Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-08-28 · Administracinė byla Nr. I-985-386/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-28
Bylos Nr.
I-985-386/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00926-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
Atsakovas
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-985-386/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00926-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 70.3; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, 2014 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Motormobil“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Motormobil“ ieškiniu 2011-10-12 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau tekste ir Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau tekste – ir Patikrinimo aktas).

Inspekcija 2011 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-66, kuriuo nusprendė iš dalies patvirtinti Inspekcijos 2011 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. AC 16-9, kuriuo ieškovas privalo sumokėti 4 805 010 Lt, t. y. 161 069 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 449 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 48 321 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudą, 2 776 522 Lt pelno mokesčio, 647 866 Lt pelno mokesčio delspinigių, 832 957 Lt pelno mokesčio baudą, 203 706 Lt socialinio mokesčio, 73 008 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 61 112 Lt socialinio mokesčio baudą (1 t., 49-53 b. l.). Ieškovo teigimu, Patikrinimo akte ir jį patvirtinančiame sprendime nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog ieškovas, vykdydamas savo veiklą lengvuosius automobilius pardavė ženkliai mažesnėmis kainomis, nei tuo metu rinkoje galiojo lengvųjų automobilių kainos, todėl neapskaitė ir nedeklaravo visų pajamų bei sumažino mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą. Todėl už tikrinamą laikotarpį (nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31) bendrovės pajamos iš automobilių pardavimo apskaičiuotos taikant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau tekste ir MAĮ) 70 straipsnio nuostatas, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Ieškovo nuomone, Inspekcija nepagrįstai ir neteisingai remiasi ankstesnio mokestinio patikrinimo (2010-01-18 patikrinimo aktas Nr. AC1-35) rezultatais, kadangi Inspekcija, atlikdama 2007 m. – 2008 m. patikrinimą neatsižvelgė į ieškovo išsakytas pastabas dėl 2005 m. – 2006 m. patikrinimų dėl naudotų šaltinių ir jų vertinimo, taip pat į savo pačios patvirtinimą apie įrodymų nepakankamumą.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino - panaikino Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“. Teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi Inspekcijos inicijuoto Klaipėdos apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02052-11 dėl UAB „Motormobil“ mokesčių vengimo medžiaga. Kadangi nebuvo nustatytas apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas, UAB „Motormobil“ direktoriui ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl kaltinimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaip rašytiniu įrodymu, laikė, kad ieškovo reikalavimas dėl Patikrinimo akto panaikinimo yra pagrįstas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodė, jog teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį konstatuodamas, kad byla teisminga administraciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-19/2012, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, motyvuodamas tuo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą (UAB „Motormobil“), visi reikalavimai nagrinėjami įmonės bankroto byloje, tačiau nurodydamas ir tai, jog būtina įvertinti kitus aspektus, sprendžiant teismingumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, grįžus bylai iš apeliacinės instancijos teismo, bylos teismingumo klausimo kitais aspektais neanalizavo, o 2012 m. sausio 30 d. rezoliucija priėmė ieškinį, ir tokiu būdu pradėjo bylą civilinio proceso tvarka. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusi nauja Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Taigi, nors, viena vertus, nauju teisiniu reglamentavimu buvo nustatytas tik teritorinis bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius teismingumas, neišskiriant ginčų priskirtinumo administraciniams ar bendrosios kompetencijos teismams, antra vertus, nei Administracinių bylų teisenos įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nesant tiesiogiai įtvirtintos nuostatos, kad mokestiniai ginčai, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, bylos teismingumas nustatytinas pagal bendruosius principus. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad reikalavimai, tiek pareikšti bankrutavusiai įmonei, tiek reikalavimai, kuriuos reiškia bankrutavusi įmonė, priklausomai nuo reikalavimų teisinio pobūdžio, t. y. nuo teisinių santykių teisinio pobūdžio, gali būti nagrinėjami tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniuose teismuose pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Sprendžiant šioje byloje ieškinio priėmimo klausimą dar nebuvo suformuotos aiškios teismų praktikos dėl tokio pobūdžio bylų teismingumo, tačiau pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą ir Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus tokios bylos teismingos administraciniams teismams (CPK 36 str., ABTĮ 21 str.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje BUAB „Girtauta“ v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija). Todėl pripažinus, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinus skundžiamą sprendimą byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Byla Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gauta 2014 m. gegužės 9 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi patikslino bylos šalis, kreipimosi į teismą formą ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2014 m. birželio 12 d. 8.30 val. (t. IV, b.l. 3-5). Pareiškėjo atstovo prašymu bylos nagrinėjimas atidėtas 2014 m. rugpjūčio 28 d. 10.00 val. (t. IV, b.l. 11, 14, 19 - 20).

Dėl pareiškėjo atsisakymo nuo skundo.

2014 m. liepos 7 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo nurodoma, jog pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsniu, atsisako skundo administracinėje byloje Nr. I-985-386/2014, pareiškėjui žinomos skundo atsisakymo pasekmės (t. IV, b.l. 29).

Šalių atstovai į teismo posėdį neatvyko. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas turi teisę atsisakyti savo skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, tai numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnyje išvardinti pagrindai, kada teismas nutraukia bylą. Šio straipsnio 3 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas - pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo). Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas atsisako savo skundo, atsisakymo motyvų nenurodo. Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas negalimas, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktas).

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi ir 106 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinę bylą Nr. I-985-386/2014 pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Motormobil“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl akto panaikinimo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Dalia GumuliauskienėLaimutė JokubauskaitėVida Stonkuvienė