informuoti tik parengiamajame teritorijų planavimo etape; antra, parašai Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje laikytini tinkamu kaimyninių žemės sklypų savininkų informavimu raštu apie rengiamą Detalų planą bei tuo pačiu įrodymu, jog ieškovai davė sutikimą vykdyti statybos darbus neišlaikant minimalių privalomų atstumų iki ieškovų sklypo ribos. Teismas sprendime netinkamai nurodė, kad pareiga informuoti, apie rengiamą detalųjį planą egzistuoja tik parengiamojo etapo metu. Nei įstatymai, nei nuostatai nenumato, kad turi būti informuojami tik tie kaimyninių žemės sklypų savininkai, kurie žemės sklypus valdė tuo metu, kai buvo išduotos planavimo sąlygos ar per mėnesį ar ilgesnį laiką po to. Tai paaiškinama tuo, kad planavimo pasiūlymus suinteresuoti asmenys (įskaitant ir kaimyninių žemės sklypų savininkus) turi teisę teikti per visą detaliojo planavimo procesą, iki viešo susirinkimo pabaigos (nuostatų 9 punktas, 39 punktas, Įstatymo 32 str. 1 d.). Viešas svarstymas įvyko tik 2006 m. rugpjūčio 31 d. Taigi detaliojo planavimo organizatorius turėjo pareigą informuoti ieškovus raštu apie rengiamą detalųjį planą, tokiu būdu sudarydamas sąlygas ieškovams išreikšti savo nuomonę dėl kaimynystėje rengiamo detaliojo plano. Byloje įrodyta, kad ieškovai raštu apie rengiamą Detalųjį planą informuoti nebuvo, nors pagal imperatyvius teisės aktų reikalavimus tai privalėjo būti padaryta. Atitinkamai teismas nepagrįstai šį pažeidimą ignoravo.
Teismas nepagrįstai nurodė, neva ieškovai neprašė atlikti ekspertizės, nes jai keliami aukšti reikalavimai. Ekspertizė negalėjo būti atlikta dėl objektyvių priežasčių, t.y. jos atlikti nebuvo įmanoma dėl techninių kliūčių (ekspertizės nuo dokumento kopijos neatliekamos). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad už Detaliojo plano originalios bylos medžiagos išsaugojimą yra atsakingas būtent planavimo organizatorius ir Detaliojo plano rengėjas ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, jog originali Detaliojo plano byla yra pavogta, nepranešant apie vagystę ikiteisminio tyrimo institucijoms, tai turėjo būti teismo įvertinta, kaip patvirtinanti teiginius, kad Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje esantys parašai yra ne ieškovų. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais dėl parašų netikrumo. Teismas ištyręs visų šių asmenų paaiškinimus ir nusprendęs, kad parašų gavėjai, t.y. asmenys turėję pareigą gauti atitinkamą ieškovų sutikimą, nesugeba paaiškinti, kaip jie konkrečius parašus gavo, turėjo padaryti išvadą, kad nėra įrodyta, jog ieškovai davė sutikimą statyti arčiau jų žemės sklypo ribos. Be to, ieškovų pateikti parašų pavyzdžiai ir parašai Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje akivaizdžiai vizualiai skiriasi, o tai turėjo sukelti teismui pagrįstą abejonę dėl parašų tikrumo.
Vaikų žaidimo aikštelė (50 m² ploto) laikytina nesudėtingu statiniu. Tokios pat pozicijos laikosi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Taigi vaikų žaidimo aikštelės vieta yra privalomasis Detaliojo plano sprendinys ir nustačius, kad jis neteisėtas, atitinkamai ir sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo turėjo būti pripažintas neteisėtu. Teismas privalėjo konstatuoti, kad Detalusis planas, kuriame numatytas vaikų žaidimo aikštelės, neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, įrengimas, yra neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 17 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. 687/12-2574 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas" panaikinimo
Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad vaikų žaidimo aikštelės perkėlimas bylos nagrinėjimo metu iš vienos vietos į kitą nelaikytinas esminių statinio projekto sprendinių pakeitimu, todėl neva pakeitus vaikų žaidimo aikštelės vietą, nebuvo būtina rengti naujo projekto ir gauti naujo statybą leidžiančio dokumento. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 93 dalį statinio vietos sklype pasikeitimas yra esminis statinio projekto sprendinys. Taigi perkėlus vaikų žaidimo aikštelę, neabejotinai reikėjo rengti naują projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
Teismas, priteisdamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neatsižvelgė, kad automobilių stovėjimo vietoje panaikinus langus pažeidimai buvo ištaisyti.
Teismo pozicija, kad įsakyme, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, reikalavimas išlaikyti 8,6 - 8 m atstumą nenumatytas ir neva tai reiškia, kad tokio atstumo išlaikyti nereikia, nepagrįsta. Įsakymas yra procedūrinis dokumentas, kuriuo patvirtinamas Detalusis planas, tačiau visi esminiai sprendiniai, kuriais vadovaudamasis statytojas privalo rengti projektą, numatomi Detaliojo plano medžiagoje. Įsakyme nėra, nebūna ir neprivalo būti nurodyti visi esminiai užstatymo rodikliai. Šie rodikliai nustatomi pačiame Detaliajame plane (jame kaip minėta, nustatyta užstatymo riba 8,6 - 8 m atstumu iki sklypo ribos). Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nėra nustatoma užstatymo zona (statybų linija). Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statytojas įpareigojamas išlaikyti tokius minimalius atstumus, kurių reikalauja priešgaisrinės apsaugos reikalavimai ir kt. teisės aktai.
Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, neva ta aplinkybė, kad šiuo metu nustatytas statytojo žemės sklypo naudojimo pobūdis yra „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, nelemia Statybos leidimo ir vykdomų statybos darbų neteisėtumo. Nekilnojamojo turto kadastre įrašytas žemės sklypo naudojimo pobūdis yra „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, o Statytojas šį žemės sklypą naudoja daugiabučio gyvenamojo namo statybai, t.y. statytojas naudoja žemės sklypą ne pagal nustatytą naudojimo pobūdį ir tokiu būdu pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą. Tol, kol nebus atliktos detaliojo planavimo procedūros, ir žemės sklypo naudojimo pobūdis nebus pakeistas į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“, žemės sklype negalima vykdyti jokių daugiabučio gyvenamojo namo ar jo priklausinių statybos darbų.
Dėl senaties termino Detaliajam planui ginčyti
Teismo pozicija, kad vieno mėnesio terminas skundui pateikti turi būti paduotas per mėnesį nuo paskelbimo spaudoje ar internete, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Apie tai, kad Detaliojo plano sprendiniais yra pažeidžiamos ieškovų teisės, ieškovai sužinojo 2012 m. liepos 20 d., kai iš savivaldybės buvo gauta Detaliojo plano medžiaga. Byla yra itin sudėtinga teisės ir fakto klausimų prasme ir pagrįsto ieškinio suformulavimui reikėjo laiko. Todėl netgi pripažinęs, kad ieškovai praleido terminą, teismas turėjo nuspręsti, kad jis buvo praleistas ne dėl ieškovų kaltės ir jį atnaujinti.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu vaikų žaidimo aikštelių išdėstymo Detaliajame plane. Pagal Detaliojo planavimo proceso metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, automobilių stovėjimo zonų ir/ar vaikų žaidimo aikštelių išdėstymas nėra privalomas rengiant detalųjį planą, tokie objektai turi būti numatyti vadovaujantis statybos techniniais reglamentais rengiant techninį projektą. Inspekcijos nuomone, esminis pakeitimas, su kuriuo besiribojančioje su planuojamais žemės sklypais teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai galimai nebuvo supažindinti, yra užstatymo tankio padidėjimas nuo 0,39 (Detaliojo plano bylos 40 lapas) iki 0,45 (Detaliojo plano bylos 69 lapas).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad statinio projektas ir faktiškai statomas pastatas pažeidžia Detaliuoju planu nustatytas užstatyti leidžiamos teritorijos ribas. Šiuo atveju Inspekcija neturi duomenų apie tai, ar buvo priimtas sprendimas keisti statinių statybos zoną (užstatyti leidžiamą teritoriją).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad VVSC nėra tinkamas atsakovas, nes apeliaciniame skunde nenurodyta jokie VVSC veiksmai ar neveikimas dėl ko VVSC pripažintinas tinkamu atsakovu. Atsižvelgiant į tai prašo pripažinti VVSC netinkamu atsakovu, bylą spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1005 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“
Teisinis reglamentavimas nustatė organizatoriui pareigą informuoti besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus parengiamajame etape ir nenustatė pareigos informuoti pasikeitusius su planuojamu žemės sklypu teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus.
Ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad parašai yra ne jų, tačiau to nepadarė.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 17 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. 687/12-2574 „Daugiabučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini), statybos projektas" panaikinimo
Keičiant vaikų žaidimo aikštelės vietą buvo padaryti neesminiai techninio projekto pakeitimai, todėl pagal pakeistus sprendimus nėra privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas stato dviejų aukštų namą, todėl atmestini apelianto argumentai, jog pakeistas žemės sklypo naudojimo pobūdis.
Dėl senaties termino Detaliajam planui ginčyti
Apelianto nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika negalima vadovautis, nes nagrinėtos administracinės bylos ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Centrum invest“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1005 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo
Spręsdamas dėl apelianto tinkamo informavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas ne tik atsižvelgė į tai, kad apeliantas ir ieškovas L. B. su detaliojo planavimo procedūromis buvo supažindinti jiems išreiškiant atitinkamą sutikimą pagrindiniame detaliojo plano brėžinyje, bet pagrįstai vadovavosi ir galiojančiu bei nenuginčytu 2007-04-02 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr.(100)-11.81.-157., kuriame buvo pažymėtas tik netinkamas visuomenės informavimas parengiamajame detaliojo plano rengimo etape. Įsakymo, net ir nustačius atitinkamus pažeidimus, panaikinimas negalėtų būti pateisinamas, nes nebūtų užtikrinti teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-10-17 išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. 687/12-2574 "Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas" panaikinimo
Apeliantas visiškai neatsižvelgia bei ignoruoja tą aplinkybę, kad toje pačioje UAB „Investatus“ parengtoje atstumų ir plotų nustatymo byloje yra nurodyta, kad jos apskaičiuoti atstumai gali būti netikslūs ir jie turi būti vertinami atitinkamų šioje byloje nustatytų paklaidų ribose.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Lonvita“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-31 įsakymo Nr. 30-1005 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo" panaikinimo
Apelianto pasirėmimas LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 patvirtintais Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 9, 39 punktų ir LR teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 1 d. nuostatomis dėl tariamos nepertraukiamos planavimo organizatoriaus pareigos informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkus nepagrįstas, nes nuostatų 9 -as punktas nustato bendrąją teritorijų planavimo proceso iniciatorių pareigą rengti teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūras, kurios gali vykdomos atsižvelgiant į LR teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, o LR teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 1 p. priešingai, nei teigia apeliantas, nurodo vieną iš teritorijų planavimo viešinimo procedūrų; t.y. informacijos teikimą visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus, kurios turinyje aiškiai nurodyta, kokiu metu ir kokiame detaliojo planavimo etape tai turi būti atlikta. Besikeičiantys greta planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ir jų teisės negali būti permanentinė detaliojo plano organizatoriaus pareiga ir pasibaigus teritorijos detaliojo planavimo parengiamajam etapui. Apelianto žemės sklypo pardavėjas (ieškovas L. B.), perleidęs savo dalį nuosavybės teisės turėjo CK 6..321 str. 4-5 d. pardavėjo pareigą patvirtinti pirkėjui (apeliantui), kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, galėjusių turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į žemės sklypą, ar kokių nors trečiųjų asmenų atliktus pirkėjo (apelianto) teisių į žemės sklypą suvaržymus.
Apeliantas nekonkretizuoja ar teismas sprendimu pažeidė Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo administracinių bylų Nr. A3-64/2007, Nr. A556-440/2009, Nr. A8-1828/2006, Nr. A502-627/2008 ir Nr. A556-440/2009 suformuotą praktiką administracinėse bylose, vengia jas susieti su konkrečiomis teismo sprendimo išvadomis.
Apeliantas neteisingai skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendime padarė išvadą, kad ieškovų parašai detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje įrodo jų sutikimą su detaliojo plano sprendimais. Teismas sprendime nedarė tokių išvadų, teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog pagrindiniame brėžinyje pasirašė ne ieškovai. Skundo motyvas, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad detaliojo planavimo organizatorius ir detaliojo plano rengėjas neišsaugojo originalios detaliojo plano bylos medžiagos, ir teismas tai turėjo įvertinti, nepaneigia teismo sprendime nustatytos išvados, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog pagrindiniame brėžinyje pasirašė ne ieškovai. Įrodyti teiginį, kad parašai ne ieškovų, turėjo ieškovai. Įrodinėti ieškovai turėjo savalaikiai, nes nuo pasirašymo detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje praėjo ne mažiau kaip septyni metai, ir tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis - eksperto išvada (CPK 177 str. 3 d. ir 216 str.).
Teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi LR aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43 p. nuostatomis, priimtomis 2004-05- 14, kurios nustato šį privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą rengiant teritorijos detaliuosius planus.
Apeliantė nepagrįstai įrodinėja skunde, kad vaikų žaidimo aikštelės įrengimas nulemia statinių statybos vietą ir statybos ribą (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.5 p.) ir kad tokios žaidimo aikštelės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viešai išdėstoma nuomone laikoma nesudėtingais statiniais. Vaikų žaidimo aikštelė neįtraukta į LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 Statybos techniniu reglamentu patvirtintų STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ esančių nesudėtingų statinių sąrašą.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-10-17 išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. 687/12-2574 Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas" panaikinimo
Apelianto skundo motyvą, kad vaikų žaidimo aikštelės perkėlimas bylos nagrinėjimo metu iš vienos vietos į kitą nelaikytinas esminių statinio projekto sprendinių pakeitimu, paneigia LR statybos įstatymo 2 str. 93 p. nuostata. Teismas pagrįstai taikė statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 p. nuostatą, dėl kurio naują statybos leidžiantį dokumentą reikia gauti statiniams, kuriems yra reikalingas statybos leidimas. Tarp tokių vaikų žaidimo aikštelės nepatenka.
Apelianto skundo motyvą, kad vaikų žaidimo aikštelės perkėlimas bylos nagrinėjimo metu iš vienos vietos į kitą nelaikytinas esminių statinio projekto sprendinių pakeitimu, paneigia LR statybos įstatymo 2 str. 93 p. nuostata. Teismas pagrįstai taikė statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 p. nuostatą, dėl kurio naują statybos leidžiantį dokumentą reikia gauti statiniams, kuriems yra reikalingas statybos leidimas. Tarp tokių vaikų žaidimo aikštelės nepatenka.
Teismas tinkamai taikė detaliojo plano rengimo metu galiojusių 2005-03-17 įsakymu Nr. Dl-151 patvirtintų „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio nustatymo“ 15.1. p. nuostatas, kurios leido mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žeme laikyti žemės sklypą, kuriame yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jokie teisės aktai, reglamentuojantys tokio pastato maksimalaus 10 m aukštį, nebuvo pažeisti.
Visi ieškovų ginčijami teisės aktai savo esme ir remiantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 d. nuostatomis yra individualūs teisės aktai. Todėl, vadovaujantis šio įstatymo 33 str. 1 d. nuostatomis, 2012-06-27 ieškovai kreipėsi su advokatės parengtais išsamiais motyvais į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą. Tai parodo, kad ieškovai jau 2012-06-27 išsamiai žinojo visus ginčijamus teisės aktus, parengė motyvus, suprato visas bylos aplinkybes. Be to, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovai J. M. jau 2012-06-13 buvo sudarę atstovavimo sutartį su advokate A. M., tai rodo, jog esmines bylos aplinkybes per savo advokatę J. M., taip pat ir atsakovas L. B., kaip bendraturtis, žinojo anksčiau.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju, remiantis tiek teismų suformuota praktika, tiek ir teisiniu reglamentavimu, turi būti taikomas sutrumpintas ABTT 33 str. 1 d. numatytas 1 mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
2014-05-27 gautas atsakovo UAB „Lonvita“ prašymas prijungti naują rašytinį įrodymą – statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-00-140418-00118 (2014-04-18), kuris patvirtina, jog ginčo pastatas pastatytas teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekviena suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovas J. M., teikdamas ieškinį bei apeliacinį skundą, turėjo pareigą nurodyti, kuo pažeidžia jo teises ar interesus ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės, savivaldybės administracijos bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai, bei įvykdyta namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba. Ieškovui teigiant, kad jo interesas į ramią, švarią bei saugią gyvenamąją aplinką buvo pažeistas, dėl to namas turi būti nugriautas, jo pareiga buvo įrodyti, kad įvykdyta daugiabučio namo statyba neatitiko norminių aktų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos jo teisės į ramią, švarią, saugią aplinką.
Nustatyta, kad ieškovų J. M. ir L. B. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pastarojo žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės 2007-05-31 įsakymu Nr. 30-1005, kurio neteisėtumą ieškovai grindžia tuo, kad detaliojo plano rengėjas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalį bei Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1996-09-18 d. nutarimu Nr. 1079, 27.2 punktą ir raštu neinformavo besiribojančių su planuojamu žemės sklypu teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų apie pradedamą rengti detalųjį planą, planavimo tikslus ir kt., t.y. neinformavo ieškovų. Ieškovai nurodė, kad tuo atveju, jei jie būtų informuoti, jie būtų turėję galimybę teikti planavimo pasiūlymus, žemės sklype neabejotinai būtų suplanuotas mažesnis pastatas ( toks, kad sklype dar liktų vietos ir vaikų žaidimo aikštelei), atitinkamai name būtų mažiau butų, mažesnis automobilių bei žmonių srautas, o tuo pačiu - mažesnis triukšmas, tarša kaimynystėje.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-05-31 įsakymo panaikinimo darydamas išvadą, kad vien ieškovų parašai pagrindiniame brėžinyje laikytini tinkamu informavimu raštu apie pradedamą rengti detaliųjų planą. Tai, kad atsakovai byloje nepateikė detaliojo plano pagrindinio brėžinio originalo ir dėl to nėra galimybės rašytinės ekspertizės būdu nustatyti, ar įrašai brėžinyje „ J. M.“ ir „ L. B.“ yra padaryti būtent šių asmenų, ši aplinkybė vertintina atsakovų nenaudai, nes pareiga pateikti šį įrodymą yra atsakovo, kurio žinioje turi būti brėžiniai, o ne ieškovų, kurie neturi galimybės patiekti tokio įrodymo. Nežiūrint šios aplinkybės kitokio vertinimo pirmosios instancijos teismo sprendime, kolegija daro išvadą, kad net ir konstatavus detaliojo plano rengėjų pažeidimą, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovų pasiūlymas planuoti mažesnį pastatą būtų nulėmęs sprendimą ir būtų nepatvirtintas atsakovų pateiktas detalusis planas. Tai, kad buvo atlikta Visuomenės sveikatos centro 2006-11-07 projektavimo dokumentų higieninė ekspertizė ir padaryta išvada, jos detalusis planas neprieštarauja visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams, leidžia daryti išvadą, kad statinio aukštis ir jo būsimų gyventojų galimai keliamas triukšmas atitinka teisės aktų reikalavimus. Ta aplinkybė, kad ieškovai, reikšdami ieškinį nugriauti pastatą, nesiekė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo statytojų atžvilgiu ir apeliacinės instancijos teismui atsakovas UAB „ Lonvita“ pateikė 2014-04-18 statybos užbaigimo aktą, kuriuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos konstatavo, kad 16-os butų, 2 –jų aukštų namas, esantis (duomenys neskelbtini), užbaigtas statyti, leidžia daryti išvadą, kad formalus detalųjį planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti institucijų sprendimus, kurių pagrindu buvo vykdoma statyba.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad 2012-10-17 statybą leidžiančio dokumento išdavimas pažeidė žemės sklypo naudojimo pobūdį. Detaliuoju planu žemės sklype buvo numatyta galimybė statyti ir atitinkamo aukščio daugiabučius gyvenamuosius pastatus (3 aukštų (požeminė dalis - 1 aukštas), 10 m nuo žemės paviršiaus), todėl statybos leidimas atitiko detalųjį planą.
Argumentai, nurodyti skunde dėl planavimo organizatoriaus pareigos informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkus nepagrįstas, nes Nuostatų 9 -as punktas nustato bendrąją teritorijų planavimo proceso iniciatorių pareigą rengti teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūras, kurios gali būti vykdomos atsižvelgiant į LR teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, o LR teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 1 p. priešingai, nei teigia apeliantas, nurodo vieną iš teritorijų planavimo viešinimo procedūrų; t.y. informacijos teikimą visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus, kurios turinyje aiškiai nurodyta, kokiu metu ir kokiame detaliojo planavimo etape tai turi būti atlikta. Apelianto žemės sklypo pardavėjas (ieškovas L. B.), perleidęs savo dalį nuosavybės teisės turėjo CK 6..321 str. 4-5 d. pardavėjo pareigą patvirtinti pirkėjui (apeliantui), kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, galėjusių turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į žemės sklypą, ar kokių nors trečiųjų asmenų atliktus pirkėjo (apelianto) teisių į žemės sklypą suvaržymus.
Apelianto skundo motyvas, kad vaikų žaidimo aikštelės perkėlimas bylos nagrinėjimo metu iš vienos vietos į kitą nelaikytinas esminių statinio projekto sprendinių pakeitimu, paneigia LR Statybos įstatymo 2 str. 93 p. nuostata. Teismas pagrįstai taikė statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 p. nuostatą, dėl kurio naują statybą leidžiantį dokumentą reikia gauti statiniams, kuriems yra reikalingas statybos leidimas. Tarp tokių vaikų žaidimo aikštelės nepatenka. Be to, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovų nurodyti argumentai dėl netinkamo valstybinės žemės naudojimo nepatenka į ieškovų teisėtų interesų apimtį, jie nėra įgalioti ginčyti administracinių aktų, susijusių sau priimtais sprendimais, naudojant valstybinę žemę, kai sprendimai tiesiogiai neliečia jų interesų. Ieškovai nenurodė, kuo vaikų aikštelės įrengimo sprendiniai pažeidžia jų interesus.
Kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais dėl pareikšto ieškinio, todėl jų nekartoja.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.