Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-03-20 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-9209047-14.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-03-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-9209047-14 P. S. skirta 560 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 2 mėnesiams už Lietuvos Respublikos ATPK 125 str., 124¹ str. 7 d. pažeidimą. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2014-03-16, 15.30 val., Vilniuje, Salininkų g., vairuodamas automobilį VW Caddy, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas per geležinkelio pervažą nesustojo prieš kelio ženklą „STOP“. Taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo pažeidė KET 8, 16, 175 p. reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-03-20 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-9209047-14 dalyje dėl nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, jo netenkino.

Teismas, anot apelianto neatsižvelgė į tai, kad jo vairuojamas automobilis ties draudžiamuoju kelio ženklu nebuvo sustabdytas visiškai, tačiau važiavimo greitis nebuvo toks, kuris nebūtų leidęs sustabdyti automobilio laiku, jei to būtų prireikę dėl atvažiuojančios transporto priemonės. Remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei tuo, kad ATPK 125 str. dispozicijoje kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, kaip pažeidimas vertintinas kaip švelniausias iš numatytųjų važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimų, galima daryti išvadą, kad nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti paskyrus ir mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą, t. y. be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Be to, jis padarytą KET pažeidimą visiškai pripažino ir vertina kaip atsitiktinį atvejį, iš kurio pasimokė, o dirbamo darbo pobūdis (jis yra Nacionalinio socialinės integracijos instituto darbuotojas – Socialinio taksi asmeninis asistentas) rodo, jog yra atsakingas ir pasiaukojantis žmogus. Šiuo metu jis yra studentas, besimokantis valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, galimybių, kad kažkas galėtų jį paremti finansiškai nėra ir, netekus darbo, jis neturėtų pinigų susimokėti studijų įmokas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

P. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Nubaustasis prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

P. S., vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pažymėtina, jog paskiriant P. S. artimą minimaliam sankcijoje numatytos baudos dydį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui buvo atsižvelgta į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). P. S. prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba visuomenei naudingą darbą – yra Socialinio taksi asmeniniais asistentas ir savo tiesioginių pareigų vykdymui darbe jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, o darbo užmokestis yra reikalingas susimokėti studijų įmokas, nes šiuo metu yra studentas. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad P. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas minimaliam, t.y. dviejų mėnesių, terminui, švelninti paskirtą nuobaudą, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog P. S. yra daug kartų baustas už KET pažeidimus, o taip pat už panašius pažeidimus (2014-02-06 jam skirta bauda už tai, kad jis 2014-02-01 Vilniuje, sankryžoje, vairuodamas automobilį, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, nepateikė vairuotojo pažymėjimo).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. S. administracinę nuobaudą, įvertino visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį P. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą ir P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.