- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-10292-766/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, pareiškimą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių, kad 51,93 kv. m. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) ir 86,79 kv. m. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Nurodo, kad pareiškėja gavo (duomenys neskelbtini) pranešimą apie galimai valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, 1955 metų statybos, 51,93 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, 86,79 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo perduoti (duomenys neskelbtini). Visi butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), name, nuosavybės teise priklausė valstybei. Minėtuose namuose kiti butai, išskyrus butą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini), buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų duomenimis minėti butai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau nuosavybės teisės į juos nėra įregistruotos. Minėtas turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.
2. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
3. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės, patikėjimo teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, žymos į minėtus butus nėra registruotos. (duomenys neskelbtini) pranešimuose nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo perduoti (duomenys neskelbtini) bei yra galimai nuosavybės teise priklausantys valstybei. Pareiškėja 2020 m. vasario mėn. raštu kreipėsi į Šiaulių regioninį valstybės archyvą dėl informacijos pateikimo apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau Šiaulių regioninis valstybės archyvas duomenų nesuteikė, kadangi pagal pateiktus duomenis paieška negalima arba reikalaujanti pernelyg didelių žmogiškųjų išteklių bei laiko sąnaudų. Pareiškėja 2020 m. vasario 17 d. raštu kreipėsi į valstybės įmonę „Registrų centrą“ nurodydama, kad valstybės įmonė „Turto bankas“ yra gavusi suinteresuotų asmenų pranešimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio daiktinės teisės nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau valstybės įmonė „Registrų centras“ nurodė, kad duomenų apie pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirminę teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre nėra, privatizuoti tik butai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o taip pat įregistruota nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 6 d. pareiškėja raštu užklausė duomenų apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadangi nepatvirtintais duomenimis šis butas nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) informavo, kad bendrovės balance objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nėra ir turimais duomenimis niekada nebuvo. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja 2022 m. balandžio 5 d. raštu kreipėsi į Šiaulių regioninį valstybės archyvą, kuris nurodė, kad sutarties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), išsipirkimo nėra, duomenų apie minėto buto privatizavimą (duomenys neskelbtini) 1993-1995 metų notariškai patvirtintų likusio neprivatizuoto turto pirkimo-pardavimo sutarčių bylose nėra.
4. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
5. Pareiškėja, prašydama pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kai nėra tai patvirtinančių dokumentų.
6. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.
7. Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn.
8. Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Pareiškime nurodyti butai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau nuosavybės teisės į juos nėra įregistruotos. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1955 metais ir namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1979 metais. Duomenų apie tai, kad šie butai buvo perduoti (duomenys neskelbtini), nėra. (duomenys neskelbtini) savo raštuose nurodė, jog šių butų privatizuoto turto sąrašuose nebuvo. Šiaulių regioninis valstybės archyvas, valstybės įmonė „Registrų centras“ duomenų apie butų privatizavimą neturi. Taigi nėra jokių dokumentų, susijusių su pareiškime nurodytų butų privatizavimo procedūromis. Visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei.
9. Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 51,93 kv. m. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) ir 86,79 kv. m. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.