- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-19
- Bylos Nr.
- 1-1724-540/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-32956-17-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Kaltinamasis
- E. M.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis Viešojo saugumo tarnyboje, būrininku, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. liepos 1d. apie 08.45 val., adresu Panerių g. 285, Kaune, E. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį “Ford Mondeo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,64 promilių etilo alkoholio kraujyje).
Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai, labai gailisi ir parodė, kad jis iš vakaro vartojo alkoholį-gėrė degtinę. Atsibudęs 2017 m. liepos 1d. ryte gerai jautėsi, todėl nusprendė vairuoti automobilį ir jį vairavo.
Liudytoja I. M. parodė, kad E. M. yra jos sūnus ir jie gyvena kartu. Sūnus nepiktnaudžiauja alkoholiu. 2017 m. liepos 1d. sūnaus nebuvo namuose ir ji jo ryte nematė, nes iš vakaro jis buvo kažkur išvažiavęs. Sūnus labai pergyveno, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Sūnus jos klauso, jie daug kalbėjo apie įvykį. Mano, kad gali jam daryti įtaką. Prašo atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės ir jį perduoti pagal laidavimą jos atsakomybei.
Kaltinamajam E. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. M. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo, įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
- Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. Č. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2017-07-01 apie 08.53 val. r/š 1890 dirbantys vyr. patruliai V. K. ir V. V., patruliuodami Panerių g. prie išvažiavimo į A-l kelią, patikrinimui sustabdė automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo uniformuotas Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnas E. M.. Vairuotojas pateikė reikiamus dokumentus. Tikrinimo metu vyr. patrulis V. K. pajuto iš automobilio sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojas nurodė, kad vyksta į tarnybą, teigė, kad vakar vakare gėrė alaus. Patikrinus E. M. blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest -6810“ Nr. ARFM-0383, metrologinės patikros Nr. 0507194, nustatyta 1,70 (vidutinis) girtumo laipsnis. E. M. buvo pristatytas į LSMUL Kauno klinikas blaivumo kraujo mėginiui paimti. Iš ten pilietis pristatytas į Kauno AVPK OVS, iš kur atlikus procesinius veiksmus išleistas į namus. Automobilis apžiūros metu paimtas ir nutransportuotas į Kauno AVPK automobilių saugojimo aikštelę, adresu Chemijos g. 4b, Kaune (b. l. 1);
-Liudytojo V. K. apklausos protokolu, kuriame parodoma, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2017-07-01 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. V., vykdant neblaivių vairuotojų kontrolę, apie 8.30 val., adresu Kaune, Panerių g., netoli 285 numeriu pažymėto pastato, pastebėjo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė. Priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė reikiamus dokumentus. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus ar jis vartojo alkoholį, jis teigė, kad gėrė iš vakaro. Patikrinus vairuotojo dokumentus, nustatė, kad automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu nustatytas 1, 70 promilių vidutinis girtumas. Vairuotoją nušalino nuo vairavimo, pranešė budėtojui, kuris informavo NVRS skyrių. E. M. su kolega pristatė į Kauno klinikinę ligoninę, kur jis savanoriškai davė kraujo alkoholio kiekio kraujyje nustatymui. E. M. įvykio metu elgėsi ramiai, vykdė visus pareigūnų nurodymus, gailėjosi dėl savo poelgio (b. l. 16-19);
- Apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotografuota (b. l. 6-11);
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. K. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo (b. l. 12);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6648/2017(01), kurioje nurodoma, kad E. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,64 promilės etilo alkoholio (b. l. 27);
- alkotesterio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad E. M. 2017-07-01 08.45 val. nustatytas 1,70 promilių neblaivumas (b. l. 20);
- įtariamojo E. M. apklausos protokolu, kuriame jis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2017 m. birželio 30d. vakare šventė draugo gimtadienį, vaišinosi alkoholiu. Kiek išgėrė tiksliai pasakyti negali. 2017 m. liepos 1d. atsikėlęs ryte, susiruošė į darbą. Kadangi gerai jautėsi, pamanė, jog gali vairuoti automobilį. Apie 8.50 val. vyko jam priklausančiu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link darbo. Kaune, Panerių g. jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnas prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Pateikė vairuotojo pažymėjimą ir visus kitus reikiamus dokumentus. Pareigūnas jo paklausė ar yra išgėręs, atsakė, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Tuomet jam buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu, jis neprieštaravo. Alkotesteriu buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas. Su parodymais sutiko. Pareigūnas pasakė, kad reikia vykti į Kauno klinikinę ligoninę, jis neprieštaravo. Klinikose savanoriškai davė kraujo tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Labai gailisi, kad išgėręs vairavo automobilį. Pasižada daugiau taip nepasikartos. Teismo posėdžio metu prašys būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduojant jo motinai I. M. (b. l. 55-56);
Žemesnės instancijos teismas
-VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad transporto priemonės - automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas E. M. (b. l. 31 ).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro pagrįstą išvadą, kad faktiniais duomenimis – kaltinamojo E. M. visišku kaltės prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. liepos 1 d. apie 08.45 val., adresu Panerių g. 285, Kaune, E. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį “Ford Mondeo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,64 promilių etilo alkoholio kraujyje). Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad E. M. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas E. M. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.
E. M. praeityje nėra teistas, nebuvo baustas administracine tvarka. E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. bei liudytoja apklausta I. M. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato bei pateikė I. M. charakterizuojančius dokumentus.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir neprašė, kad būtų taikomas užstatas. Kaltinamojo gynėjas palaikė pateiktą prašymą.
Laiduotoja I. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį E. M. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista ir nebausta administracine tvarka, yra kaltinamojo mama, abu gerai sutaria, kartu gyvena, jų tarpusavio ryšys stiprus, po įvykio su sūnumi kalbėjosi, sūnus labai gailisi dėl savo poelgio. Tikina galinti daryti teigiamą įtaką sūnui.
Kaltinamasis E. M. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jokia žala nepadaryta, jis ketverių metų laikotarpyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, laiduotoja I. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti I. M. kaip laiduotoja, nes ji neteista ir nebausta administracine tvarka, yra kaltinamojo mama, abu gerai sutaria, jų tarpusavio ryšys stiprus. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. M. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą I. M. atsakomybei 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d., BPK 303 str. 4 d.).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (1,88 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam E. M. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą. (BK 68 straipsnis)
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. M. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį “Ford Mondeo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis “Ford Mondeo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad automobilio “Ford Mondeo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas E. M.. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad E. M. priklausančios transporto priemonės – automobilio “Ford Mondeo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam E. M. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis “Ford Mondeo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.
Ikiteisminio tyrimo metu E. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš E. M. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00409383 nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. M. atėmimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti iš E. M. nepriteistinos, nes nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu teismas
nusprendžia:
E. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. M. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis konfiskuoti transporto priemonę– automobilį “Ford Mondeo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikacinis numeris (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį E. M..
Išaiškinti E. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus-panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš E. M. paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00409383 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. M. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš E. M. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.