- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 1-2108-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47370-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- A. A., M. M.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio- profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, galutine subendrinta bausme – 8 mėnesių laisvės atėmimu, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2, 7, 8 punktais atidėtas 1 metams 6 mėnesiams skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniams ieškovams padarytą žalą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pratęstas baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas iki 2020 m. birželio 1 d., įpareigojant civiliniams ieškovams neatlygintą žalos dalį atlyginti tokia tvarka – iki 2019 m. gruodžio 1 d. atlyginti 1 800 Eur žalos dalį, o iki 2020 m. birželio 1 d. atlyginti likusią žalos dalį), bausmę atlikęs 2020 m. birželio 2 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro (2019 m. lapkričio 17 d. pasibaigė bausmės vykdymo atidėjimo terminas), teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. ir M. M., veikdami kartu, 2019 m. gegužės 16 d. ne vėliau, kaip 21 val. susitarė tyčia sukelti eismo įvykį ir apgaule įgyti draudimo išmoką, po ko, vykdydami šį susitarimą, tą pačią dieną, t. y. 2019 m. gegužės 16 d., apie 21.00 val., garažų masyve Vilniuje, Šaltkalvių g. 60A, M. M. vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau trijų kartų trenkėsi automobilio dešiniu šonu į sieną ir taip apgadino automobilį, po ko, kartu suklastojo eismo įvykio deklaraciją, melagingai nurodydami, kad 2019 m. gegužės 17 d., apie 17.30 val., A. A. vairuojant automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o automobilį „Subaru Legacy“ vairuojant N. Š., A. A. išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sukėlė avarinę situaciją, dėl ko automobilis „Subaru Legacy“ trenkėsi į sieną, bei eismo įvykio deklaraciją patvirtino savo parašais, po ko, 2019 m. gegužės 17 d. M. M. kreipėsi į draudimo bendrovę „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ su pretenzija dėl draudimo išmokos, melagingai nurodydamas, kad N. Š. automobiliu „Subaru Legacy“ važiavus į įkalnę, iš priekio atvažiavo automobilis „VW Touran“, kuris įvažiavo į jos juostą, dėl ko vairuotoja, mėgindama išvengti susidūrimo, suko į dešinę ir atsitrenkė į sieną, po ko, 2019 m. birželio 7 d. M. M. savo vardu surašius paaiškinimą, nurodant analogiškas įvykio aplinkybes bei perdavus jį minėtai draudimo bendrovei, 2019 m. birželio 27 d. N. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ pervedė 1 300 Eur draudimo išmoką, kurią N. Š. išgrynino bei perdavė M. M., tokiu būdu A. A. ir M. M., apgaule, M. M. naudai įgijo svetimą, „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ priklausantį turtą – 1 300 eurų.
Šiais veiksmais A. A. ir M. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. A. savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad jo paprašė išvažiuoti į priešingą eismą, tada M. M. vieną kartą trenkėsi į sieną, o paskui jis pats išvažiavo. Po to karto su M. M. nesimatė. Jis važiavo su „VW Touran“, o M. M. su „Subaru“. Automobilį buvo pasiskolinęs iš brolio žmonos, paskui atidavė atgal. M. M. paprašė padėti, kad važiuotų ir padarytų avariją. Nesakė, kodėl reikia tokio įvykio, jis pats suprato, kad gaus pinigus iš draudimo. Jis pats dėl įvykio nerašė draudimo bendrovei. Kai atvažiavo atstovas iš draudimo, jis tik parodė vietą ir viskas. Dėl įvykio pasirašinėjo kažkokius dokumentus. Pats nemoka pildyti eismo įvykio deklaracijos, tik pasirašė ją. Išmoką gavo M. M., jis jokio atlygio negavo, pinigų jam niekas nedavė. Jis tik norėjo padėti pažįstamam, kuris jo paprašė pagalbos, tačiau suprato, kad tai neteisėti dalykai. Tada buvo dviese, nematė, kad kas filmuotų įvykį. Labai gailisi, pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes. Viskas buvo taip, kaip pasakoja M. M.. Prašo neskirti laisvės atėmimo.
Kaltinamasis M. M. savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad įvykis buvo sumontuotas, paprašė A. A. pagalbos, tuo metu jam buvo finansiškai sunku. Automobiliu trenkėsi į betoninę sieną dešine puse tam, kad gauti draudimo išmoką. Įvykį pavyko sumontuoti – jis pats vairavo „Subaru“, tik neatsimena ar „VW Touran“ važiavo iš priekio. „Subaru“ automobiliu jis važiavo vienas ir trenkėsi į betoninę sieną, o šone stovėjo A. A., dar buvo L. S.. L. S. nesakė, kodėl daužo automobilį, neatsimena ar sakė A. A. kam tą daro. L. S. sakė, kad turi nuotraukas, kurias jam atsiuntė, o jis pats perdavė šias nuotraukas draudimui. Į sieną jis trenkėsi tris kartus. Sudaužyti automobilį kilo mintis dėl to, kad jis dažnai gesdavo, remontas brangiai kainavo. Tą dieną susitiko su A. A., kuris suprato jo situaciją ir vakare imitavo įvykį. A. A. žinojo, kad jis bus kaltininkas, jis (M. M.) užpildė viską ir A. A. tik pasirašė. Jis (M. M.) ir paaiškinimą draudimui rašė, nes A. A. sakė, kad nemoka rašyti. Labai gailisi, jau buvo baustas, nesupranta kaip taip padarė. Jis pakeitė draugų ratą, padeda tėvams, su drauge planuoja šeimyninį gyvenimą, jau padarė išvadas. Draudimui atlygino žalą dalimis. Paaiškina apie gaunamas pajamas ir jo situaciją šeimoje. A. A. tik pasirašė, o visus dokumentus pildė jis (M. M.). A. A. suprato, kad jis (M. M.) gaus pinigus, bet pinigus gavo tik jis (M. M.).
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas įtariamuoju A. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad M. M. pažįsta iš matymo, jie nebendrauja, gyvena tame pačiame rajone, todėl kartais susitinka ir pasisveikina. 2019 m. gegužės 16 d. sutiko M. M., kuris paprašė pagalbos. Sakė, kad neturi pinigų ir jam yra labai sunku, todėl pasiūlė imituoti eismo įvykį, t. y. kad jis (A. A.) neva vairavo automobilį „VW Touran“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir neva dėl jo kaltės kitas automobilis, t. y. „Subaru Legacy“, pasuko į dešinę pusę, siekdamas išvengti avarijos, ir atsitrenkė į sieną. Sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kad garažų masyve Vilniuje, Šaltkalvių g. 60 A, automobilis „Subaru Legacy“, kurį vairavo M. M., tyčia trenkėsi į sieną. Matė, kad į sieną atsitrenkė vieną kartą, po to jam reikėjo išvažiuoti ir nematė ar buvo padaryta daugiau smūgių. Atsimena, kad buvo apgadinta automobilio visa dešinė pusė. Ar iš matymo pažįstamas L. S. dalyvavo įvykyje, neatsimena. Negali pasakyti, ar L. S. filmavo, kaip buvo daužomas automobilis į sieną. Automobilis „VW Touran“ priklausė pusbrolio žmonai S. (pavardės nežino), jis buvo pirktas per „Mogo“ lizingą, tačiau šiuo metu šį automobilį yra susigrąžinusi lizingo bendrovė, kadangi nebuvo mokamos mėnesinės įmokos. Kodėl nurodė ir pateikė informaciją, kad važiavo automobiliu „VW Touran“ gali paaiškinti, kad tuo metu S. jam davė laikinai pasinaudoti automobiliu. Ji nieko apie šį įvykį nežino ir jam nieko iki šiandien nėra užsiminusi, kad būtų gavusi kažkokį pranešimą iš draudimo bendrovės apie eismo įvykį. Dėl eismo įvykio deklaracijos nori paaiškinti, kad M. M. pats surašė visus duomenis į dokumentą, t. y. jis (A. A.) jam (M. M.) pasakė savo asmens duomenis ir automobilio duomenis, kuriuos įrašė į eismo įvykio deklaraciją, jis pats tik pasirašė kaip eismo įvykio kaltininkas. Eismo įvykio deklaracijos neskaitė, buvo neįdomu, nei nematė, kas buvo įrašytas kaip nukentėjęs asmuo. N. Š. nepažįsta, girdi pirmą kartą. Jokio rašytinio paaiškinimo dėl eismo įvykio nerašė, apie jį nieko negali pasakyti, buvo pasirašęs tik eismo įvykio deklaraciją. M. M. jam neišmokėjo jokių pinigų, kuriuos galimai gavo iš draudimo bendrovės, jokio turto savo naudai dėl šio įvykio neįgijo. Iš to jam nebuvo jokios naudos, jam tik buvo gaila M. M., kad neturėjo pinigų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (1 t., b. l. 140, 149).
Apklaustas įtariamuoju M. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad automobilį „Subaru Legacy“ įsigijo maždaug 2019 m. pradžioje. Automobilis buvo draustas ir registruotas jo mamos N. Š. vardu tik dėl to, kad automobilio draudimas būtų pigesnis. Automobilį nuolat reikėdavo tvarkyti, jam tai kainavo daug pinigų, galiausiai automobilis vėl sugedo, kas vėl būtų kainavę didelius pinigus. Minėtas automobilis nebuvo tiek vertas, kad jį remontuotų, todėl nusprendė suimituoti eismo įvykį. 2019 m. gegužės 16 d. su A. A. susitarė imituoti eismo įvykį, t. y., kad A. A. būtų kaip eismo įvykio kaltininkas, tam, kad jis (M. M.) gautų draudimo išmoką. Su A. A. susipažino bendrame kieme, pažįsta iš matymo. A. A. sutiko su pasiūlymu imituoti eismo įvykį. A. A. iš šio pasiūlymo nebuvo jokios naudos, sutiko tik jam padėti. Po to, tą pačią dieną su A. A. nuvyko adresu Vilniuje, Šaltkalvių g. 60A. Kartu su jais buvo L. S., kurį pakvietė tam, kad pasižiūrėtų ir nufilmuotų, kaip daužomas automobilis. L. S. yra pažįstamas, su kuriuo kartais bendrauja. Dėl eismo įvykio paaiškino, kad atsisėdo už automobilio „Subaru Legacy“ vairo ir tris kartus dešine automobilio puse trenkėsi į sieną. Buvo apgadinta automobilio dešinės pusės priekinė dalis ir dešinės pusės šonas. Automobilį apgadino jis vienas, o tuo metu L. S. tik filmavo viską, o A. A. stovėjo ir žiūrėjo. Automobilio apgadinimo nuotraukas padarė L. S., po ko nuotraukas persiuntė jam į mobiliojo ryšio telefoną. Kitą dieną po įvykio jis kreipėsi į draudimo bendrovę „Ergo“, kad įvyko eismo įvykis ir, kad nori, jog būtų kompensuota apgadinto automobilio žala. Jis pats savo ranka užpildė eismo įvykio deklaraciją, nurodydamas mamos N. Š. asmens duomenis ir kitus duomenis, susijusius su automobiliu, taip pat užpildė A. A. duomenų grafą. Po ko minėtą dokumentą pats pasirašė mamos N. Š. vardu, o A. A. padėjo parašą pats. Kam priklauso automobilis „VW Touran“, nežino, šiuo automobiliu A. A. tik atvyko į vietą. Jo mama nieko apie suimituotą įvykį nežinojo, kitą dieną jai pasakė ir informavo, kad įvyko eismo įvykis ir kad visus dokumentus, kurie susiję su draudimo išmoka, sutvarkė. Ji per daug neklausinėjo apie įvykį ir apie dokumentų sutvarkymą, kadangi apie tai ji mažai išmano. Jai pasakė, kad viską sutvarkys ir kad pinigai bus pervesti į jos banko sąskaitą, todėl paprašė, kai tik gaus pinigus, juos perduotų jam. Maždaug po mėnesio nuo įvykio, mama nuėmė iš draudimo bendrovės pervestus pinigus ir padavė jam. Visus pinigus pasiliko sau. Nei A. A., nei L. S. negavo jokios dalies išmokėtų pinigų. Papildomai parodė, kad dėl įvykusio eismo įvykio buvo parašytas paaiškinimas apie aplinkybes, kadangi viskas įvyko seniai, tai nepamena, ar pats surašė paaiškinimą, ar jį surašė ekspertas, o jis tik pasirašė, kuomet draudimo bendrovės ekspertas buvo atvykęs apžiūrėti įvykio vietos. Dėl kito paaiškinimo, kuris buvo surašytas A. A. vardu, nieko neatsimena, tačiau gali būti, kad jį pats surašė bei pateikė draudimo bendrovei, daugiau apie tai negali pasakyti, neatsimena. Nuotraukos, kurios buvo pateiktos draudimo bendrovei, visos buvo darytos L. S., kuris nežinojo, kad šios nuotraukos bus pateiktos draudimo bendrovei. Su liniuote nebuvo jokios nuotraukos darytos iš L. S. pusės, šias nuotraukas darė draudimo bendrovės ekspertas, kuris buvo vėliau atvykęs apžiūrėti įvykio vietos. Taip pat ekspertas su liniuote matavo atstumus ir galimai sieną, į kurią buvo atsitrenkta su automobiliu. Draudimo ekspertas automobilio neapžiūrinėjo ir nedarė jokių automobilio apgadinimo nuotraukų. Negali nurodyti, ar L. S. fotografavo sieną, nes neatsimena, o jeigu ir buvo padarytos tokios nuotraukos, tai negali nurodyti dėl kokios priežasties. L. S. savo iniciatyva darė visas nuotraukas. Jis L. S. nenurodė kokių nuotraukų reikia ir kokiu kampu daryti šias nuotraukas. Iš anksto neplanavo pasinaudoti L. S. nuotraukomis, bet pamatė, kad L. S. nuotraukos jam tiko, todėl paprašė, kad šias nuotraukas jam persiųstų ir jas pateikė draudimo bendrovei. Dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta ir gailisi, dalį žalos grąžino draudimo bendrovei „Ergo“, t. y. 440 eurų, iki liepos 30 d. įsipareigoja atlyginti visą žalą (1 t., b. l. 165, 171, 175, 184).
Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu prašė remtis jo pirmiau duotais parodymais, kai buvo apklaustas įtariamuoju, kur parodė, kad M. M. pažįsta, gyvena tame pačiame Vilniaus rajone, todėl kartais susitinka, bendrauja bendrose kompanijose, nėra artimi draugai. 2019 m., maždaug gegužės mėnesį, susitiko su M. M., kuris pasiūlė vykti kartu su juo nufilmuoti kaip yra daužomas automobilis, minėjo, kad bus smagu. Paklausus, kodėl nori sudaužyti savo automobilį, M. M. užsiminė, kad automobilis yra senas, jį nuolat reikia remontuoti, todėl yra nieko vertas ir dėl smagumo nori tik sudaužyti. Jis nieko blogo nepagalvojo ir sutiko su tokiu pasiūlymu. Nuvyko į garažų masyvą Vilniuje, Šaltkalvių g. 60A, kur M. M. atsisėdo prie automobilio „Subaru Legacy“ vairo ir keletą kartų (mano, kad iki 2 kartų), automobilio dešine puse trenkėsi į sieną. Nelabai atsimena, kokie automobilio apgadinimai buvo padaryti (mano, kad buvo sudaužyta automobilio dešinė pusė). Kadangi galvojo, kad dėl smagumo yra daužomas automobilis, todėl juoko forma sakė M. M. „stipriau daužyk“, atsimena, kad kažką tuo metu dar daugiau sakė kaip daužyti automobilį, tačiau tiksliai nepamena. Viską filmavo savo mobiliuoju telefonu „iPhone“, taip pat padarė apgadinto automobilio nuotraukas, kurias persiuntė M. M. į mobiliojo ryšio telefoną. M. M. jam neužsiminė, kad taip siekia gauti draudimo išmoką, galvojo, kad po automobilio sudaužymo M. M. tiesiog priduos į metalo laužą. Nematė, kad prieš automobilio sudaužymą ar po įvykio būtų pildoma eismo įvykio deklaracija, apie tai nieko nežino. Atsimena, kad tuo metu ilgai neužtruko, kol buvo daužomas automobilis. Kiek pamena, galimai iš karto išvažiavo, todėl nieko daugiau negali pasakyti, kas vyko po to. Ar po šio įvykio daugiau bendravo su M. M., bei ar M. M. vėliau dar kažką minėjo, kur padėjo automobilį „Subaru Legacy“, neatsimena. A. A. pažįsta iš matymo, žino tik tiek, kad šis gyvena bendrame Vilniaus rajone, su A. A. nebendrauja. Neatsimena, ar A. A. tuo metu dalyvavo automobilio daužyme, daugiau apie A. A. nieko negali pasakyti (1 t., b. l. 59, 63).
Liudytoja N. Š. ikiteisminio tyrimo metu prašė remtis jos pirmiau duotais parodymais, kai buvo apklausta įtariamąja, kur parodė, kad automobilis „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas jos vardu, taip pat jos vardu buvo registruotas ir draudimas minėtam automobiliui, kadangi jos sūnus M. M. yra jauno amžiaus, kad jam nereikėtų mokėti didelės sumos už automobilio draudimą. Pažįsta L. S., kuris yra jų kaimynas, gyvena šalia. Kiek žino, jos sūnus ir L. S. yra draugai, bendrauja, jų santykiai yra geri. Apie A. A. nieko negali pasakyti, jo nepažįsta. Dėl nurodyto įvykio ji nežinojo, kad sūnus bandė suimituoti eismo įvykį. Kitą dieną po įvykio, t. y. 2019 m. gegužės 17 d., būdamas namuose sūnus jai pasakė, kad įvyko eismo įvykis ir automobilis „Subaru Legacy“ apgadintas. Ji pasiteiravo sūnaus ar nieko nenutiko, ar sveikas. Sūnus patikino, kad viskas gerai. Sūnus pats užpildė visus dokumentus, susijusius su eismo įvykiu, jai tik davė pasirašyti eismo įvykio deklaraciją (tą pačią gegužės 17 d.), kurią vėliau pateikė draudimo bendrovei. Sūnus jau buvo užpildęs visus duomenis eismo įvykio deklaracijoje, jai tik sakė pasirašyti. Eismo įvykio deklaracijos ji neskaitė, nesidomėjo, kas ten yra parašyta. Daugiau jokių kitų dokumentų nepasirašinėjo, visą sutvarkė sūnus, kuris pats kreipėsi į draudimo bendrovę „Ergo“ dėl eismo įvykio. Ji sūnaus neklausinėjo apie avariją, o sūnus pats daugiau jai nieko nesakė, todėl nežino nei aplinkybių, kaip įvyko avarija, nei asmenų, kurie dalyvavo eismo įvykyje. Nežino, ar L. S. ir jai nepažįstamas A. A. yra susiję su eismo įvykiu. Praėjus kuriam laikui, į savo sąskaitą gavo 1 300 Eur pervedimą iš „Ergo“ draudimo bendrovės. Šiuos pinigus bankomate nuėmė ir atidavė sūnui. Kur pinigai buvo panaudoti, nežino, ji jokios pinigų dalies negavo. Nežino ar sūnaus automobilį „Subaru Legacy“ reikėdavo nuolat remontuoti, sūnus apie tai nieko nebuvo užsiminęs. Ji turi savo automobilį „VW Sharan“, kuriuo važinėja, todėl nelabai žino, kokia sūnaus automobilio būklė buvo, nes kartu nevažinėdavo. Papildomai parodė, kad pirmos apklausos metu nurodžiusi, jog eismo įvykio deklaraciją pasirašė pati, suklydo. Jokių dokumentų, tarp jų ir eismo įvykio deklaracijos, nepasirašė. Suklydo, nes buvo labai susijaudinusi, pirmą kartą lankėsi policijos įstaigoje ir išėjusi iš policijos komisariato nusiramino bei suprato, kad neteisingai nurodė šią aplinkybę (1 t., b. l. 44, 48, 51).
M. M. pateikta pretenzija draudimo bendrovei su A. A. paaiškinimu ir užpildyta eismo įvykio deklaracija, draudimo bendrovei pateiktos fotonuotraukos su automobilio „Subaru Legacy“ apgadinimais patvirtina, kad dėl imituoto eismo įvykio buvo sugadintas automobilis ir užpildyti dokumentai, kurie pateikti draudimo bendrovei draudimo išmokai gauti (1 t., b. l. 7-9,102-124).
Mokėjimo nurodymas ir draudimo bendrovės išmokos paskaičiavimas patvirtina, kad 2019 m. birželio 27 d. N. Š. už automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 1 300 eurų draudimo išmoka (1 t., b. l. 10-21).
Automobilio „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo draudimo sutarties kopija patvirtina, kad šio automobilio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (1 t., b. l. 22-23).
Iš 2020 m. birželio 12 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas N. Š. ir L. S. atžvilgiu nutrauktas, nenustačius, kad jie padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 36-38).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas N. Š., automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naujas savininkas nuo 2019 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) (buvęs savininkas – UAB „Mogo Lt“, valdytojas – S. B.) (1 t., b. l. 76-77).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43374-19 pradėjimo, kratos bei daiktų apžiūros protokolų matyti, kad 2019 m. spalio 11 d. L. S. namuose buvo paimti telefonai „iPhone“ ir „Nokia“ (kratos teisėtumą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartis). 2019 m. spalio 22 d. atlikus L. S. telefono apžiūrą, rasti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota, kaip garažų masyve Vilniuje, Šaltkalvių g. 60A, į sieną tyčia daužomas automobilis „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašuose taip pat matomas automobilis „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei asmenys panašūs į M. M. ir A. A., girdimas L. S. balsas. Susisiekus su bendrovės „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ atstovais, nustatyta, kad 2019 m. gegužės 18 d. 12.04 val. į draudimo bendrovę kreipėsi automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas M. M. ir nurodė, jog 2019 m. gegužės 17 d., 17.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, N. Š. važiavo automobiliu „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į įkalnę, kitas automobilis „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo iš priekio ir išvažiavo priešais jos vairuojamą automobilį. Vairuotoja, mėgindama išvengti susidūrimo, suko į dešinę ir atsitrenkė į sieną. Bendrovei pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. A.. Automobilis „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas bendrovėje „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“. Pagal M. M. pretenziją bendrovė „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ N. Š. išmokėjo 1300 eurų. Fotolentelėje užfiksuota telefono „iPhone“ apžiūra ir apžiūros metu rasta informacija (b. l. 1, 85-100).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamieji A. A. ir M. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. veikdami kartu, susitarė imituoti eismo įvykį, po ko, vykdydami šį susitarimą 2019 m. gegužės 16 d., apie 21.00 val., garažų masyve Vilniuje, Šaltkalvių g. 60A, kur M. M. vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau trijų kartų trenkėsi automobilio dešiniu šonu į sieną ir taip apgadino automobilį, po ko, kartu suklastojo eismo įvykio deklaraciją, melagingai nurodydami, kad 2019 m. gegužės 17 d., apie 17.30 val., A. A. vairuojant automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o automobilį „Subaru Legacy“ vairuojant N. Š., A. A. išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sukėlė avarinę situaciją, dėl ko automobilis „Subaru Legacy“ trenkėsi į sieną, bei eismo įvykio deklaraciją patvirtino savo parašais, po ko, 2019 m. gegužės 17 d. M. M. kreipėsi į draudimo bendrovę „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ su pretenzija dėl draudimo išmokos, melagingai nurodydamas, kad N. Š. automobiliu „Subaru Legacy“ važiavus į įkalnę, iš priekio atvažiavo automobilis „VW Touran“, kuris įvažiavo į jos juostą, dėl ko vairuotoja, mėgindama išvengti susidūrimo, suko į dešinę ir atsitrenkė į sieną, po ko, 2019 m. birželio 7 d. M. M. savo vardu surašius paaiškinimą, nurodant analogiškas įvykio aplinkybes bei perdavus jį minėtai draudimo bendrovei, 2019 m. birželio 27 d. N. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, į banko sąskaitą draudimo bendrovė pervedė 1 300 Eur draudimo išmoką, kurią ji išgrynino ir perdavė M. M., tokiu būdu A. A. ir M. M., apgaule, M. M. naudai įgijo svetimą, „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ priklausantį turtą – 1 300 eurų.
A. A. ir M. M. kaltę patvirtina jų prisipažinimas įvykdžius nusikalstamas veikas ir duoti parodymai, liudytojų N. Š., L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, M. M. pateikta pretenzija draudimo bendrovei su A. A. paaiškinimu ir užpildyta eismo įvykio deklaracija, liudytojo L. S. padarytos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuos užfiksuota, kaip buvo sugadintas automobilis „Subaru Legacy“, draudimo bendrovės išmokėta draudimo išmoka bei kiti aukščiau nurodyti bylos duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
A. A. ir M. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes jie suklastoję eismo įvykio deklaraciją ir nurodę melagingą informaciją, kurią patvirtino savo parašais, apgaule M. M. naudai įgijo svetimą turtą (draudimo išmoką).
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
Skirdamas bausmę A. A., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, motyvus ir tikslus, pasekmes (padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, veikos yra baigtos, padaryta žala, kuri atlyginta, darant nusikalstamas veikas jo veiksmai buvo pasyvūs, padėjo M. M. atliki prašomus veiksmus, pats naudos neturėjo), į kaltinamojo asmenybę (pradinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, ne visos baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl skiria A. A. padarytų nusikaltimų sankcijose numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai veikų sutapčiai, bendrinamos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012).
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. A. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
BK 75 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01) nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad A. A. teisiamas ir arešto bausmė skiriama pirmą kartą, padarė nesunkius nusikaltimus, todėl, įvertinus aukščiau nurodytas A. A. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo turimą pastovią gyvenamąją vietą, teismas mano, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti A. A. atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą ir paskiriant intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei skiriant įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. kardomoji priemonė nebuvo taikyta, nauja neskirtina.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. nebuvo laikinai sulaikytas.
Skiriant bausmę M. M., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, kilusias pasekmes (padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, veikos yra baigtos, padaryta žala, kurią jis atlygino, buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, vykdytojas ir naudos gavėjas), į kaltinamojo asmenybę (dirba, yra jauno amžiaus, du kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos galioja, anksčiau vieną kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, naujus nusikaltimus padarė pakartotinai per terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, šiuo metu ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, teigia, kad padarė išvadas, pakeitė draugų ratą, susirado darbą, pradėjo mokytis, turi realių ateities planų, nori sukurti šeimą, padėti neįgalumą turintiems tėvams ir močiutei (2 t., b. l. 35-41), taip pat į jo dvi atsakomybę lengvinančias ir dvi sunkinančias aplinkybes, todėl skiria M. M. padarytų nusikaltimų sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį sankcijose numatytam tokių bausmių vidurkiui. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. M. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Atsižvelgiant į M. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad jis rodo pastangas keisti savo elgesį, dirba ir mokosi, padarytą žalą atlygino, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus ir nors anksčiau jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o padarytos nusikalstamos veikos yra analogiškos, tačiau kritiškai vertina savo elgesį, nurodo, kad padarė išvadas, pasižada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, teismas mano, kad paskirtos bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, M. M. skirtini atitinkami įpareigojimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 188) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu M. M. nebuvo laikinai sulaikytas.
Civilinis ieškovas „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ pareiškė 1 300 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 6), kurį M. M. 2020 m. rugsėjo 9 d. atlygino, o civilinis ieškovas savo ieškinio atsisakė (2 t., b. l. 24, 31), todėl byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš A. A. valstybės naudai priteistinos 84,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Anatolijaus Svilos užmokestis (2 t., b. l. 27).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020-07-15, teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam A. A. privalomas gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies pagrindu, nes kitas kaltinamasis M. M. turėjo pasirinkęs savo gynėją, o kaltinamasis A. A. gynėjo neturėjo, teisminio nagrinėjimo metu gynyboje galėjo kilti prieštaravimų. Taip pat nustatyta, kad A. A. yra pradinio išsilavinimo, niekur nedirba, oficialių pajamų neturi, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo turimą turtą nėra, ne visas administracines baudas sumokėjęs, todėl, įvertinus visas aplinkybes bei A. A. turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš šio kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. A. nepriteisia.
Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, saugoma prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio – paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305 ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 24 parų areštą.
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 30 parų areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 30 parų areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, A. A. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės A. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. A. netenkinti.
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ pareikšto 1 300 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo medžiaga palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.