- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- I-1627-244/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03222-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Liudmila Zaborovska (pran.), Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjui O. B., pareiškėjo atstovui G. L., vertėjai Eleonorai Pikulik, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. B. skunde (b. l. 1–3) prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 10-8-IL-3346 atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus bei įpareigoti atsakovą išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai ir sportui.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs jo skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti leidimą įsigyti ginklą, 2012-09-17 sprendimu įpareigojo Vilniaus aps. VPK iš naujo išnagrinėti O. B. 2012 m. gegužės 14 d. prašymą išduoti leidimą įsigyti ginklą ir priimti sprendimą tuo klausimu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai pritaikė O. B. atžvilgiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto aktualią redakciją ir šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą įsigyti ginklą. Teismas atkreipė dėmesį, kad jo teistumas, vadovaujanti LR BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, išnyko dar 2004 m. birželio 15 d. Pareiškėjas, išnykus teistumui ir praėjus 3 metams po teistumo išnykimo (2007-06-15), t. y. dar gerokai iki įsigaliojant naujos redakcijos Įstatymo nuostatoms (įsigaliojo nuo 2011-03-01), galėjo pretenduoti gauti leidimą įsigyti ginklą ir atitiko nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi naujai įsigaliojusia Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija ir taip pažeidė lex retro non agit principą, kadangi pritaikė Įstatymo nuostatos, įtvirtinusias griežtesnius reikalavimus nepriekaištingos reputacijos asmens statusui pripažinti, kartu faktiškai pabloginusias pareiškėjo teisinę padėtį, palyginti su ankstesne įstatymo redakcija. Naujos redakcijos Įstatymo nuostatos buvo pritaikytos dar iki jų įsigaliojimo atsiradusioms aplinkybėms. Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas praėjus trejiems metams po teistumo išnykimo ginklą būtų įsigijęs, jo atžvilgiu naujoji Įstatymo redakcija nebūtų buvusi taikoma ir jo nepriekaištinga reputacija nebūtų pervertinama. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu bei jame išdėstytais motyvais ir argumentais, o atsakovo teiginys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas suklydo, netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose, nepagrįstas. Atsakovas nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu turėjo teisę jį skųsti apeliacine tvarka, o nepasinaudojęs šia teise, privalėjo vadovautis teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais, t. y. pareiškėjo teistumo netraktuoti kliūtimi išduoti leidimą įsigyti ginklą, ir pakartotinai spręsdamas prašymą išduoti leidimą įsigyti ginklą jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 18–20) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus nebuvo išduotas vadovaujantis Įstatymo (2010-11-18 redakcija Nr. XI-1146) 17 str. 1 d. 2 p. (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 str. 2 d. 1 p. (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo). Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 str. 4 d., Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje Nr. A662-1263/2012 konstatuota, kad griežtesnių teisinių santykių reglamentavimą nustatanti teisės norma neturi galioti atgal. Minėtoje nutartyje nagrinėjama situacija, kai į policija kreipėsi asmuo, prašydamas gauti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei įteisinti ir įregistruoti 2006 metais įsigytą šaunamąjį ginklą - dujinį pistoletą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas nutartį konstatavo, kad „pareiškėjas atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalies reikalavimus ta prasme, kad naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo dieną (2011 m. kovo 1 d.) buvo įsigijęs ir turėjo paminėtą dujinį pistoletą, o aplinkybė, dėl kurios jo atžvilgiu galėjo būti taikomas apribojimas turėti šį ginklą, taip pat buvo atsiradusi iki naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje Nr. A662-1233/2012 pažymėta, kad įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklą įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas kreipėsi į policijos įstaigą dėl leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus 2012 m. gegužės 14 d., šaunamųjų ginklų iki to laiko įsigijęs ir turėjęs nebuvo, todėl jo atžvilgiu teisingai taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, įsigaliojusios 2011 m. kovo 1 d. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija). Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. Nr. 10-8-IL-3346 neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti civilinės apyvartos ginklą teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdyboje (toliau - VTV) 2012-05-14 buvo gautas O. B. prašymas leisti įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai (ir sportui) ir pateikti tam reikalingi dokumentai (b. l. 34). Vadovaujantis 2010-11-18 Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu Nr. XI-1146 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad 2002-05-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pripažino O. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 2 d., 112 str. 1 d., 116 str. 2 d. bei skyrė laisvės atėmimą 2 m. ir 625 Lt baudą. Remiantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (b. l. 36-37, 45-46). Vilniaus aps. VPK 2012-06-08 sprendimu Nr. 10-8-IL-1868 pareiškėjui leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus vadovaujantis Įstatymo (2010-11-18 redakcija Nr. XI-1146) 17 str. 1 d. 2 p. (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 str. 2 d. 1 p. (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) išduotas nebuvo (b. l. 33). Pareiškėjas sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2012-09-17 sprendimu panaikino 2012-06-08 Vilniaus aps. VPK sprendimą Nr. 10-8-IL-1868 atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus ir įpareigojo Vilniaus aps. VPK iš naujo išnagrinėti O. B. 2012-05-14 prašymą išduoti leidimą įsigyti ginklą ir priimti sprendimą tuo klausimu (b. l. 30-31). Vilniaus aps. VPK apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2012-10-19 nutartimi atsisakė priimti Vilniaus aps. VPK apeliacinį skundą, nes atsakovas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą (b. l. 25-26).
Vilniaus aps. VPK pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2012-05-14 prašymą išduoti leidimą įsigyti ginklą ir, nustatęs, kad pareiškėjas 2002-05-28 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 214 str. 2 d., 112 str. 1 d., 116 str. 2 d. bei skirtas laisvės atėmimas 2 m. ir 625 Lt bauda, remiantis LR BK 47¹ LR str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, ir, vadovaudamasis Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 1 p., nusprendė pareiškėjui leidimo įsigyti civilinės apyvartos ginklą neišduoti (b. l. 21-23).
Pareiškėjui leidimas įsigyti ginklą neišduotas remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. IX-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus (11 p.), taip pat Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Pareiškėjas skunde teigia, jog laikytinas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, nes jo teistumas yra išnykęs.
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai. Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) nustatyta, jog nurodytoje teisės normoje nurodyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012 konstatavo, kad įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklą įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.
Byloje nustatyta, 2002-05-28 Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas pripažino O. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 2 d. (savavaldžiavimas), 112 str. 1 d. (tyčinis žmogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas), kurie numatė laisvės atėmimo bausmę daugiau nei 3 metams. Taigi šiuo atveju aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Taip pat byloje nustatyta, jog pareiškėjo prašymas leisti įsigyti ginklą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui buvo pateiktas 2012 m. gegužės 14 d. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) nebuvo įsigijęs ginklų (į komisariatą su prašymu leisti įsigyti ginklus kreipėsi 2012 m. gegužės 14 d.). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neatitinka vienos iš griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymui keliamų sąlygų, konstatuotina, jog jam taikytinos griežtesnės Pakeitimo įstatymo nuostatos. Todėl pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 p. pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Teismas daro išvadą, kad Vilniaus aps. VPK sprendimu pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui įsigyti ginklą.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3832-643/2012 bei jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Teismas atmeta šį skundo argumentą ir nagrinėjamoje byloje vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–1233/2012).
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjo O. B. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus-apygardos administracinį teismą.