Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Ieškovai 2014-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė: atidalyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančią žemės sklypo, kurio unikalus numeris 4400-1120-8498, kadastro numeris 2101/0040:18, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), esančio jų ir atsakovų bendrąja daline nuosavybe, 1575 kv. m ploto dalį pagal UAB „Geometra“ parengtus sprendinius žemės sklypo pertvarkymui – atidalijant bendrosios nuosavybės teise turimo sklypo dalis (pagal 2011-01-24 pirkimo–pardavimo sutartį), nustatant, kad ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso suformuotinas 1575 kv. m ploto žemės sklypas, UAB „Geometra“ parengtuose sprendiniuose žemės sklypo pertvarkymui pažymėtas simboliu „B“, kurio ribos pažymėtos indeksais 1-2-3-10-6-7-8-9-1, o atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso suformuotinas 800 kv. m ploto žemės sklypas, UAB „Geometra“ parengtuose sprendiniuose žemės sklypo pertvarkymui pažymėtas simboliu „A“, kurio ribos pažymėtos indeksais 3-4-5-6-10-3.Galutinai sutikslinę ieškinio reikalavimus ieškovai 2015-07-21 teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir 2016-03-03 pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, prašė: pripažinti, kad žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal 2015-04-28 Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1186 pagrindu UAB „Studija 33“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; įpareigoti atsakovus bendromis ieškovų ir atsakovų lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, UAB „Geometra“ parengtoje žemės sklypo pertvarkymo schemoje pažymėto simboliu „B“, atsakovams priklausantį nuotekų valymo įrenginį AT-12 ir sutvarkyti žemės sklypo dalį, iš kurios jis bus pašalintinas; priteisti iš atsakovų ieškovams turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovai nurodė, kad nuo 2007 metų jiems nuosavybės teisėmis priklausė 2375 kv. m bendro ploto žemės sklypas, kuriame jie savo jėgomis ir lėšomis pastatė dviejų butų gyvenamąjį namą. UAB „Aidila“ 2009-01-15 parengė žemės sklypo planą, kuriuo žemės sklypas buvo padalytas į dvi dalis: 1575 kv. m ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „A“, ir 800 kv. m ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „B“. 2010-10-23 tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo buto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė dėl 800 kv. m ploto žemės sklypo dalies (žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „B“) ir šioje žemės sklypo dalyje statomo buto Nr. 2, esančio statomame dviejų butų pastate, būsimos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. 2010-10-24 tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė dėl žemės sklype nutiestų ir projektuojamų komunikacijų naudojimosi ir valdymo tvarkos po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šiuo susitarimu šalys susitarė, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovui perleidžiama 1/2 dalis nutiestų ir (ar) projektuojamų vandentiekio tinklų, suteikiant servituto teisę atlikti remonto darbus, servituto teisę atlikti dujotekio remonto darbus, ir, kol bus prijungta prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų, šalys lygiomis dalimis montuos ir prižiūrės vietinę nuotekų sistemą. 2011-01-24 tarp ieškovų ir atsakovo buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovai atsakovui pardavė 32/95 dalis žemės sklypo ir parduotoje žemės sklypo dalyje esantį butą, kurio unikalus Nr. 4400-1807-1731:9928 (toliau – butas). Sutartimi šalys susitarė dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu tvarkos – nustatyta, kad atsakovas naudosis nusipirkta 800 kv. m ploto žemės sklypo dalimi (žemės sklypo plane pažymėta indekso „B“), o ieškovai naudosis 1575 kv. m ploto žemės sklypo dalimi (žemės sklypo plane pažymėta indekso „A“). Nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.Ieškovai nurodė, kad 2011 metais užbaigus buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos projektą, buitinių nuotekų valymo įrenginys buvo įrengtas ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje „B“ apie 40 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, besiribojančios su privažiuojamuoju keliu, privedančiu prie sklypo.Ieškovai nurodė, kad 2012 m. pradžioje ieškovai ir atsakovai susitarė atsidalyti šalims nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis į atskirus turtinius vienetus. Šalims pradėjus gyvenamojo namo butų atidalijimo į savarankiškus turtinius vienetus procedūrą, atsakovas ieškovams ėmė kelti reikalavimus bei sąlygas dėl žemės sklypo dalių atidalijimo į atskirus turtinius vienetus, susijusius su ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies naudojimu ir valdymu bei atsakovo teisėmis į ieškovams priklausančią žemės sklypo dalį. Atsakovas, pakeitęs savo poziciją dėl bendrąja nuosavybe valdomo turto atidalijimo, atsisakė teikti bendrą su ieškovais prašymą dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, parengimo, nes nori likti viso anksčiau minėto sklypo bendraturčiu (32/95 dalys).Ieškovai nurodė, kad siekdami įgyvendinti savo teises nevaržomai ir netrukdomai naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi ir įvertindami tai, kaip atsakovai bei jų šeimos nariai suvokia bendraturčių teisių įgyvendinimą, pradėjo bendrosios nuosavybės atidalijimo teismine tvarka procedūrą. Parengė žemės sklypo atidalijimo sprendinius, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos plėtros departamento Žemėtvarkos skyrių (toliau – skyrius), prašydami pateikti nuomonę (išvadą) dėl parengtų žemės sklypo atidalijimo į atskirus turtinius vienetus sprendinių atitikties žemės sklypų formavimo ir ribų nustatymo, teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams. Skyrius pateikė nuomonę, kad sprendiniai neprieštarauja teisės aktams.Ieškovai nurodė, kad atsakovas atsisakė įgyvendinti žemės sklypo dalių atidalijimą. Jo nesutikimo su žemės sklypo atidalijimu argumentai nėra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdu, t. y. nesusiję su atidalytinų ir suformuotinų savarankiškų žemės sklypų ribų nustatymu.Ieškovai nurodė, kad po ieškinio pareiškimo pasikeitė materialinis teisinis žemės sklypų atidalijimo reglamentavimas. Nustatytas naujas teisinis reglamentavimas įtvirtino, kad žemės pertvarkymo projektų rengime teismas dalyvauja kaip institucija, priimanti sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo vykdymo pagal parengtą projektą tais atvejais, kai prašymas dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo pateikiamas ne visų žemės sklypo bendraturčių. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio sprendiniai tapatūs UAB „Geometra“ parengtiems sprendiniams žemės sklypo pertvarkymui. Tačiau UAB „Studija 33“ parengtas projektas yra suderintas su valstybės institucijomis taip, kaip to reikalauja ieškinio tikslinimo metu pasikeitęs materialinis teisinis reglamentavimas (žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ 2014-01-02 redakcija).Ieškovai nurodė, kad sprendžiant žemės sklypo dalies „B“ atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą, ieškovai siekia apginti pažeidžiamas ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančios ir atidalytinos žemės sklypo dalies „B“ valdymo teises, iš jos pašalinant atsakovams nuosavybės teisėmis priklausantį daiktą (buitinių nuotekų valymo įrenginį), kuris nebus naudojamas bendraieškiams nuosavybės teisėmis priklausančiai gyvenamojo namo daliai (butui) aptarnauti ir kuris fiziškai nebegali būti naudojamas atsakovams priklausančiai gyvenamojo namo daliai (butui) aptarnauti.Ieškovai nurodė, kad tarp atsakovo ir UAB „Serenika“ buvo pasirašyta buitinių nuotekų valymo įrenginio priežiūros sutartis. Pagal ją atsakovai įsipareigojo sudaryti galimybes UAB „Serenika“ darbuotojams ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį atlikti įrenginio priežiūros darbus. Dėl netinkamo buitinių nuotekų įrenginio naudojimo, pašalinių medžiagų, užteršiančių įrenginį, metimo į nuotekų sistemą, buitinio nuotekų valymo įrenginiui vis dažniau užsikemšant, aptarnaujanti įmonė UAB „Serenika“ atsisakė teikti įrenginio priežiūros, perteklinio dumblo nusiurbimo paslaugas, nes atsakovai už suteiktas paslaugas su šia įmone neatsiskaitydavo. UAB „Serenika“ prašymu, siekiant užtikrinti tinkamą pastatyto buitinių nuotekų valymo įrenginio funkcionavimą, 2012-10-29 UAB „Serenika“ pasirašė buitinių nuotekų valymo įrenginio priežiūros sutartį su ieškovu.Ieškovai nurodė, kad teikiant pastatyto buitinių nuotekų valymo įrenginio priežiūros paslaugas paaiškėjo, kad buitinių nuotekų valymo įrenginio įrengimo vietos nederinus su priežiūra atliksiančia įmone, įrenginys buvo pastatytas per toli nuo privažiuojamojo kelio, esančio prie sklypo. Asenizacinė technika yra pajėgi užtikrinti tinkamą įrenginio aptarnavimą ne didesniu nei 20 m atstumu nuo šios technikos buvimo vietos. UAB „Serenika“ tam, kad galėtų užtikrinti tinkamą pastatyto įrenginio funkcionavimą, savavališkai tam, kad privažiuotų prie įrenginio, naudojo kaimyninį žemės sklypą. L. M. pareiškė ieškovui, UAB „Serenika“ pretenzijas dėl neteisėto žemės sklypo naudojimo bei pareikalavo tokius veiksmus nutraukti. Susidarė situacija, dėl kurios yra nebegalimas tolesnis ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje „B“ pastatyto buitinio nuotekų valymo įrenginio aptarnavimas ir priežiūra. Ieškovai pradėjo naujo tik jų gyvenamojo namo dalį aptarnaujančio buitinių nuotekų valymo įrenginio projektavimo ir statybos procedūrą, tokį buitinių nuotekų valymo įrenginį įrengiant sklypo vietoje, užtikrinančioje įrenginio aptarnavimą ir priežiūrą nuo privažiuojamojo kelio, esančio prie žemės sklypo. Tam, kad būtų užtikrintas atsakovams priklausančio gyvenamojo namo dalies funkcionavimas, buitinių nuotekų šalinimas ir išvalymas, neišvengiamai buitinių nuotekų valymo įrenginio, skirto tam, kad atsakovams priklausanti namo dalis tinkamai funkcionuotų, projektavimo ir statybos darbus privalės atlikti ir atsakovai. Ieškovai nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškovams priklausančiame žemės sklype pastatytas atsakovams nuosavybės teisėmis priklausantis buitinių nuotekų valymo įrenginys nebegali būti naudojamas pagal funkcinę paskirtį, atidalijant ieškovams priklausantį žemės sklypą, buitinių nuotekų valymo įrenginio valdymo, naudojimo tvarka nebenustatytina. Atsakovams priklausančio įrenginio, kuris nebegali ir nebegalės būti naudojamas nei ieškovams, nei atsakovams priklausančių gyvenamojo namo dalių aptarnavimui, tolesnis jo buvimas ieškovams priklausančiame žemės sklype laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu ieškovų žemės sklypo valdymo teisių pažeidimu, nes tokiu būdu nepagrįstai yra ribojama ieškovų teisė netrukdomai valdyti ir naudoti jiems priklausantį žemės sklypą.Ieškovai nurodė, kad buitinių nuotekų valymo įrenginys buvo pastatytas bendromis ieškovų ir atsakovų lėšomis, todėl ieškovai ir atsakovai įpareigotini bendromis lėšomis pašalinti nuotekų valymo įrenginį ir sutvarkyti žemės sklypo dalį, iš kurios pašalintinas atsakovams priklausantis nuotekų valymo įrenginys. Buitinių nuotekų valymo įrenginio sumontavimo, išmontavimo darbai yra nesudėtingi, todėl atsakovams nustatytinas vieno mėnesio terminas ieškovų valdymo teisių pažeidimui pašalinti, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovai (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-13 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų su ieškovais 2010-10-24 pasirašytas susitarimas dėl valdymo ir naudojimosi nutiestomis ir projektuojamomis komunikacijomis negali sukelti teisinių pasekmių, nes jis turėjo būti notariškai patvirtintas. Apeliantai pažymėjo tai, kad šis susitarimas yra sandoris, kuriam įstatymas nenumato privalomos notarinės formos. Šio susitarimo sudarymas nėra daiktinės teisės suvaržymas, nes tiek ieškovai, tiek apeliantai žemės sklypą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nuotekų valymo įrenginys ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje buvo įrengtas abiejų šalių susitarimu, nustatant šio susitarimo galiojimo terminą, t. y. iki tam tikrų aplinkybių pasikeitimo. Nepripažinus šio susitarimo negaliojančiu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą iškelti iš jų naudojamos žemės sklypo dalies valymo įrenginį. Iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį nuotekų valymo įrenginio vietą buvo nustatę ieškovai, todėl neįvykus susitarime nurodytai sąlygai, t. y. neprisijungus prie centralizuotų tinklų, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus iškelti nuotekų valymo įrenginį.Apeliantai nurodė ir tai, kad nuotekų valymo įrenginys buvo įsigytas toks, kad atitiktų dviejų šeimų poreikius. Vienai šeimai jis yra per didelis, bus per didelės jo išlaikymo sąnaudos. Nurodė ir tai, kad ieškovai sukūrė tokią situaciją, pardavė apeliantams dalį žemės sklypo, neatsidaliję savo dalies. Todėl ieškovai turi laikytis tam tikrų suvaržymų, kurie buvo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. 2010-10-24 susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, susitarimui neprivaloma notarinė forma, todėl ieškovai privalo laikytis šio susitarimo ir nedaryti apeliantams žalos, kuri pasireiškia reikalavimu iškelti nuotekų valymo įrenginį.Apeliantai nurodė, kad yra numatyti specialūs reikalavimai nuotekų inžinerinių įrenginių įrengimui. Visų pirma, turi būti parengiamas projektas, kuris turi atitikti statybos techninio reglamento reikalavimus. Todėl teismo nustatytas vieno mėnesio terminas yra nerealus įpareigojimui įvykdyti. Antra, teisme apklaustas liudytojas R. R. paaiškino, jog apžiūrėjo apeliantų sklypo dalį, ir nurodė, kad joje neįmanoma įrengti nuotekų valymo įrenginio, nes netinkamas gruntas. Specialistų išvados, kurios pateiktos teismui (UAB „Balstran“ ir UAB „Raguvilė“), patvirtino, kad nuotekų įrenginio aptarnavimas yra galimas ir neužvažiuojant ant kaimyninio sklypo, nes galima pailginti įrenginio ištraukimo žarną.Apeliantai nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad gali būti perkeliamas esamas nuotekų valymo įrenginys. Tuo atveju, jeigu jo neįmanoma perkelti ir reikės pirkti kitą įrenginį, neaišku, kas turės apmokėti šias išlaidas. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė apeliantų materialinių galimybių tai padaryti: apeliantai turi keturis vaikus, moka paskolą, neturi lėšų projektavimo darbams atlikti, šiam įrenginiui perkelti, naujam įrenginiui įsigyti.Apeliantai nurodė, kad teismas nevertino nei apeliantų paaiškinimų, nei specialisto parodymų, neatsižvelgė, kad parengtame žemės sklypo padalijimo projekte neaptarta ir neišspręsta, kur turėtų nutekėti vanduo, perkėlus nuotekų valymo įrenginį, nes yra didelė grėsmė, kad jis susisieks su geriamojo vandens telkiniu. Neaišku, kaip bus su lietaus nuotekų kanalizacija, nes ji eina per abu sklypus, o atidalijimo projekte apie tai nieko nepasisakyta.Apeliantai nurodė, kad naudojamas nuotekų valymo įrenginys yra priimtas eksploatuoti, vadinasi, įrenginys atitinka visus reikalavimus ir jo vieta buvo parinkta atsižvelgiant į žemės sklypo situaciją.Apeliantai nurodė, kad atsižvelgiant į pasirašyto 2010-10-24 susitarimo turinį, problema dėl nuotekų šalinimo yra laikina, dėl to ji ir buvo įtraukta į susitarimą, viskas išsispręs, kai tik nuotekų šalinimo sistema bus prijungta prie centralizuotų tinklų. Ieškovų parengtam žemės sklypo padalijimo planui įgyvendinti nebus jokių kliūčių ir ginčas bus išspręstas geruoju.Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė netenkinti atsakovų apeliacinio skundo ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-13 sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad jų teisė atsidalyti savo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra absoliuti. Juolab kad ginčo šalių santykiai yra tapę konfliktiški.Ieškovai nurodė, kad jie įrodė, kad jų siūlomas žemės sklypo atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia nei šalių, nei trečiųjų asmenų interesų.Ieškovai nurodė, kad susitarimu buvo išspręstas tik vietinės kanalizacijos montavimo ir priežiūros išlaidų paskirstymo klausimas, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog nuotekų valymo įrenginys negali būti iškeltas remiantis susitarimo sąlygomis.Ieškovai nurodė, kad atsakovai nesilaikė susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nesugebėjo užtikrinti valymo įrenginio normalaus funkcionavimo, pasirūpinti tinkama bei laiku atliekama priežiūra, laiku mokėti paslaugas teikusiai įmonei, dėl ko susidarė konfliktinė situacija.Ieškovai nurodė, kad nuotekų valymo įrenginys neatlieka savo funkcijos, nebėra galimybės užtikrinti jo priežiūros, įrenginys nebegali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl nėra objektyvių prielaidų nustatinėti naudojimosi įrenginiu tvarką.Ieškovai nurodė, kad neturi pareigos savo sąskaita pasirūpinti atsakovų nuotekų šalinimu bei valymu.Ieškovai nurodė, kad atsakovų negalėjimas įvykdyti teismo sprendimą per nustatytą terminą nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.