- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- e1-518-287/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03814-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, netekėjusi, neteista, 2018 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, patvirtinus 2018 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą pagal laidavimą, nustatytas vienerių metų laidavimo terminas, M. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise - teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams,
kaltinama, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji M. M. 2020 m. sausio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 22.17 val., (duomenys neskelbtini), 9 kilometre, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB - 0094 (patikros sertifikato Nr. 1172948) jai nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, M. M., žinodama, jog jai 2018 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, kurios turėjo laikytis iki 2020 m. gruodžio 17 d., ji 2020 m. sausio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 22.17 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini), 9 kilometre, vairavo transporto priemonę - automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios M. M. kaltė, padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
M. M. parodymais, kad 2020 m. sausio 25 d., nuo ryto, kelintos valandos nepamena, būnant (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą R. R. gėrė alkoholinius gėrimus - degtinę. Kartu su jais degtinę dar gėrė ir jos brolis V. M.. Viso tą dieną trise išgėrė apie 4 butelius degtinės, tai yra maždaug 2 litrus. Tą pačią dieną, valandos nepamena, bet jau buvo prietema, brolis V. M. jos paprašė parvežti jį į namus. Ji iš pradžių dar nenorėjo važiuoti, bet jos labai prašė brolis, todėl ir sutiko. R. R. buvo atvykęs su automobiliu „Volvo“. Nežino, ar brolis, ar ji pati R. R. paprašė paskolinti automobilį, pamena, kad sėdo už automobilio vairo ir jį vairavo. Automobilio priekyje, šalia jos, atsisėdo R., o gale jos brolis. Ar jie abu automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, ji nepamena. Išvažiavus iš kiemo su automobiliu ir juo pavažiavus link (duomenys neskelbtini), esant (duomenys neskelbtini) kaime, maždaug apie 1,5 arba 2 km ji nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Nuvažiavo į griovį todėl, kad automobilis buvo labai prastos būklės, greitai nevažiuoja, o ji norėjo važiuoti padidinusi greitį, todėl su juo ir nuvažiavo į griovį. R. ir jos brolis automobilį bandė iš griovio išstumti, tačiau jiems nepavyko. Automobilį stumti padėjo ir ji. Po kurio laiko nieko nepavykstant padaryti su automobiliu, ji nuėjo pas savo seserį I. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). M. M. parodė, kad nuo tos vietos, kur ji su automobiliu nuvažiavo nuo kelio, iki sesės namų yra maždaug 200 metrų, todėl toliau būti prie mašinos ji nenorėjo. Jai būnant pas sesę, maždaug praėjus trims ar keturioms valandoms po to, kai ji su automobiliu nuvažiavo į griovį, atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jai nustatė 2,47 promilių neblaivumą, antrą kartą jai buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. M. M. parodė, kad pas sesę ji alkoholinių gėrimų nebegėrė. Vairavo automobilį būdama neblaivi dėl to, kad jos to prašė brolis, kadangi jis labai norėjo į namus. Dėl to, kad automobilį vairavo neblaivi, labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimo niekada nėra turėjusi. M. M. parodė, kad 2018 metais rudenį ji, būdama neblaivi, vairavo automobilį, jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kad ji negali vairuoti transporto priemones, buvo apie tai supažindinta pasirašytinai, tačiau vis tiek vairavo. Žino, kad baudžiamojo poveikio priemonė jai buvo paskirta dvejiems metams, tačiau kada ta priemonė turėjo pasibaigti, ji nepamena, gali būti, kad šių metų pabaigoje. Dėl to, kad vairavo neblaivi ir pažeidė jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ji nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada taip nebesielgti. Šiuo metu nesilaukia, neturi bėdų su sveikata, neturi šeimos ir vaikų, niekur nedirba, nėra registruota darbo biržoje, nesimoko, nežada išvykti į jokią užsienio valstybę, todėl norėtų, kad jai už šių nusikalstamų veikų padarymą būtų paskirtas areštas, o ne piniginė bauda, kadangi neturi pajamų ir susimokėti baudos tikrai neturės galimybių. (b. l. 88-91, 106-108, 109-111)
Liudytojo S. Š. parodymais, kad 2020 m. sausio 25 d. dirbo ekipaže kartu su tyrėju V. P., kai apie 22 val. gavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į griovį nuvažiavęs automobilis. Atvykę į įvykio vietą, esančią kelyje (duomenys neskelbtini) 9 km, pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Volvo V70“, aplink kurį vaikščiojo trys neblaivūs asmenys. Nusistatė visų asmenų tapatybes, tai buvo R. R., V. M. ir dar vienas asmuo, kurio šiuo metu nei vardo, nei pavardės nežino. Visiems trims asmenims buvo nustatyti neblaivumai. Asmuo, kurio šiuo metu nei vardo, nei pavardės nepamena, jiems pasakė, kad jis buvo namuose, netoli įvykio vietos, kai pas jį į namus atėjo R. R. ir V. M., kurie paprašė, kad jis jiems padėtų iš griovio išstumti automobilį. Pradėjus kalbėti su V. M., jis jam paaiškino, kad automobilį „Volvo V70“, vairavo sesuo M. M., kuri šiuo metu yra pas savo seserį I. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), netoli įvykio vietos. Tiek R. R., tiek V. M. jiems nesakė, kieno automobilį vairavo M. M., tik minėjo vardą A.. Netrukus po to, kai paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. M., jis nuėjo pas I. M. į namus, kuriuose rado M.. M. M. buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Pasiteiravus M. M., ar ji vairavo automobilį būdama neblaivi, ji atsakė, kad taip. Ji lyg ir sakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo (duomenys neskelbtini) kaime, o automobilį vairavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kodėl ji nuvažiavo į griovį ir kodėl vairavo automobilį būdama neblaivi, M. M. jiems neaiškino, nes su ja nelabai galėjo susikalbėti dėl jos neblaivumo. Iš karto buvo nustatyta, kad M. M. vairuotojo pažymėjimo niekada nebuvo įgijusi. (b. l. 32-35)
Liudytojo A. K. parodymais, kad automobilis „Volvo V70“, valstybinio numerio nepamena, priklauso jam. Automobilį pirko maždaug prieš mėnesį laiko. Žmogaus, iš kurio pirko automobilį, jis nepažįsta. Automobilį nusipirko už 100 eurų, jie pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, automobilio dokumentai ir ši sutartis yra palikę automobilyje. Automobilyje yra techninės apžiūros dokumentas, o registracijos liudijimo ir draudimo nėra, kadangi šių dokumentų jis nėra susitvarkęs. Automobilį pirko dėl to, kad jį suremontuoti ir paskui parduoti, nes jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi ir vairuoti automobilio negali ir niekada negalėjo, nes teisės vairuoti automobilį nėra įgijęs. Pamena, kad 2020 m. sausio 25 d. jį pažįstamas buvo atvežęs į (duomenys neskelbtini), pas draugą Z. Š.. Atvežė jį su jo automobiliu „Volvo“. Tą pačią dieną jis, būdamas neblaivus, nuėjo miegoti, o tos pačios dienos vakarą jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino R. R., kuris pranešė, kad jie įkrito į griovį ir juos pagavo policija. Nieko daugiau jam neaiškino. Vėliau paaiškėjo, kad kažkas iš trijų važiavusių automobiliu, savavališkai pasiėmė automobilio raktelius ir išvažiavo. Kiek žino, automobilyje važiavo R. R., M. ir dar kažkoks vienas asmuo. Kas tiksliai vairavo automobilį, jis nežino. Niekam dėl paimtų jo automobilių užvedimo raktelių jis pretenzijų neturi. Jam automobilio grąžinti nereikia, automobilis jam nebėra reikalingas. Daugiau nelabai ką žino ir pamena, kadangi buvo visiškai girtas (b. l. 38-41);
Liudytojo R. R. parodymais, kad 2020 m. sausio mėnesį, dienos nepamena, jis kartu su M., pavardės nepamena, ir jos broliu, nei vardo, nei pavardės nežino, žino tik pravardę „(duomenys neskelbtini)“, būdami (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus - degtinę. Žinojo, kad tame pačiame kaime, tik kitu adresu - (duomenys neskelbtini), yra ir jo pažįstamas A. K. su savo automobiliu „Volvo“, valstybinių numerių nežino. Tą dieną jie visi trise išgėrė labai daug alkoholinių gėrimų, todėl kaip viskas vyko, nelabai pamena. Kas paėmė automobilio raktelius ir kaip jie atsidūrė su automobiliu griovyje, jis nelabai atsimena. Pamena, kad automobilį vairavo M., o jie visi važiavo lyg ir į (duomenys neskelbtini) kaimą, nors tiksliai to negali tvirtinti. Kaip jie atsidūrė griovyje, nežino. Pamena, kad alkoholio vartojimo metu jis du kartus buvo „nulūžęs“, todėl daugiau nieko paaiškinti negali, nes nieko nežino. (b. l. 44-46)
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vyr. patrulio S. Š.tarnybiniu pranešimu, kad 2020 m. sausio 25 d., apie 22.17 val., atvykę į (duomenys neskelbtini) 9 km pastebėjo, kad nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Aplink automobilį vaikščiojo neblaivūs G. K., V. M. ir R. R., kurie nurodė, kad automobilį vairavo neblaivi M. M.. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0094 (patikros sertifikato Nr. 1172948, galioja nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gegužės 6 d.) 22.49 val. M. M. prietaisu užfiksuotas 2,47 promilių girtumo laipsnis, o praėjus 18 minučių nuo pirmo tikrinimo, tai yra 23.07 val. nustatytas 2,56 promilių girtumo laipsnis. M. M. paaiškino, kad ji, būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, važiavo su neblaiviais V. M. ir R. R., nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, po ko nuėjo pas savo seserį ir iki atvykstant policijos pareigūnams alkoholio negėrė. (b. l. 8-9)
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) 9 km. Įvykio vietoje automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo kelio. (b. l. 10-19)
Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. sausio 25 d. M. M. alkoholio kiekio matuokliu 22.49 val. nustatytas 2,47 promilių girtumo laipsnis, 23.07 val. nustatytas 2,56 promilių girtumo laipsnis. (b. l. 20)
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi, kuria M. M., atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą pagal laidavimą buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. (b. l. 57-60)
Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimu ir pateiktais duomenimis, kad M. M. į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą įrašyta nuo 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi M. M.skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, tai yra iki 2020 m. gruodžio 17 d. M. M. į probacijos skyrių prevenciniam pokalbiui atvyko 2018 m. gruodžio 28 d., sudarytas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe už vengimą. Priemonės vykdymo svarbą sąmoningai suprato, teigė, kad nevairuos. (b. l. 63-72)
Kaltinamosios M. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, nes ji vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ir vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės: BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 243 straipsnyje – bauda arba areštas, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji M. M. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. (b. l. 112-114)
Prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamąją M. M. siūlė nubausti 30 parų arešto bausme, o pagal BK 243 straipsnį – 15 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams ir turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamoji M. M. neteista (b. l. 54-60), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 73-76), nedirba (b. l. 77), Užimtumo tarnyboje nėra registruota, ji pati patvirtino, kad nėra nėščia, vaikų neturi (b. l. 109-111). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) M. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmes: už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 30 parų arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – 15 parų areštą (BK 49 straipsnis), paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas) ir paskiriant subendrintą bausmę – 30 parų arešto.
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kaltę visiškai pripažino, todėl paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Arešto bausmę paskirtina atlikti Panevėžio pataisos namuose Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnyje nustatyta tvarka.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Nors M. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjai siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, ji tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju M. M. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes ji, neįgijusi teisės vairuoti transporto priemones ir būdama vidutinio girtumo laipsnio, kuris artimas sunkiam girtumo laipsniui, transporto priemonę vairavo, kas rodo, kad ji šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, todėl M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Kadangi draudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, tai jis taikomas visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą keturių metų laiką po arešto atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju M. M. vairavo kitam asmeniui – A. K. priklausančią transporto priemonę, kuris sutinka dėl šios transporto priemonės konfiskavimo (b. l. 38-41). Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajai M. M. prokurorės prašomą ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. A. K. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotos saugoti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, laikomos UAB „Osvalda“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis), kartu su paimtu šio automobilio užvedimo rakteliu.
M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-94), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir ją nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 15 (penkiolikos) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. M. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti Panevėžio pataisos namuose.
Išaiškinti nuteistajai M. M., kad ji ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Panevėžio pataisos namus atlikti arešto bausmės. Jei ji dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Panevėžio pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistoji neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Panevėžio pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis, jos paiešką atliks policija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą 4 (keturių) metų laiką po arešto atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, laikomą UAB „Osvalda“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamoji, nesutikdama su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.