- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-837-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. U.
- Atsakovas
- I. U.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei I. U., išvadą teikianti institucija Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-799/2017 dėl vaiko materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2017 m. spalio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-799/2017 M. U. priteistą 100 EUR materialinį išlaikymą, jį sumažinti per pusę ir skirti 50 EUR materialinį išlaikymą.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2017 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-799/2017 nusprendė, kad neveiksnaus sūnaus M. U. išlaikymui ieškovas turi pareigą teikti 100 EUR išlaikymą. Po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės. Su ieškovu nusprendė apsigyventi nepilnametė dukra, kurios išlaikymui per mėnesį ieškovas išleidžia 500 EUR, įskaitant drabužius, avalynę, maistą, popamokinę veiklą, higienos priemones, telefono išlaikymą, dalį būsto išlaikymo išlaidų ir pan. Ieškovas darbo veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir verslo liudijimą, todėl ieškovo pajamos nėra vienodos. Be to, ieškovas turi sveikatos sutrikimų. Šalių vaikas M. U. gauna 504 EUR socialinę išmoką, apie kurią teismui, priteisiant išlaikymą, nebuvo žinoma. Dėl minėtų aplinkybių ieškovas, norėdamas prisidėti prie sūnaus išlaikymo, prašo priteistą išlaikymą sumažinti iki 50 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. U. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. U. naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. 2-21-799/2017 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2017 m. spalio 3 d. sprendimu nutraukta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Minėta sutartimi buvo sutarta, kad neveiksnaus sūnaus M. U. globėja lieka jo mama I. U., neveiksnaus sūnaus tėvas R. U. mokės materialinį išlaikymą neveiksniam sūnui po 100 EUR per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki neveiksnaus sūnaus pasveikimo arba gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtinta, jog ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir vien tai, kad ieškovas pilnametei dukrai skiria išlaikymą, dar nereiškia, jog ieškovas nėra pajėgus teikti teismo priteistą išlaikymą pilnamečiam neįgaliam sūnui M. U. po 100 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki neveiksnaus sūnaus pasveikimo dienos arba gyvos galvos. Ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu, kad prieš sudarant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-21-799/2017, jis jau išlaikė šiuo metu pilnametę dukrą, jo veiklos sritis per tuos metus nepasikeitė – vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą ir verslo liudijimą, iš to gauna pajamų. Be to, ieškovas teisme nurodė, kad sveikatos būklė buvo tokia pati kaip ir prieš taikos sutarties sudarymą, kad jis žinojo apie neįgalaus sūnaus sveikatos būklę ir jo gaunamas pajamas. Iš atsakovės paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš gaunamos neįgalumo pašalpos dar yra atskaitoma už reabilitacijos paslaugas, todėl neįgalumo pašalpą realiai sudaro 300 EUR bei 100 EUR materialinis išlaikymas. Neįgalaus nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti būtina pirkti sauskelnes, maisto papildus, vitaminus, vaistus, gydymosi reikmėms, todėl 400 EUR atsakovei nėra pakankamos lėšos neįgalaus sūnaus išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad nuo 2017 m. spalio 3 d. jo turtinė padėtis pasikeitė (pablogėjo) ar taip pablogėjo jo sveikata, kad prarado galimybę mokėti priteistą išlaikymą po 100 EUR. Pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra sunki ir ji nėra labai pablogėjusi, palyginti su 2017 metų pabaiga, kai šalių santuoka buvo nutraukta ir ieškovas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo mokėti po 100 EUR materialinio išlaikymo. Duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis būtų pagerėjusi, byloje nėra, atvirkščiai, atsakovei atsirado pareiga išlaikyti neįgalų vaiką nors, kaip teigė ieškovas, santuokos metu tiek neįgalų sūnų, tiek atsakovę visiškai išlaikė ieškovas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog sumažinus ieškovo teikiamo išlaikymo neįgaliam vaikui dydį dėl pasikeitusios atsakovės turtinės padėties (jos pablogėjimo) gali nukentėti vaiko interesai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisingas, todėl keistinas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo netenkinti apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių esminių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti sumažintas priteistas išlaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo finansinė padėtis nėra sunki ir (ar) labai pablogėjusi, todėl teisinio pagrindo keisti teismo sprendimu priteistą išlaikymą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai ieškovo turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
10. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes ieškovas neįrodė, jog nuo 2017-10-03 iki 2017-12-01, t. y. šio ieškinio pateikimo datos, jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. 2017-10-03 tvirtinant šios bylos ieškovo taikos sutartį, visos šiame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis ieškovas, siekdamas sumažinti priteistą iš jo išlaikymą pilnamečiam sergančiam sūnui iki 50 EUR per mėnesį, jau egzistavo. Šiame ieškinyje ieškovas nurodo esminę aplinkybę – šalių pilnametės dukros sprendimas nuo 2015-02-01 gyventi su ieškovu, todėl darytina išvada, jog šalių dukra taikos sutarties tvirtinimo metu gyveno su ieškovu. Taip pat ieškovo medicininiai dokumentai įrodo, jog taikos sutarties tvirtinimo metu ieškovas sirgo jo nurodytomis ligomis. Ieškovas nurodo, jog šiuo metu pilnametei dukrai išleidžia 500 EUR, todėl pilnamečiam sergančiam sūnui prašo sumažinti išlaikymą iki 50 EUR per mėnesį. Tačiau tokia pozicija prieštarauja CK 3.198 str.
11. Pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Ši įstatymo norma taikoma, kai išlaikymas išieškomas dviem ar daugiau vaikų, nepriklausomai nuo to, išlaikomi vaikai yra iš vienos ar iš skirtingų santuokų ar yra nesantuokiniai. Taigi priteisiamo išlaikymo dydis iš principo turi būti iš esmės vienodas.
12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl apeliacinį skundą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo tenkinti nėra pagrindo, nes ieškovas neįrodė, kad nuo 2017-10-03 iki 2018 m. pradžios pasikeitė šios nutarties 10 p. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Atsakovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė kvitą, įrodantį, jog už advokato pagalbą sumokėjo 300 EUR. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo, laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Šioje byloje atsakovas pateikė iš esmės keleto sakinių apimties apeliacinį skundą, todėl akivaizdu, jog ruošiant atsiliepimą į šį skundą advokato darbo laiko sąnaudos nebuvo didelės, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 150 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti I. U. iš R. U. 150 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.