Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys K. V., A. V. ir UAB „EDS Invest“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu po sutuoktinio A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą. Pareiškimo pagrindu nurodė, kad ji po sutuoktinio mirties liko gyventi santuokos metu įgytame nekilnojamajame turte ir juo rūpinosi kaip savu. Nurodo, kad fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuotas asmuo K. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad jo mama B. V. po jo tėvo mirties visą laiką gyveno ir šiuo metu tebegyvena adresu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., rūpinosi šiuo turtu, moka mokesčius, naudojasi žemės sklypu. Jis palikimo po tėvo mirties nepriėmė ir į mirusio tėvo palikimą nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, jam skirti procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo K. V. teismui nenurodė svarbių aplinkybių apie tai, kad 2025-02-07 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-409-867/2025 yra nuspręsta pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovo K. V., sudarytą vienašalį palikimo atsisakymo (neveikimo) sandorį, atsiradusį po tėvo A. V., mirties (duomenys neskelbtini)ir leista nukreipti išieškojimą ieškovo UAB „EDS Invest“ naudai iš K. V., pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-09-06 išduotą vykdomąjį raštą, į A. V., palikimą sudarantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., tai yra ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į K. V. po jo tėvo A. V. mirties priklausantį palikimą pagal įstatymą. Nurodo, kad tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuotas asmuo K. V. dalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-409-867/2025, ir šis sprendimas už akių pagal ieškovo apeliacinį skundą yra apskųstas. Apeliacinį skundą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1451-580-580/2025, todėl prašo šią civilinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-1451-580/2025. Nurodo, kad nesustabdžius šios civilinės bylos galima situacija, kad dėl to paties dalyko tarp tų pačių civilinės bylos šalių (abejose c/b dalyvavo tos pačios bylos šalys) bus priimti du skirtingi teismo procesiniai sprendimai. Mano, kad civilinėje byloje Nr. e2A-1451-580/2025 bus nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios turės įtakos šios bylos teisingam, visapusiškam ir išsamiam išnagrinėjimui.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į pateiktą prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriuo su pateiktu prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja jau yra priėmusi visą palikimą, likusį po sutuoktinio A. V. mirties ir šis juridinis faktas gali būti teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka, nes turtas buvo įgytas praeityje tokiu būdu, kuris yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 2 p.). Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sprendime sprendžia tik dėl juridinio fakto nustatymo, bet nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių, nes tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija. Mano, kad būtent šioje civilinėje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. e2A-1451-580/2025, todėl nėra jokio pagrindo stabdyti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl suinteresuoto asmens UAB „EDS Invest“ prašymo sustabdyti civilinę bylą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025-02-07 sprendimu už akių buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-409-867/2025 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ patikslintą ieškinį atsakovui K. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys B. V. ir A. V.. Sprendimu už akių nuspręsta: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovo K. V., sudarytą vienašalį palikimo atsisakymo (neveikimo) sandorį, atsiradusį po tėvo A. V., mirties (duomenys neskobtini). Minėtu teismo sprendimu taip pat leista nukreipti išieškojimą ieškovo UAB „EDS Invest“ naudai iš K. V., pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-09-06 išduotą vykdomąjį raštą ir pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-07-31 išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4955-1054/2024, į A. V., palikimą sudarantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., tai yra ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į K. V. po jo tėvo A. V. mirties priklausantį palikimą pagal įstatymą. Sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-409-867/2025 neįsiteisėjo, nes ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2A-1451-580-580/2025, teismo posėdis paskirtas 2025-08-12, 08:00 val. rašytinio proceso tvarka ir 2025-07-01 yra gautas prašymas stabdyti civilinę bylą.

CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (LAT 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012.).

Susipažinus su šioje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais bei įvertinus Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2A-1451-580/2025 pareikštus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą, nes šioje civilinėje byloje teismas spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi galimybę išnagrinėti civilinę bylą ir nėra saistomas sprendimo, kuris bus priimtas kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, tai yra Nr. e2A-1451-580/2025.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei civilinėje byloje Nr. e2-409-867/2025 esančių įrodymų, nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini)susituokė su A. V.. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro 2024-06-05 pažymos duomenimis A. V. mirė santuokoje, sutuoktinė B. V., vaikai – A. V. ir K. V. (pažyma yra byloje e2-409-867/2025).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėjos vardu, pagal 2001-03-08 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LP-2267, yra įregistruotos nuosavybės teisės į 0,0600 ha žemės sklypą, pastatą – sodo pastatą, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – šiltnamį bei kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Šis nekilnojamas turtas yra įgytas pareiškėjai gyvenant santuokoje, todėl preziumuojama, kad yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. 2025-05-21 testamentų registro išrašas patvirtina, kad po A. V. mirties nėra priimtas palikimas ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Tai, kad per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė nė vienas iš A. V. patvirtina ir civilinėje byloje Nr. e2-409-867/2025 esantys įrodymai, nes šioje civilinėje byloje UAB „EDS Invest“ reiškė ieškinį kaip vieno iš A. V. paveldėtojų kreditorius ir ginčijo K. V. atsisakymą priimti palikimą po tėvo mirties. Iš Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2024-07-08 rašto gauto civilinėje byloje Nr. e2-409-867/2025 matyti, kad mirus A. V. (mirė (duomenys neskelbtini)), dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai per įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti nesikreipė.

Duomenų, kad mirusysis būtų sudaręs testamentą nėra.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Nustatyta, kad pareiškėja būdama įstatyminė A. V. paveldėtoja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo sutuoktinio mirties, nes šiuo metu yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Kiekvienoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės yra vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja kaip pergyvenusi savo sutuoktinį turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (CK 5.13 straipsnis).

Pareiškėja kaip pergyvenusi savo sutuoktinį turi teisę paveldėti palikimą po sutuoktinio mirties, kartu su palikėjo vaikais.

Suinteresuoti asmenys neginčijo pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad ji iš karto po sutuoktinio mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes.

Nors pareiškėja įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po savo sutuoktinio mirties pas notarą, tačiau faktiškai palikimą po jo mirties priėmė, tai mirus sutuoktiniui ji liko gyventi santuokos metu įgytame turte, kuriame ji nuo 2011 m. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjos sutuoktinis iki mirties taip pat buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėja. Tai, kad pareiškėjas po sutuoktinio mirties rūpinosi santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu bei jį prižiūrėjo kaip savo ir iki pat šiol prižiūri, tai yra mokėjo ir moka mokesčius, tiek už elektrą, tike kitus mokesčius, patvirtina pateikti mokėjimo kvitai. Suinteresuotas asmuo K. V. atsileipme taip pat nurodė, kad jo mama liko gyventi ir šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis pareiškėjos ir suinteresuoto asmens K. V. nurodytomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo primėmimo po savo sutuoktinio mirties, tačiau ji iš karto po sutuoktinio mirties faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo sutuoktinio A. V. palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.