Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-02-20 · Civilinė byla Nr. e2FB-2048-772/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-20
Bylos Nr.
e2FB-2048-772/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00133-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
V. K., M. K.
Kategorijos
  • 3.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
El. civilinė byla Nr. e2FB-2048-772-2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00133-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.9.; 3.2.7.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant pareiškėjams: 1. V. K. ir 2 M. K., suinteresuoto asmens 1. Luminor bank AB atstovui V. J., neatvykus suinteresuotiems asmenims: 2. antstolei V. Š., 3. G. I., 4. R. N., 5. P. A., 6. L. T., 7. J. U., gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų: V. K. ir M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, suinteresuoti asmenys - 1. Luminor Bank AB, 2. antstolė V. Š., 3. G. I., 4. R. N., 5. P. A., 6. L. T., 7. J. U..

Teismas išnagrinėjęs pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai bendru pareiškimu kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems bankroto bylą, taikant supaprastintą bankroto procedūrą. Nurodė, kad jie yra nemokūs LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - LR FABĮ) 2 str. 2 p. prasme, kadangi negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimų terminai yra suėję, o jų suma viršija LR Vyriausybės patvirtintas 25 minimalias mėnesines algas.

Taip pat prašė teismo patvirtinti jų siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą ir mokumo atkūrimo planą. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 d. 3 p., mokumo atkūrimo plano projektui pritarė jų kreditoriai. Be to visiems jų kreditoriams apie tai buvo pranešta.

Pareiškimas yra grindžiamas žemiau išdėstytais motyvais.

Bankrutuojantys asmenys:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) 76303 Šiauliai, darbovietė: UAB „B. v.“, biuro administratorius ir UAB „S.“, biuro administratorius ir M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) 76303 Šiauliai. Darbovietė: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, inžinierius - statybininkas.

Duomenys apie kreditorius:

įsiskolinimas kreditoriams - Luminor Bank, AB (buvę Nordea ir DNB bankai), antstolė V. Š., G. I., R. N., P. A., L. T., J. U.. Skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję.

Skoliniai įsipareigojimai:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2009-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2FB-862-608-2016 ir Šiaulių apygardos teismo 2017-01-30 nutartimi iš laiduotojų V. K. ir M. K. priteista kreditoriaus Luminor Bank, AB (buvę Nordea ir DNB bankai) naudai po 46.031,37 EUR (tik palūkanos pagal laidavimo sutartį).

V. K. skoliniai įsipareigojimai:

2008-03-20 išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis G. I. - 50.000,00 Lt (14.481,00 €),

2008-05-14 išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis R. N. - 70.000,00 Lt (20.273,40 €),

2014-12-16 išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis P. A. - 25.000,00 €,

2017-10-30 Antstolės V. Š. pateikta vykdymo išlaidų pažyma - 2.332,39 €.

M. K. skoliniai įsipareigojimai:

2007-04-02 išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis J. U. - 70.000,00 Lt (20.273,40 €),

2013-08-22 išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis L. T. - 35.000,00 Lt (10.136,70 €),

2014-05-05 išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis P. A. - 10.000,00 €,

2017-10-30 Antstolės V. Š. pateikta vykdymo išlaidų pažyma - 2.230,23 €.

Pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjo V. K., kaip fizinio asmens, įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro - 109.118,16 Eur.

Pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjo M. K., kaip fizinio asmens, įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro 89.671,70 Eur.

Bendros V. K. ir M. K. skolos kreditoriams sudaro 198.789,86 Eur,

Kreditorių informavimas:

Šalies argumentai

Apie teismui pateiktą prašymą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo kreditoriai informuoti raštu.

Žemesnės instancijos teismas

Priežastys dėl kurių pareiškėjai negali vykdyti kreditorinių reikalavimų.

2004 m. pareiškėjas V. K. dirbo AB „K.“ direktoriumi ir buvo vienu iš akcininkų (30% viso akcijų kiekio).

2004 m. pareiškėjas M. K. dirbo AB „K.“ vadybininku ir buvo vienu iš akcininkų (36% viso akcijų kiekio).

2004 m. AB „K.“ valdybos sprendimu buvo nutarta žemės sklypo su pastatu (pirčių kompleksas) A. g. 16, Šiauliai pirkimui imti paskolą iš banko. Su AB DNB banku 2004-04-13 buvo pasirašyta kredito sutartis 144.810,00 EUR sumai, įkeičiant AB „K.“ nekilnojamą turtą. Dar už 405.468,00 Eur buvo nupirktas 1 ha žemės sklypas ir buvo pradėtas ruošti projektas naujo 3 700 kv. m. dydžio prekybos centro.

Už gautą paskola bankui buvo savalaikiai mokamos palūkanos. Kitos AB „K.“ gaunamos lėšos buvo skiriamos projektavimo ir pirčių komplekso griovimo darbams apmokėti. Pasibaigus paskolos sutarties terminui, pareiškėjai kreipėsi į banką dėl jos pratęsimo. Pratęsiant paskolos sutartį, bankas pareikalavimo ir pareiškėjų (akcininkų) laidavimo. 2006-08-31 buvo pratęsta kredito sutartis ir pareiškėjai V. K. ir M. K., kaip AB „K.“ akcininkai, pasirašė laidavimo sutartį su AB DNB banku už suteikta paskola įmonei.

2007 metais Šiauliuose pradėti projektuoti ir statyti nauji prekybos centrai. Tai buvo Saulės miestas, Bruklinas, Tilžės PC, prasidėjo derybos dėl Akropolio statybos. Supratę kad gali būti sunku konkuruoti su stipriais prekybos centrais, pareiškėjai nutarė laikinai nepradėti statybos darbų, nors jau buvo pasirašytas ketinimo protokolas su AB SEB banku dėl projekto finansavimo ir iš AB DNB banko gautos paskolos refinansavimo.

2017-10-25 AB „K.“ kreipėsi į AB DNB banką prašydama dar metams pratęsti paskolos sutartį, įsipareigodama per tuos metus grąžinti visą paskolą ir palūkanas. AB DNB bankas atsisakė pratęsti paskolos sutartį, nors jam buvo pateikta reali informacija apie įmonės galimybę padengti visą paskolos su palūkanomis sumą.

Šalies argumentai

2017-12-14 AB DNB bankas pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš AB „K.“ ir laiduotojų V. K. ir M. K.. Šiaulių apygardos teismas 2009-12-17 sprendimu visiškai patenkino AB DNB banko ieškinį ir solidariai iš pareiškėjų V. K. ir M. K., kaip laiduotojų priteisė banko naudai 62.193,77 EUR negražintos paskolos sumą ir 8,9% palūkanas nuo 130.896,23 EUR negrąžintos paskolos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

2009-06-09 AB „K.“ buvo iškelta bankroto byla. Kadangi pareiškėjai, kaip akcininkai žinojo, kad pardavus įmonės turtą pakaks lėšų patenkinti visus kreditorių finansinius reikalavimus ir todėl pareiškėjai nesikreipė į Šiaulių apygardos teismą su prašymu sustabdyti palūkanų skaičiavimą laiduotojams, nes iškėlus bankroto bylą pagrindiniam skolininkui pagal LR ĮBĮ sustabdomas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas ir skolininkui ir laiduotojams.

2014-12-22 bankroto administratorius pardavė AB „K.“ nekilnojamą turtą ir padengė kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir AB DNB banko kreditorinį reikalavimą. Bankui buvo pervesta 61.089,69 EUR.

Šiaulių apygardos teismas 2017-01-30 nutartimi patikslino laiduotojų V. K. ir M. K. solidarią skolą AB DNB bankui, kas sudaro 46,031,37 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, kurios susidarė nuo Šiaulių apygardos teismo 2009-12-17 sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo su banku dienos, t. y iki 2014-12-22.

2002 metais pareiškėjas V. K. pasistatė gyvenamą namą adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Darbus atliko samdyta statybininkų brigada dirbanti su patentu. Po keleto metų pastate pradėjo linkti pirmo aukšto lubos, o antrame aukšte tarp grindų ir sienų atsirado tarpas kuris vis didėjo. Pradėjo skilinėti sienos ir atsirado grėsmė, kad gali įlūžti pirmo aukšto perdengimas. Po ilgų derybų su statybininkais ir architektu nepavyko rasti bendro susitarimo, nes jie vienas kitam vertė kaltę, o pareiškėjui V. K. reikėjo gyventi name, kiekvieną dieną laukiant kol perdengimas su antro aukšto sienomis nugrius žemyn.

2007-03-20 iš G. I. V. K. pasiskolino 50.000,00 Lt (14.481,00 Eur) namo remontui, išrašydamas skolos grąžinimo vekselį. Bet pradėjus remonto darbus pasirodė, kad kai kurių darbų nepavyks atlikti taip kaip buvo numatyta ir kad užbaigti visus darbus dar reikės dar apie 70.000,00 Lt (20.273,40 Eur).

2007-05-18 iš R. N. buvo pasiskolintos trūkstamos 70.000,00 Lt (20.273,40 Eur) lėšos ir išrašytas vekselis. 2008 metų spalio mėnesį namo remonto darbai buvo baigti.

Šios skolos būtų gražintos iš pareiškėjo V. K. gaunamo darbo užmokesčio pajamų dirbant AB „K.“ direktoriumi, jei bankas nebūtų nutraukęs sutarties ir įmonei nebūtų iškelta bankroto byla.

Kadangi po bankroto bylos iškėlimo AB „K.“ pareiškėjo pajamos sumažėjo, jis išsilaikė licenciją teikti bankroto administravimo paslaugas ir 2011 metais pradėjo dirbti „A.“ UAB bankroto administratoriumi. Nuo 2015-01-06 dirba UAB „B. v.“.

Norėdamas uždirbti daugiau pajamų pareiškėjas papildomai užsiėmė nekilnojamo turto verslu. 2014-12-16 buvo pasiskolinta iš P. A. 25.000,00 EUR pagal vekselį ir pareiškėjas ieškojo gero varianto nusipirkti apleistą butą, jį atremontuoti ir po to pelningai parduoti.

2016-10-22 pareiškėjas nupirko butą adresu B. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir pradėjo remonto darbus. Deja vos tik įsigijus šį butą, jis automatiškai buvo areštuotas pagal Šiaulių apygardos teismo 2009-12-17 sprendimą kreditoriaus AB DNB bankas naudai ir jo parduoti negalėjo. Šiuo metu remonto darbai sustabdyti, nes netikslinga investuoti lėšas į turtą, kurio negali parduoti.

2007 metais pareiškėjas M. K. pradėjo remontuoti būsimos žmonos motinos butą, kurį planavo parduoti po remonto. Toks buvo susitarimas su būsimos žmonos šeima. Supratęs, kad turimų lėšų neužteks, gavo paskolą iš J. U. ir pasiskolino 70.000,00 Lt (20.273,40 Eur). Jam išrašė skolos grąžinimo vekselį. Skolą buvo planuota grąžinti iškart po buto pardavimo.

2008 metai smuko nekilnojamo turto kainos, dėl pasaulinės ekonominės krizės. Buto parduoti iškart nebeapsimokėjo, todėl pradėjo jame gyventi patys. Skola taip ir liko negrąžinta, bet vekselis buvo pasirašytas iki 2017 metų, todėl buvo planuota pralaukti krizės laikotarpį ir butą parduoti vėl pakilus nekilnojamojo turto kainoms.

Bet 2013 metais M. K. išsiskyrė su žmona ir buto pardavimo susitarimas buvo sulaužytas. Vėliau buvusi žmona butą pardavė ir pareiškėjui sutartos pusės sumos nebegrąžino.

Tais pačiais 2013 metais, jau po skyrybų su buvusia žmona, M. K. nusprendė susirasti nebrangų apleistą butą. Tam tikslui iš L. T. buvo pasiskolino 35.000,00 Lt (10.136,70 Eur) ir išrašytas skolos grąžinimo vekselis. Dar 2014 metais pareiškėjas rado bendrabučio tipo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Nusipirkęs butą ir pats padaręs bute remontą, M. K. planavo butą parduoti ir grąžinti skolą L. T., bei P. A., iš kurio 2014 metais buto remontui buvo pagal vekselį pasiskolinta 10.000,00 Eur. Suremontavęs butą, pareiškėjas norėjo jį parduoti, bet pasirodo, kad visas pareiškėjo turtas yra areštuotas pagal Šiaulių apygardos teismo 2009-12-17 sprendimą kreditoriaus AB DNB bankas naudai. Todėl pareiškėjas nieko nebegali parduoti ir gražinti skolų.

M. K. kartu su A. L. per pusę nusipirko žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj. Planavo pakeisti žemės paskirtį, brangiau parduoti žemės sklypus ir iš to uždirbti papildomų pajamų skoloms grąžinti. Bet parduoti naujai suformuotus sklypus negalėjo, nes visas pareiškėjo naujai užregistruojamas turtas pagal Šiaulių apygardos teismo 2009-12-17 sprendimą automatiškai tampa areštuotu. Kreditorius AB DNB bankas kreipėsi į antstolės V. Š. kontorą dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjų V. K. ir M. K., todėl prie priteistos bankui sumos prisidėjo ir antstolės vykdymo išlaidos.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teismo prašė atsižvelgti į jų nurodytas svarias ir argumentuotas priežastis dėl kurių jie negali vykdyti itin didelės sumos įsiskolinimo kreditoriams ir iškelti fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti mokumo planą ir jų siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą. Fizinio asmens proceso metu jie sieks sąžiningai vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir bankroto administratoriui pagal mokumo planą, parengtą pagal LR fizinių asmenų įstatyme nurodytus reikalavimus.

Dėl išlaikomų asmenų, būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų

Pareiškėjas V. K. išlaikomų asmenų neturi. Pareiškėjui kiekvieną mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos:

- Maistui - 80,00 Eur per mėn.;

- Aprangai - 30,00 Eur per mėn.;

- Būsto išlaikymui (smulkūs remonto darbai) - 20,00 Eur per mėn.;

- Mokesčiai (elektros sąnaudos, dujos, vanduo ir kanalizacija, kabelinė televizija, būsto draudimas, žemės mokestis) - 60,00 Eur per mėn.;

- Sveikatos, gydymosi išlaidos (vaistai, skirti virškinimo sutrikimui, karščiavimui, skausmui ir uždegimui mažinti, papildai, odontologo paslaugos) - 10,00 Eur per mėn.;

- Buities prekės (skalbimo priemonės: milteliai, dėmių valymo priemonės ir t.t) - 5,00 Eur per mėn.;

- Bankroto administratorius išlaidos (draudimas) - 30,00 Eur per mėn.;

Viso: 235,00 Eur per mėn.

Pareiškėjas V. K. nerenka kasos čekių ar kitų pirkimo dokumentų perkant prekes asmeniniams poreikiams tenkinti.

Pareiškėjas M. K. yra išsiskyręs ir moka vaiko išlaikymo lėšas (alimentus). Pareiškėjui kiekvieną mėnesi būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos:

- Maistui -70,00 Eur per mėn.;

- Aprangai -10,00 Eur per mėn.;

- Mokesčiai (šildymas, elektros sąnaudos, šaltas vanduo ir kanalizacija) - 40,00 Eur per mėn.;

- Sveikatos, gydymosi išlaidos (vaistai, odontologo paslaugos) - 5,00 Eur per mėn.;

- Buities prekės (skalbimo priemonės, indų ploviklis, muilas ir t. t.) - 5,00 Eur per mėn.;

- Lėšos vaikų išlaikymui (alimentai) - 205 Eur per mėn.;

Viso: 335 Eur per mėn.

Pareiškėjas M. K. nerenka kasos čekių ar kitu pirkimo dokumentų perkant prekes asmeniniams poreikiams tenkinti.

Dėl turto, skolininkų ir banko sąskaitų.

Pareiškėjas V. K. transporto priemonių neturi.

Pareiškėjas M. K. turi transporto priemones AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas V. K. turi įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą:

Negyvenamoji patalpa - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Kiti inžineriniai statiniai - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Kiti inžineriniai statiniai - tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vidutinė bendra šiuo turto rinkos vertė sudaro - 103.710,00 Eur.

V. K. turi turtą, kuris yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė:

gyvenamosios patalpos - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

vidutinė bendra buto rinkos verte sudaro - 103.710,00 Eur.

Pareiškėjas V. K. skolininkų neturi.

Pareiškėjas V. K. turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB Šiaulių bankas.

Pareiškėjas M. K. turi įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą:

Negyvenamoji patalpa - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini);

Gyvenamosios patalpos - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vidutinė bendra viso turo rinkos verte sudaro - 16.970,00 Eur.

M. K. turi turtą, kuris yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė:

Žemės sklypai: 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas M. K. skolininkų neturi.

Pareiškėjas M. K. turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia „Swedbank“, AB.

Supaprastintas bankroto procesas ir fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano projektas.

LR FABĮ 9 str. 1 d. numato „ supaprastinta fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tvarka, kai plano projektas pagal šio įstatymo nuostatas parengiamas iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos.“

LR FABĮ 9 str. 2 d. 2 p. ir 3 p. numato, kad „ Taikant supaprastintą bankroto bylos iškėlimo tvarką, fizinis asmuo kartu su pareiškimu teismui iškelti bankroto bylą pateikia: plano projektą; dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, balsuodami grupėse šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria.“

Pasinaudodami savo procesinėmis teisėmis (LR FABĮ 9 str.), fiziniai asmenys V. K. ir M. K. pateikia šį plano projektą fizinių asmenų supaprastinto bankroto proceso taikymui.

Taikant supaprastintą bankroto bylos iškėlimo tvarką, fizinis asmuo kartu su pareiškimu teismui iškelti bankroto bylą pateikia LR FABĮ 4 str., 4 d. 1, 2, 3,4 ir 7 p. nurodytus dokumentus ir duomenis.

Pareiškėjai teismui pateikia parengtą mokumo atkūrimo planą ir įvykusio kreditorių susirinkimo protokolą dėl pritarimo pateiktam plano projektui. Plano projektas atitinka fizinio asmens bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

LR FABĮ numato, kad būtų tinkamai užtikrintas teisėtų fizinių asmenų lūkesčių principo įgyvendinimas, ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra fizinio asmens kreditorių ir teismo kompetencija, kuris kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane numatytos priemonės atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą“.

Lietuvos Kasacinis teismas išaiškino, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (LAT Nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-102-969/2017).

Gaunamos pajamos:

Pareiškėjas V. K. dirba UAB „B. v.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai) ir UAB „S.“ (į. k(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai) biuro administratoriaus pareigose.

Atskaičius mokesčius, V. K. vidutiniškai kas mėnesį gauna 2 045,23 : 7 mėn. = 292,16 Eur.

Padidėjus darbo užmokesčiui (pagal darbo sutartį arba pradėjus vykdyti individualia ar ūkininko veiklą), proporcingai didės gaunamos pajamos ir sumos mokesčiams mokėti.

Pareiškėjas M. K. dirba UAB „.(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), V. B. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai) inžinieriaus statybininko pareigose.

Atskaičius mokesčius, M. K. vidutiniškai kas mėnesį gauna 4 023,50 : 12 mėn. = 335,29 Eur.

Padidėjus darbo užmokesčiui (pagal darbo sutartį arba pradėjus vykdyti individualia ar ūkininko veiklą), proporcingai didės gaunamos pajamos ir sumos mokesčiams mokėti.

Pasinaudodami savo procesinėmis teisėmis (LR FABĮ 9 str.), fiziniai asmenis V. K. ir M. K. 2017-11-19 sušaukė fizinių asmenų kreditorių susirinkimą.

2016-11-29, 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įvyko fizinių asmenų V. K. ir M. K. kreditorių susirinkimas. Visi kreditoriai apie minėtą kreditorių susirinkimą buvo informuoti el. laiškais.

Raštu balsavo:

G. I. (9,72 proc.);

R. N. (13,61 proc.);

P. A. (23,50 proc.);

L. T. (6,81 proc.);

J. U. (13,61 proc.).

Viso balsavo raštu kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 67,25 % kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

Dalyvavusių susirinkime ir atvirai balsavusių kreditorių nebuvo. Viso dalyvavo balsavime kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 67,25 % kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

Kadangi nutarimui priimti susirinkime balsų pakako, jis teisėtai svarstė ir priiminėjo nutarimus. Gauti balsavimo raštu biuleteniai galioja.

Luminor Bank, AB (buvę Nordea ir DNB bankai) taip pat buvo informuotas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, pateikiant visą susirinkimui skirtą medžiagą. 2017-11-21 bankas atsiuntė pranešimą, jog atsakys į laišką per vieną dieną. Luminor Bank, AB nedalyvavo susirinkime ir neteikė balsavimo raštu biuletenio.

Vadovaujantis LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 str. 5 d. „kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos“.

Vadovaujantis LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 str. 6 d „susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos“.

Balsavime dalyvaujantys kreditoriai patvirtino visus darbotvarkės klausimus ir pritarė bankrutuojančių fizinių asmenų V. K. ir M. K. mokumo atkūrimo planui.

Pateiktame fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane numatyta turto pardavimo tvarką ir sąlygos, vadovaujantis LR FABĮ 27 str. ir 28 str.

LR FABĮ 29 str. 2 d. numato, kad „kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus). Pirmuoju etapu pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos)“.

LR FABĮ 29 str. 6 d. numato, kad „ kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą“.

Vadovaujantis LR FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. kreditorių reikalavimai bus tenkinami ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis LR FABĮ 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos).

Fiziniai asmenys siūlo vykdyti mokėjimus kreditoriams kas 6 mėnesius, pagal mokėjimų iš gaunamo darbo užmokesčio lėšų kreditoriams grafiką.

Plano įgyvendinimo trukmė 1 metai (arba 12 mėn.) nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Teikiamas teismui fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, nėra galutinis ir kaip numato LR FABĮ 8 str., bankroto proceso metų planas gali būti tikslinami.

Siekiant apsaugoti kreditorių interesus, vadovaujantis LR CPK 144 ir 145 str., būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjo turimam turtui. Priešingu atveju, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas kreditorių reikalavimų tenkinimas fizinių asmenų bankroto byloje.

Todėl pareiškėjai V. K. ir M. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, bei sustabdyti pareiškėjų turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka nuo pranešimo apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal fizinių asmenų bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, fizinis asmuo kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą teismui pasiūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą. Fizinis asmuo, siūlydamas bankroto administratoriaus kandidatūrą, pateikia šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą.

V. K. ir M. K., remdamasi LR FABĮ 6 str. 3 d. 2 p. (kad priėmęs nutartį iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, teismas nutartyje nurodo skiriamo bankroto administratoriaus duomenis) ir 11 str. 2 d. (kad fizinis asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriaus kandidatūrą turi teisę pasiūlyti pats fizinis asmuo ir kreditoriai), kreipėsi į fizinį bankroto administratorių G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai; tel.: (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini), įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas sąrašo Nr. B-FA264, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos išduoto leidimo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Nr.910) dėl sutikimo teikti administravimo paslaugas pareiškėjui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikiami administratoriaus G. M. sutikimą patvirtinantis dokumentai, vadovaujantis LR FABĮ 4 str. 5 d.:

Deklaracija - sutikimas teikti administravimo paslaugas atsakovui pagal forma patvirtinta įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2013-09-17 įsakymu Nr. V-77;

Leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas Nr. 910, bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopijos bei buvo siūloma skirti G. M. bankroto administratoriumi.

Pareiškėjas M. K. yra V. K. sūnus.

Pareiškėjai V. K. ir M. K. teismą informuoja apie tai, jog teismuose iškeltų bylų dėl turtinių reikalavimų ar išieškojimų ne ginčo tvarka nėra (išskyrus sąraše nurodytus kreditorius).

Pareiškėjai V. K. ir M. K. teismą informuoja apie tai, jog kito įkeisto turto, kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo įsipareigojimų (išskyrus sąraše nurodytiems kreditoriams), užtikrintų turto įkeitimu, ir kitų finansinių įsipareigojimų (bankams, kitoms finansinėms institucijoms, privatiems asmenims) neturi.

Pareiškėjai V. K. ir M. K. teismą informuoja apie tai, jog įstatymų nustatyta tvarka šuo metu nevykdo jokios individualios ir ūkininko veiklos.

Pareiškėjai V. K. ir M. K. teismą informuoja apie tai, jog daugiau sąskaitų, įskaitant ir indėlius, kredito įstaigose neturi.

Pareiškėjai V. K. ir M. K. teismą informuoja apie tai, jog grynųjų pinigų, kurių suma viršija 1 MMA, akcijų ir vertybinių popierių neturi.

Informuoja teismą, kad byla nebus vedama per advokatą.

Pareiškėjai savo prašymą grindė prie į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu abu pareiškėjai pakartojo prašyme nurodytus motyvus ir prašė teismo jį tenkinti.

Taip pat papildomai nurodė, kad nemato būtinumo pateikti į bylą papildomus įrodymus, dėl kurių į teismą kreipėsi suinteresuotas asmuo 1.

Suinteresuotas asmuo 1. Luminor Bank AB (buvęs Nordea ir DNB bankas) pateikė teismui į bylą atsiliepimą dėl pareiškėjų prašymo nurodydamas šiuos atsikirtimus.

Bankas yra pareiškėjų kreditorius - pareiškėjai solidariai yra skolingi Bankui 46 031,37 Eur.

Bankas su pareiškimu nesutinka dėl žemiau išvardintų motyvų:

Dėl (ne)mokumo.

Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 6 str. 1 d., teismas priimi nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti.

Šiuo atveju sprendžiant ar asmuo nemokus, turi būti įvertintos kiekvieno pareiškėjo skolos bei galimybės jas padengti, o ne bendra abiejų pareiškėjų suminė skola.

FABĮ 2 str. 2 d. fizinio asmens nemokumas apibrėžtas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau - MMA). Taigi, siekiant konstatuoti fizinio asmens nemokumą būtina nustatyti ne tik, kad fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas, bet ir tai, kad fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų.

Bankas mano, kad pareiškėjas V. K. negali būti pripažintas nemokiu FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas V. K. nurodo, kad įsiskolinimas kreditoriams sudaro 109 118,16 Eur. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui V. K. priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė viršija turimus įsiskolinimus.

Pareiškėjas V. K. pareiškime nurodo, kad turi įregistruotą nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė sudaro 103 710 Eur, o taip pat turi kitą nekilnojamąjį turtą, kuris įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 103 710 EUR. Nors mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta, kad V. K. priklausančios buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies vertė sudaro 11 450 Eur, tačiau ir tai nepaneigia fakto, kad V. K. nėra nemokus.

Nors pareiškėjo V. K. įsipareigojimai kreditoriams viršija įstatymo nustatytą 25 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ribą, tačiau turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos skoloms padengti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, jog pareiškėjo V. K. finansinė būklė nėra kritinė, o pardavus jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas gali visa apimtimi įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Todėl pareiškėjui V. K. negali būti keliama bankroto byla.

Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėjas V. K., būdamas mokus ir pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, elgiasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu.

Be to, įvertinus tai, kad M. K. skolos sudaro 89 671,70 Eur, iš kurių 47 872,62 Eur yra solidarios skolos, kurios gali būti dengiamos iš solidaraus bendraskolio turto bei turimą pareiškėjo M. K. turtą, kuris be transporto priemonių vertinamas 22 915 Eur, darytina išvada, jog pareiškėjo finansinė būklė nėra kritinė. Pardavus jam priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, bus padengta didelė dalis pareiškėjo M. K. skolos kreditoriams. Turint omenyje, kad pareiškėjas M. K. yra 36 metų amžiaus, darbingas ir gauna nuolatines pajamas, Banko manymu, pareiškėjas M. K. gali visa apimtimi įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Todėl pareiškėjui M. K. negali būti keliama bankroto byla.

Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje - „apeliacinės instancijos teismas laiko, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. <...> Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus“ (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo pažeidimo ir supaprastinto bankroto bylos iškėlimo.

Banko nuomone, mokumo atkūrimo plano tvirtinimas buvo atliekamas pažeidžiant FABI nuostatas bei neatitinka FABĮ reikalavimų.

Pagal FABĮ laikoma, kad sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

Pažymėtina, kad šiuo atveju turi būti įvertinta, kiek realiai asmenų turėjo teisę balsuoti kiekvieno iš skolininkų atžvilgiu ir ar dauguma asmeniškai kiekvieno skolininko kreditorių pritarė mokumo atkūrimo planui.

Nepagrįstai buvo pateiktas mokumo atkūrimo planas iš karto dėl abiejų skolininkų. Pažymėtina, kad ne visos skolos yra solidarios ir bendros, pareiškėjai yra savarankiški fiziniai asmenys, neturintys bendro turto, todėl dėl kiekvieno skolininko turėjo būti rengiamas atskiras mokumo atkūrimo planas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju, buvo sukurta situacija, jog už mokumo atkūrimo planą skolininko V. K. atžvilgiu balsavo L. T. ir J. U., kurie nėra V. K. kreditoriai, o už mokumo atkūrimo planą skolininko M. K. atžvilgiu balsavo G. I. ir R. N., kurie nėra M. K. kreditoriai.

Tai patvirtina pačių pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės - kreditorių pavardės ir jų reikalavimų proporcijos nuo visos bendros pareiškėjų įsiskolinimo sumos. Pavyzdžiui, nurodoma, kad J. U. reikalavimai sudaro 13,61 proc. (20 273,40 EUR) - tokia proporcija gaunasi nuo visų reikalavimų - 148 916,94 EUR. Tačiau J. U. V. K. nėra skolingas, o M. K. atžvilgiu J. U. įsipareigojimai sudarytų 22,86 proc. nuo M. K. visų įsipareigojimų (88 671,40 EUR).

Kai už mokumo atkūrimo planą balsuoja asmuo, kuris nėra skolininko kreditorius, tai yra imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas, nes teise balsuoti dėl mokumo atkūrimo plano pagal įstatymą turi tik kreditoriai.

Mokumo atkūrimo plano projekte buvo nurodyta, kad M. K. įsipareigojimai sudaro 88 671,40 EUR, todėl, tam kad būtų pritarta mokumo atkūrimo plano patvirtinimui M. K. atžvilgiu, už tai turėjo balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma būtų ne mažesnė kaip 44 335,70 EUR. Kreditorių, kurie pritarė mokumo atkūrimo planui M. K. atžvilgiu, reikalavimų suma sudarė tik 40 409,80 EUR, t. y. pagal FABĮ 8 str. 3 d. nebuvo pritarta mokumo atkūrimo planui. Pažymėtina, kad Banko reikalavimas M. K. atžvilgiu sudaro 46 031,37 EUR, t. y. daugiau nei 50 proc. visų reikalavimų. Bankas nepateikė pritarimo mokumo atkūrimo planui ir dabar patvirtina, jog mokumo atkūrimo planui nepritaria. Akivaizdu, kad pareiškėjo M. K. atžvilgiu mokumo atkūrimo planas negalėjo būti patvirtintas ir dėl šios aplinkybės.

Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjas V. K. mokus ir jam negali būti keliama bankroto byla, mokumo atkūrimo planas negalėjo būti tvirtinamas vien dėl šios aplinkybės.

Atsižvelgiant į tai, kad mokumo atkūrimo planas kreditorių buvo patvirtintas pažeidžiant FABĮ nuostatas, vienas iš pareiškėjų yra mokus, plane nurodytos tikrovės neatitinkanti informacija, jis negali būti laikomas teisėtu, o tokiu atveju negali būti keliama bankroto byla supaprastinta tvarka ir teismo nutartimi tvirtinamas mokumo atkūrimo planas.

Banko nuomone, nėra pagrindo taikyti supaprastintą 12 mėnesių trukmės bankroto procesą, ne tik dėl to, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas patvirtintas pažeidžiant FABĮ nuostatas bet ir dėl tos aplinkybės, kad nustačius bankroto proceso trukmę 1 metams, po šio termino kreditoriniai reikalavimai būtų nurašomi, o tai reiškia, kad kreditoriniai reikalavimai būtų tenkinami tik nedidele apimtimi ir ne visų kreditorių, o tai prieštarauja FABĮ nuostatoms. Pažymėtina, kad FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“, o asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Šiaulių apygardos teismo 2014-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-782- 124/2014). Juolab, kaip nurodyta mokumo atkūrimo plane, bankroto procese ketinama realizuoti pareiškėjų turtą. Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, kad turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pavyks realizuoti per 1 metus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog būtina nustatyti ilgesnį nei 1 metų plano įgyvendinimo terminą, t. y. turi būti nustatytas maksimalus terminas.

Dėl skolininkų nesąžiningumo ir skolininku ir kreditorių interesu pusiausvyros.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti vertinama ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją. Pareiškėjų nesąžiningumą parodo, faktas, jog pareiškėjai pareiškime ir kreditoriams pateiktame mokumo atkūrimo plano projekte nurodė aplinkybes neatitinkančias tikrovės.

Pažymėtina, kad pareiškėjai nurodydami, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, yra vienintelis jų būstas, pateikė klaidingą informaciją, nes tai nėra vienintelis turimas būstas. Pareiškėjas V. K. nurodo, kad jam su sutuoktine priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis J. B. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o pareiškėjas M. K. nurodo, kad jam priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, yra ne butas, o žemės sklypas su gyvenamuoju namu, garažu, šuliniu ir tvora.

Tiek pareiškime, tiek mokumo atkūrimo plano projekte pateikiame klaidinga informacija apie pareiškėjo M. K. turimą turtą, t. y. nurodoma, jog 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., M. K. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tačiau pagal VĮ Registrų centras duomenis, dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui M. K. asmenine sutuoktinio nuosavybe.

FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio asmens nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad fizinis asmuo yra laikomas nesąžiningu ir jam negali būti keliama bankroto byla, kai jis suvokia, jog esant dabartinėms pajamoms nepavyks atsiskaityti su kreditoriais, jis išlieka pasyvus, nededa pakankamų pastangų mokumui pagerinti, užsitikrindamas tik savo interesus, gaudamas pajamas, kurios negali būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

Abiejų pareiškėjų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu rodo ta aplinkybė, kad pareiškėjai nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo, tokiu būdu pagerinant savo finansinę būklę ir užtikrinant skolinių įsipareigojimų savo kreditoriams vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai nepateikia įrodymų, jog bandė susirasti geriau apmokamus darbus ar ėmėsi realių pastangų, siekdami mažinti turimus skolinius įsipareigojimus (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai ne negali, o nenori vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl jie negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 str. 1 d. nuostatų prasme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-10560-934/2014).

Be to, pareiškėjo M. K. nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu patvirtina ir aplinkybė, jog mokumo atkūrimo plane jis nurodo, kad jam reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti suma per mėnesį yra 356 EUR, kai pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 335,29 EUR. Taigi, pareiškėjo M. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma didesnė, nei jo deklaruojamos gaunamos pajamos.

Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjai mokumo atkūrimo plane nurodo, jog gali skirti kiekvieną mėnesį (atskaičius išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti) 90 EUR kreditorių reikalavimų tenkinimui ir administravimo išlaidoms. Kaip minėta, M. K. nurodo, jog per mėnesį gauna 335,29 EUR, o V. K. nurodė, jog per mėnesį gauna 292,16 EUR, o būtiniesiems poreikiams reikalinga suma 235 EUR per mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pareiškėjai gauna didesnes pajamas, negu nurodo pateiktame pareiškime. Neatskleisdami duomenų apie visas gaunamas pajamas pareiškėjai elgiasi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu.

Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje - „Apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog ji neatskleidė tikslių duomenų apie savo gaunamas pajamas, yra atmestinas. Kaip matyti iš bylos pati pareiškėja nurodė, jog gaudavo dideles pajamas iš individualios veiklos, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė į bylą duomenų. Pažymėtina, jos pareiškėja pati nurodė, jog jos poreikiams tenkinti kas mėnesi reikalinga 1 890 Lt suma, nors pagal byloje esančius duomenis jos gaunamos pajamos sudaro tik 1 545.20 Lt per mėnesi, t. y. pareiškėja nurodė patirianti daugiau išlaidų nei gaunanti pajamų. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teigti, jos pareiškėja neatskleidė tikslių duomenų apie savo gaunamas pajamas (Vilniaus apygardos teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-147-640/2014).

Pareiškėjo M. K. nesąžiningumą parodo ir tai, kad visas gaunamas pajamas jis planuoja skirti išimtinai savo poreikiams tenkinti.

Kauno apygardos teismas 2014-03-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-877-436/2014 yra nurodęs, kad „tuo atveju, jeigu teismas priimtų nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jis privalėtų nustatyti pareiškėjui terminą pateikti plano projektą (FABĮ 3 d. 5 p.). Vieni iš pagrindinių reikalavimų planui - nurodyti lėšas, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas (FABĮ 7 str. 1 d. 2 p.) bei pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (FABĮ 7 str. 12 p.). Iš pasakyto akivaizdžiai matyti, kad viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriumi/-iais. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, iš kur planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių motyvų, kaip planuoja atkurti savo nemokumą. <...> Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros“.

Šiuo atveju, kaip nurodo pats pareiškėjas M. K., jis neturi galimybių skirti lėšų skoloms dengti. Tokiems asmenims, vadovaujantis teismų praktika, bankroto byla negali būti keliama, kadangi patvirtinus mokumo atkūrimo planą lėšų, skiriamų dengti įsiskolinimus kreditoriams, nebūtų, kas pažeistų FABĮ 1 str. 1 d. įtvirtintą įstatymo paskirtį - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Iškėlus pareiškėjui M. K. bankroto bylą būtų neįmanoma užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimo. Pareiškėjo M. K. mokumas nebūtų atkurtas užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, pasiekus teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, mokumas būtų atkurtas tik nurašant pareiškėjo M. K. skolas, kas, neabejotinai, pažeistų kreditorių interesus. Todėl pareiškėjui M. K. neturėtų būti keliama bankroto byla.

Dėl mokumo atkūrimo plano.

Bankroto proceso tikslas yra daug platesnis nei skolininko skolų nurašymas, bankroto proceso metu turi būti atkurtas skolininko mokumas užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d;).

Šiuo atveju parengtas mokomo atkūrimo planas iš esmės sukuria galimybę nurašyti skolas, nors yra galimybė didžiąja dalimi atsiskaityti su kreditoriais ir būtent mokumo atkūrimo planas parengtas taip, kad būtų išvengta atsiskaitymo su kreditoriumi Banku - tik jam vienam nėra numatyta padengti. Iškėlus bankroto bylą ir patvirtinus pateiktą mokumo atkūrimo planą, būtų neįmanoma užtikrinti kreditorių interesų, nes iš esmės pareiškėjų mokumas būtų atkurtas tik nurašant jų skolas nepaisant to, kad pareiškėjai turi turto, kuris gali būti panaudotas skoloms padengti. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai.

FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. įtvirtinta, jog fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane (toliau - planas), kurį tvirtina kreditorių susirinkimas, turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos.

Šiuo atveju patvirtinus pareiškėjų mokumo atkūrimo planą sudaroma situaciją, jog bankrutuojantis asmuo moka lėšas ne tik savo kreditoriui, bet ir kitam asmeniui, nors šios ir nėra jo kreditorius, t. y. pagal pateiktą mokėjimo grafiką iš gaunamo darbo užmokesčio darytina išvada, jog V. K. dengs L. T. ir J. U., kurie nėra V. K. kreditoriai skolas, o M. K. dengs G. I. ir R. N., kurie nėra M. K. kreditoriai, skolas. Tai nesuderinama su FABĮ nuostatomis bei pažeidžia kreditorių interesus.

FABĮ 7 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, šio turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Šie duomenys plane nenurodyti.

FABĮ 7 str. 1 d. 13 p. nustatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas. Pareiškėjai nurodo, kad kreditoriams buvo pateiktas prašymas dėl vienintelio būsto - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, išsaugojimo remiantis FABĮ 8 str. 9 d.

Kaip minėta, pareiškėjai nurodydami, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, yra vienintelis jų būstas, pateikė klaidingą informaciją, nes tai nėra vienintelis turimas būstas. Pareiškėjas V. K. nurodo, kad jam su sutuoktine priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis J. B. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o pareiškėjas M. K. nurodo, kad jam priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, yra ne butas, o žemės sklypas su gyvenamuoju namu, garažu, šuliniu ir tvora.

FABĮ numatyta bankrutuojančio asmens teisė išsaugoti įkeistą turtą tik tuo atveju, jei jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti arba reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti. Pagal FABĮ 8 str. 9 d., jeigu yra susitariama dėl įkeisto turto išsaugojimo, tai teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Jei susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai, mokumo atkūrimo planas netvirtinamas (FABĮ 8 str. 7 d.).

Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nėra įkeistas, todėl jis negali būti paliekamas pareiškėjui V. K., remiantis FABĮ 8 str. 9 d., juolab, tai yra vertingiausias turtas, kurį realizavus kartu su kitu turtu, būtų padengiamos pareiškėjo V. K. ir solidarios M. K. skolos visa apimtimi.

Pažymėtina, kad susitarimo dėl turto išsaugojimo iki mokumo plano tvirtinimo nebuvo sudaryta, tai šis turtas rengiant mokumo atkūrimo planą ir teikiant šį planą tvirtinti apskritai negalėjo būti nurodomas kaip nenumatomas parduoti bankroto procese, o turėtų būtų įtraukiamas į numatomo bankroto procese parduoti turto sąrašą.

Esant tokioms aplinkybėms, kai turto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, vertės pakanka beveik visiems V. K. kreditorių reikalavimams patenkinti, net jeigu teismo būtų pripažinta, kad ir be sudaryto susitarimo su kreditoriais dėl turto išsaugojimo konkretus turtas mokumo atkūrimo plane gali būti nurodomas kaip nenumatomas bankroto procese parduoti turtas ir tai savaime FABĮ reikalavimų nepažeidžia (Bankas su tuo nesutinka), yra akivaizdu, kad mokumo atkūrimo plane nustatant, jog konkretaus turto bankroto procese parduoti nenumatoma, tokiame plane bankrutuojančiam fiziniam asmeniui yra privalu nurodyti ir konkrečiai įvardinti, kokia yra nenumatomo parduoti turto rinkos vertė (turtas turi būti objektyviai įvertintas) ir kaip bankrutuojantis fizinis asmuo bankroto proceso metu ketina gauti pajamų sumą, atitinkančią nenumatomo parduoti turto rinkos vertę.

Mokumo atkūrimo plane nesant numatyta priemonių, kaip yra planuojama gauti lėšas (atitinkančias nekilnojamojo turto vertę) ir dengti kreditorių finansinius reikalavimus, fizinis asmuo bankroto procese negali pretenduoti į turto išsaugojimą, o mokumo atkūrimo planas, kuriame yra numatyta turtą išsaugoti, bet nenumatyta, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais, akivaizdžiai pažeidžia fizinio asmens kreditorių interesus, fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, FABĮ tikslus, ir negali būti teismo tvirtinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė ir nenurodė, kaip konkrečiai ketina gauti lėšų (atitinkančias nekilnojamojo turto vertę) dengti kreditorių reikalavimus. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių interesus ir FABĮ reikalavimus, todėl toks planas negali būti tvirtinamas.

Pažymime, kad Bankas nesutinka atsisakyti savo kreditorinio reikalavimo 46 031,37 EUR sumoje, kaip prašė mokumo atkūrimo plane pareiškėjai.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą iškelti jiems bankroto bylas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suinteresuotas asmuo 1 teismo prašė:

Atsisakyti iškelti bankroto bylas pareiškėjams V. K. ir M. K..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens 1. atstovas pateikė teismui ir pareiškėjams prašymus, kad pastarieji pateiktų teismui papildomus įrodymus, tai yra dėl pareiškėjų kreditorių fizinių asmenų jiems perduotų piniginių sumų, ar pareiškėjai neturi žalingų įpročių, dėl pareiškėjų sudarytų sandorių per 3 metus ir jų teistumo.

Suinteresuotam asmeniui 2. antstolei V. Š. bylos procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau ji nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ir nepateikė teismui į bylą savo nuomonės dėl pareiškėjo prašymo. Tačiau 2018-01-23 pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai ar jos atstovei nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo 3. G. I. 2018-01-18 pateikė teismui savo nuomonę ir nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla. Taip pat prašė bylą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo 4. R. N. 2018-01-24 pateikė teismui savo nuomonę ir nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla. Taip pat prašė bylą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo 5. A. A. 2018-01-24 pateikė teismui savo nuomonę ir nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla. Taip pat prašė bylą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo 6. L. T. 2018-01-24 pateikė teismui savo nuomonę ir nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla. Taip pat prašė bylą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo 7. J. U. 2018-01-24 pateikė teismui savo nuomonę ir nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla. Taip pat prašė bylą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Atsisakytina pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010).

Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, taip pat turėtų būti vadovaujamasi minėtais kasacinio teismo praktikos suformuotais aiškinimais. Nagrinėjamu atveju, vienas iš pareiškėjų teikia ir bankroto administravimo paslaugas, todėl jie turi būti aktyvūs, įrodinėjant reikalavimus ar atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius teisinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ l straipsnio l dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio l dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Dėl pareiškėjų mokumo.

Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų ir esamo skolinio įsipareigojimo santykiu, nurodydami, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Tačiau faktinės bylos aplinkybės tokius pareiškėjų motyvus paneigia atsižvelgiant į žemiau pateikiamus juridinius faktus ir juos patvirtinančius teisinius argumentus.

Dėl pareiškėjų 198 789,86 Eur įsiskolinimo kreditoriams.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismas 2009-12-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-56-357/2009, solidariai iš atsakovų V. K. ir M. K. priteisė kreditoriaus DnB NORD bankas naudai 62 193,77 Eur skolos ir atitinkamai palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas (74-76 b. l.). Vėliau tas pats teismas 2017-01-30 nutartimi sumažino iš pareiškėjų priteistą pinigų sumą iki 46 031,37 Eur (77-78 b. l.)

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nemokumą iš esmės grindžia aplinkybe, jog pagal Šiaulių apygardos teismo 2017-01-30 nutartimi nustatytą likusį skolos dydį ir pagal visų suinteresuotų asmenų reikalavimus pradelstų įsipareigojimų suma, viršija 25 MMA, todėl pareiškėjai esą yra nemokus.

Teismas su tokiu pareiškėjų vertinimu nesutinka. Pažymėtina tai, kad sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, teismas pirmiausia, vertina, ar nėra sąlygų, trukdančių iškelti bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis). Viena iš jų yra ta, kad pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu, pareiškėjų nemokumo būklė atitiktų FABĮ reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi, pareiškėjų nemokumas turi būti pareiškimo pateikimo dienai realus, o ne tariamas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog nors formaliai ir egzistuoja pareiškėjų nemokumo aplinkybė, tačiau byloje nėra pateiktą pakankamai tinkamų įrodymų apie jiems priklausančio turto rinkos vertę, įskaitant ir kartu su kitais bendraturčiais jų valdomą turtą. Todėl pripažintina, kad pareiškėjų pareiškimo metu dėl bankroto bylos jiems iškėlimo metu nėra aiškus jų prievolės ir turto santykis (12-20 b. l.). Esant tokiai situacijai, teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti asmenų nemokumą FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl pareiškėjų argumentas, jog jų nemokumą pagrindžia tik pradelstų įsipareigojimų 198 789,86 Eur suma, atmestinas kaip nepagrįstas. Atskirai pažymėtina, kad nors pareiškėjai į bylą pateikė penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurie išrašyti skirtingais terminais, tačiau nė pagal vieną iš jų dar nėra pradėtas ne tik išieškojimas, bet ir teisminis procesas.

Taigi, pareiškėjai nepateikė teismui kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog pareiškėjų turimo turto ir skolinių įsipareigojimo santykis, leidžia pareiškėjus pripažinti nemokiais FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo, remiantis pareiškėjų pateiktais įrodymais konstatuoti, kad pareiškėjai yra nemokus, kad jų finansinė būklė yra kritinė ir jie iš esmės negali visiškai vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams (31-34 b. l.). Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą, jog pardavus pareiškėjams priklausantį turtą, atsižvelgiant į rinkos vertę, gautų pinigų sumos galimai pakaktų ir jų skoliniams įsipareigojimams padengti, o skirtumas tarp turimo turto realios vertės ir skolinių įsipareigojimų, nebūtų toks, kaip nurodo pareiškėjai, kad jie galėtų būti pripažinti nemokiais FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, papildomai įvertinus ir pareiškėjų planuojamas gauti pajamas (33-35 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad pareiškėjo M. K. vardu yra įregistruotos ir dvi transporto priemonės, o duomenų apie jų vertę byloje nėra (33 b. l.).

Dėl pareiškėjų nesąžiningumo.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Taigi, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas, be kita ko, nustato pagrindą kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą subjektine teise – atsisakymas ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog vienas iš pareiškėjų M. K. jau žinodamas, kad yra skolingas suinteresuotam asmeniui 1., pagal Šiaulių apygardos teismo 2009-12-17 sprendimą, tačiau vėl 2013-08-22 ir 2014-05-05 skolinosi iš suinteresuotų asmenų 5 ir 6 atitinkamas pinigų sumas pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius (72-78 b. l.). Remiantis pareiškėjo 1. paaiškinimu, darytina išvada, kad ir pastarasis nepaisydamas esamų skolinių įsipareigojimų suinteresuotam asmeniui 1., vis tiek skolinosi iš fizinių asmenų (suinteresuoto asmens 3. ir 4.) pagal du paprastuosius neprotestuotinus vekselius (93-94 b. l.). Nors pareiškėjų įsitikinimu, jų tariamai pareiškime nurodyti motyvai įrodo, kad jie ėmėsi visų aktyvių veiksmų atsiradusiems finansiniams sunkumams spręsti, tačiau teismas su tokiu pareiškėjų vertinimu nesutinka. Priešingai nei teigia pareiškėjai, byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, jog pareiškėjai, būdami darbingo amžiaus, būtų ėmęsi realių pastangų mažinti turimus skolinius įsipareigojimus bei bendradarbiaudami su kreditų davėjais būtų bandę ieškoti šalims priimtinų sprendimo būdų. Atskirai pažymėtina tai, kad pareiškėjų pateikti duomenys apie jų mėnesio pajamas negali būti svariu argumentu, jog jie būtų aktyviais veiksmais bandę spręsti įskolinimo problemas, ieškojęsi geriau apmokamo darbo, siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl sutiktina su suinteresuoto asmens 1. atsikirtimais į jų pareiškimą, kuris įrodinėjo, jog skolininkai buvo pasyvūs. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjai yra įsidarbinę, savaime nėra pagrindas pripažinti, jog skolininkai objektyviai negalėjo susirasti geriau apmokamo darbo. Tokie pareiškėjų veiksmai, teismo vertinimu, rodo, jog pareiškėjai ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, todėl jie negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme.

Be to, ir patys pareiškėjai atsisakė suinteresuoto asmens 1 siūlymu pateikti teismui į bylą papildomus duomenis apie pasiskolintų pinigų iš kreditorių faktinį panaudojimą, pvz. būstų remontui ir kt. Šioje byloje nustatytos aplinkybės tik papildomai įrodo, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai minėto kreditoriaus atžvilgiu.

Vertinant, ar pareiškėjų nurodyti faktai yra įrodyti, svarbu taikyti įrodinėjimo taisykles (ypač įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais), formuojamas tokių bylų praktikoje.

Taip pat dėl taikytino įrodymų pakankamumo standarto svarbu nustatyti, ar atitinkamam asmeniui yra pagrindo bijoti dėl savo nemokumo, pastebėtina, kad fizinių asmenų bankroto teisėje nenustatytas joks reikalavimas galutinai ir neabejotinai įrodyti, kad pareiškėjo nuomonė yra pagrįsta arba, kad jo nemokumas yra labiau tikėtinas nei nėra tikėtinas. Norint nustatyti asmens nemokumo pagrįstumą, būtina įrodyti, kad nemokumas yra pagrįstai įmanomas.

Todėl teismas pritardamas suinteresuoto asmens 1. atsikirtimų 14 - 19 punktuose nurodytoms nuostatoms, kurios taikytinos įrodinėjimo standartams fizinių asmenų bankroto bylose, konstatuoja, kad pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo juos laikyti esant kaip pakankamai patikimus įrodymų šaltinius. Šios bylos kontekste pripažinus, kad tokio turinio įrodymai (2017-11-29 kreditorių susirinkimo sprendimai, 38-39 b. l.) prieštarauja dar ir įstatymo imperatyvioms nuostatoms (įrodymo patikimumo aspektas), teismui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad egzistuoja visiškai nepagrįstos pareiškėjų baimės dėl jų nemokumo tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus pobūdžio aspektais (įrodymų pakankamumo aspektas). Iš paminėto seka, kad tokių įrodymų patikimumas yra paneigiamas įvertinus visų byloje tiriamų aplinkybių visumą, tuo pačiu egzistuoja ir teisinis pagrindas paneigiantis pareiškėjų nemokumą ir objektyviuoju aspektu.

Teismui pagal pateiktus įrodymus įvertinus pareiškėjų nemokumo būklę, jų visuma neleidžia daryti išvados, kad jie yra visiškai nemokūs. Tiek įstatymo prasme, tiek minėtų individualaus pobūdžio aplinkybių vertinimo aspektais teismui nėra priežasčių konstatuoti kokias nors prielaidas, dėl ko pareiškėjams turėtų būti keliama bankroto byla.

Dėl nurodytų teisinių argumentų teismas daro išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma paneigia, jog pareiškėjų pateikti duomenys yra ir patikimi įrodymai.

Esant byloje nustatytų aplinkybių visetui, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų V. K. ir M. K. būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 dalyje nurodytosios, todėl teismas atsisako iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 1 ir 2 p.), nes bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui - atkurti asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1-2 punktais,

nutaria:

Atsisakyti iškelti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, atnaujinti 2018-01-10 nutartimi sustabdytą V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo, panaikinant minėtą nutartį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Jonas Stubrys