- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-367-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01355-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- I. K.
- Kategorijos
- 40.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo I. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės A. M. 39 070 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 metais ieškojo nusipirkti netoli Vilniaus žemės sklypą, kuriame ketino pasistatyti namelį. Trečiasis asmuo I. K. ieškovei pasiūlė pirkti žemės sklypą, esantį ant Karališkių ežero kranto, ieškovė su šiuo siūlymu sutiko ir būsimam žemės pardavėjui davė avansą – 42 070 Lt. I. K. avansą paėmė tikslu jį perduoti atsakovei A. M.- tai patvirtina I. K. surašytas raštelis. Pasak I. K., ši žemė iš tikro priklausė jai, nors formaliai nekilnojamojo turto registre žemė užrašyta jos brolio dukters atsakovės A. M. vardu, tačiau I. K. ieškovę užtikrino, kad visus žemės pardavimo ieškovei klausimus spręs būtent I. K., įgaliotoji atsakovės atstovė. Tačiau kiek vėliau po ieškovės ir trečiojo asmens sudaryto susitarimo pirkti žemę paaiškėjo, kad I. K. nori pakeisti suderėtas pardavimo sąlygas, t.y. ji pareiškė, kad ji nebegali ieškovei parduoti žemės sklypo ieškovės ir trečiojo asmens sutartomis ribomis ir atidalinant sklypą nuo jos turimo didesniojo žemės sklypo iškilo būtinybė keisti ribas. Ieškovė nesutiko su tokiu siūlymu, kuris neatitiko sutartų pradinių esminių sąlygų ir apie kurį ieškovei buvo pranešta tik po avanso sumokėjimo. Dėl šio nesutarimo planuotas sandoris neįvyko, tačiau avansas ieškovei taip ir nebuvo sugrąžintas. Kad I. K. veikė kaip atsakovo įgaliotas pardavinėti ir vesti derybas dėl žemės sklypo asmuo, patvirtino ir ta aplinkybė, jog sutartą su I. K. pasirašyti žemės sklypo pirkimo sutartį dieną, A. M., nė karto tiesiogiai nevedusi derybų su ieškove dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, 2009-06-08, kai pardavėjai per I. K. jau buvo sumokėtas visas avansas, buvo atvykusi pas notarę pasirašyti sandorio - tai yra akivaizdu, kad žemės sklypo pirkimo pardavimo sąlygas ir parduodamo žemės sklypo plotą bei jo planą jos pavedimu su ieškove, kaip pirkėja, derino jos įgaliotas asmuo I. K.. Dėl tokių I. K. veiksmų (avanso paėmimo ir sutartos žemės sklypo nepardavimo) ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, nes manė, kad I. K. šiuo atveju įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminio tyrimo įstaigos ir teismai nustatė, kad šiuo atveju I. K. veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties požymių, kad I. K. iš ieškovės, veikdama kaip A. M. įgaliotas asmuo, paimdama avansą šiuo atveju nepanaudojo apgaulės. Ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad I. K. veikė įgaliota atsakovės, su žemės savininkės valia ir sutikimu, kad „,I. K. turėjo A. M. leidimą ir V. M. pavedimą pardavinėti jai priklausantį žemės sklypą“. I. K. buvo paprašyta tarpininkauti parduodant žemę. Ieškovė pabrėžė ir tą aplinkybę, kad A. M. ikiteisminio tyrimo metu ne tik kad nepatvirtino, jog I. K. veikė nusikalstamu būdu, kaip jos neįgaliotas asmuo, bet priešingai - savo parodymais taip pat įtikino ir prokurorą, jog I. K. veikė kaip jos įgaliotas asmuo, kas leido I. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ieškovei tapo žinoma, kad netrukus po sandorio nutraukimo, žemes sklypas, esantis ant Karališkių ežero kranto, už dvidešimt kartų mažesnę sumą nei ieškovės sumokėtas avansas, buvo parduotas P. L., tad tapo akivaizdu, kad atsakovė sutarto nekilnojamojo daikto jau neturi galimybės ieškovei perleisti. Ieškovė net keletą kartų raštu su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl sumokėto avanso sugrąžinimo, tačiau atsakovė dėl nežinomų priežasčių vengė komunikuoti ir niekaip nesureagavo į šias ieškovės pretenzijas. Atsakovė viso avanso ieškovei nesugrąžino (ieškinio pateikimo dienai yra sugrąžinta dalis avanso – 3 000 Lt), tad negrąžinta skola sudaro 39 070 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. atsiliepime į ieškinį kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šioje byloje atsakovė nėra šalis. Sutartis dėl sklypo pardavimo yra sudaryta tarp R. P. ir I. K.. Sklypo dalį leido parduoti savo tetai I. K. ir pinigus panaudoti pagal savo poreikius. Žinojo, kad R. P. ketina pirkti sklypą, todėl du kartus buvo užsiregistravusi pas notarą, bet R. P. neatvyko pas notarą nei pirmą, nei antrą kartą. Ieškovės žiniomis 2009-07-03 R. P. atsisakė pirkti sklypą. Iki šios dienos 50 arų pagal sutartį nėra parduota, o P. L. parduotas 80 arų sklypas.
Trečiasis asmuo I. K. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Teismas priimdamas sprendimą, nustatė, kad asmuo I. K. turėjo žodinį atsakovės A. M., kaip žemės sklypo savininkės, pavedimą surasti atsakovės turimo žemės sklypo dalies pirkėją, jokių kitokių įgaliojimų trečiajam asmeniui atsakovė ir jos įgaliotas asmuo J. M. nesuteikė, t.y. I. K. nebuvo suteikta teisė nei parduoti sklypą, nei sudaryti avansinio mokėjimo sutartį. Taip pat, kad ieškovė pati patvirtino, jog ji mokėjo I. K. ne tik avansą už būsimą pirkinį, bet ir suprato, kad ji tuos pinigus panaudos karčiamos remontui. Teismo manymu, ieškovė duodama pinigus I. K., žinojo, kad dalis tų pinigų net nebus perduota A. M. ir juos panaudos pati I. K.. Tai, kad I. K. turi įgaliojimą gauti avansą už būsimą sandorį, O. P. negalėjo numatyti iš tų aplinkybių, kuriomis trečiasis asmuo I. K. veikė, nes susitikusi A. M. pas notarą, O. P. turėjo suprasti, kad ji sandorį sudarys su A. M., turėjo galimybę tiesiogiai jos paklausti ir apie sklypo kainą ir apie tai ar ji suteikė I. K. įgaliojimą gauti už sklypą avansą bei išsiaiškinti ar jai perduoti tie pinigai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog ieškovės O. P. ir trečiojo asmens I. K. susitarimas dėl avanso ir kitų pinigų už žemės sklypo pardavimą perdavimo, negali būti laikomas kaip A. M., atstovaujamos I. K., susitarimas sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties avansinio mokėjimo sutartį ir negali A. M. sukelti šio susitarimo neįvykdymo teisinių pasekmių, nes tai neatitiko A. M. valios ir jos pavedimo, o avanso lėšas panaudojo I. K. savo turto pagerinimui. Teismo manymu, šiuo atveju iki sutartiniai sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisiniai santykiai yra transformavęsi į paskolos sutartį tarp ieškovės R. P. ir trečiojo asmens I. K., todėl pagal šią sutartį turi skolą grąžinti I. K..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė R. P. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pinigus ieškovė davė ne už žemės sklypą, o I. K. karčemos remontui. Pažymi, jog trečiasis asmuo nuosavybės teise neturi jokios karčemos. Tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad dalį avansu gautų pinigų I. K. panaudojo A. M. žemės sklypo tvarkymo darbams. Apeliantės teigimu, ji visada nuosekliai tvirtino, kad pinigus davė tik kaip avansą už žemės sklypą, o ne kaip kažkokią paskolą remontuoti kažkokią karčemą, kurios trečiasis asmuo net neturi. Taigi šiame ginče netikėtas I. K. karčemos atsiradimas tėra viso labo atsakovės ir trečiojo asmens gynybinė pozicija bei iš anksto, dar 2010-11-30 akistatos tarp trečiojo asmens ir apeliantės metu, sugalvotas ir realizuotas siekis išvengti pareigos sugrąžinti apeliantei avansą. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai ginčijame sprendime konstatavo, jog trečiasis asmuo nors ir veikė kaip įgaliotas atsakovės atstovas, tačiau neva viršydama savo teises, todėl sandoris privalomas tik trečiajam asmeniui. Šiuo atveju byloje esanti įrodymų visuma, patvirtina, kad atsakovė tokią avansinio mokėjimo už būsimą žemės sklypo pardavimo sutartį, sudarytą tarp apeliantės bei trečiojo asmens, patvirtino, net keletą kartų. Teismas, nepagrįstai konstatavo, jog iki sutartiniai sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisiniai santykiai yra transformavęsi į paskolos sutartį tarp apeliantės ir trečiojo asmens, todėl pagal šią sutartį turi skolą grąžinti trečiasis asmuo. Ginčo atveju, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iki tariamos novacijos tarp šalių egzistavo iki sutartiniai sklypo pirkimo-pardavimo santykiai, pagal kuriuos egzistuoja ir atsakovės pareiga sugrąžinti ieškovei avansą už žemės sklypą, o novacija šiuo atveju nebuvo įmanoma. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas praignoravo tai, kad atsakovė patvirtino tą aplinkybę, jog ji sklypo dalį leido parduoti trečiajam asmeniui I. K. ir pinigus panaudoti pagal savo poreikius. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino tai, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, jog atsakovė leido trečiajam asmeniui už žemės sklypą gautus avansinius mokėjimus panaudoti savo nuožiūra ir dėl jo, o ne trečiasis asmuo privalanti grąžinti pinigus apeliantei. Pažymi, kad nesant raštu įformintiems atstovavimo santykiams, labai sudėtinga nustatyti jų turinį, įskaitant ir suteiktu įgalijimų apimtis, kurios atstovavimo teisiniuose santykiuose privalo būti itin konkrečiai apibrėžtos, nes įgaliojimas gali būti suteiktas tik konkretiems veiksmams atlikti. Tačiau tokia situacija nesudaro pagrindo ieškovei ja piktnaudžiauti. Atsakovės frazė atsiliepime į ieškinį „Sklypo dalį leidau parduoti savo tetai I. K. ir pinigus panaudoti pagal savo poreikius“, kuria ieškovė iš esmės ir grindžia tiek savo ieškinį, tiek ir apeliacinį skundą, neįrodo, kad atsakovė turėjo omeny konkrečius pinigus-avansą. Sprendimu teismas ieškinį atmetė, nes padarė išvadas, jog atstovė I. K. viršijo jai suteiktus įgaliojimus apie tai žinant ieškovei, be to, prievolė tarp ieškovės ir I. K., kilusi dėl pastarosios, kaip atstovo viršytų įgaliojimų, transformavosi į paskolos teisinius santykius (įvyko novacija). Atsakovės manymu, teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad ne visi ieškiniu reikalaujami priteisti pinigai ieškovės I. K. buvo mokami kaip avansas už ketinamą įsigyti žemės sklypo dalį. Teismas, išanalizavęs gausią ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatė, jog pinigus ieškovė I. K. davusi ne už žemės sklypą, o asmeniškai-karčemos remontui. Atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminis tyrimas, jo teisėtumas ir pagrįstumas buvo peržiūrėtas ir teismų. Atsakovė taip pat nurodo, jog sutartyje yra netgi prierašas, kad pinigus ieškovei bet kokiu atveju grąžins I. K., o toks susitarimas pilnai atitinka novacijos sampratą. Be to, jog ieškovė pateikė labai daug argumentų, iš esmės liečiančių ne šį civilinį procesą, o anksčiau vykusį ikiteisminį tyrimą, todėl akivaizdu, jog tokie ieškovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje ir nesudaro pagrindo paneigti teismo padarytas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 straipsnis), netinkamai vertindama įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl tarp šalių esančių teisinių santykių.
Ieškovė byloje prašo grąžinti atsakovę sumokėto jos įgaliotinei avansą už sutartą pirkti žemės sklypą, nevykus pirkimo-pardavimo sandoriui. Nors ieškovė nenurodė teisinio savo reikalavimo pagrindo, tačiau akivaizdu iš jos nurodytų faktinių aplinkybių, jog ji reikalavimą reiškia CK CK 6.237 straipsnio pagrindu (dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo).
Dėl pavedimo santykių ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo
Byloje nustatyta, kad 2009 m. ieškovė R. P. ir trečiasis asmuo I. K. sutarė dėl 50 arų žemės ūkio naudmenų, esančių Karališkių k., Anykščių raj., ant Karališkio ežero kranto po 750 Lt už arą, ir 5 arus nemokamai. Šio susitarimo sudarymo metu sutartas pirkti žemės sklypas buvo dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 13000 ha, priklausiusio atsakovei A. M. (b.l. 14-15) Ieškovė pagal šį susitarimą 2009-06-01sumokėjo 1400 EUR avansą už žemę trečiajam asmeniui I. K. (b.l. 3), vėliau ieškovė dar sumokėjo 500 eurų (2009-06-08), 3000 Lt (2009-06-08), 5000 Lt ir 1000 eurų (2009-06-13), 6800 Lt (2009-06-17), 6800 Lt (2009-06-22), 6800 (2009-06-26), 1700 Lt ir 600 Eurų. Trečiojo asmens surašytas pakvitavimas yra po pinigų gavimo (b.l. 3-4). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl minėtos žemės pirkimo-pardavimo sudarytas nebuvo, sumokėti avansu trečiajam asmeniui pinigai ieškovei grąžinti ne visi, jai grąžinta iš 42 070 litų tik 3 000 Lt, nors trečiasis asmuo I. K. 2009 m. liepos 3 d. raštu juos įsipareigojo grąžinti per penkias dienas po žemės pardavimo kitam pirkėjui (b.l. 4), o vėliau I. K. įsipareigojo grąžinti pinigus per penkias dienas „bet kuriuo atveju“, t.y. nepriklausomai nuo žemės pardavimo kitam asmeniui.
Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė minėtas aplinkybes, ir pagrįstai konstatavo tarp šalių ir trečiojo asmens esant ikisutartinius santykius, tačiau be pagrindo konstatavo, kad trečiasis asmuo neturėjo įgaliojimų veikti ikisutartiniuose santykiuose atsakovės vardu.
Iš ieškovės, atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimų, ikiteisminio tyrimo medžiagos darytina išvada, trečiasis asmuo I. K. turėjo žodinį atsakovės A. M., kaip žemės sklypo savininkės, pavedimą surasti atsakovės turimo žemės sklypo dalies pirkėją. Nors rašytinės formos įgaliojimo trečiajam asmeniui atsakovė nebuvo davusi, tačiau ikisutartiniuose santykiuose I. K. turėjo ne tik žemės savininkės leidimą parduoti žemės sklypo dalį ir paimti už jį pinigus, tačiau taip pat paėmus pinigus už žemės sklypą juos naudoti savo poreikiams. Tai nurodyta atsakovės atsiliepime (b.l. 71), o taip pat jos ir trečiojo asmens paaiškinimuose, apie tai atsakovė ir trečiasis asmuo parodė duodamos parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ieškovė R. P. žinojo, kad sklypas priklauso atsakovei, tačiau mokėjo trečiajam asmeniui I. K. avansą už perkamą žemės sklypą būdama įsitikinusi, kad I. K. veikia teisėtai, nes tai galėjo suprasti tiek iš jos, atsakovės, atsakovės tėvo V. M. veiksmų, kurie yra dalyvavę pokalbiuose dėl dalies žemės sklypo pardavimo, jai buvo žinoma, kad jie vyko pas notarą tikslu susitikti su ieškove dėl sklypo pardavimo. Tokiu būdu kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad I. K. neturėjo atsakovės A. M. pavedimo atlikti veiksmams, susijusiems su žemės sklypo dalies pirkimu-pardavimu, t.y. gauti avansą už būsimą sandorį, nes tai prieštarauja bylos įrodymams, o visų pirma pačios atsakovės nurodytam atsiliepime į ieškovės ieškinį teiginiui, kad tokius įgaliojimus trečiasis asmuo turėjo.
Nustatęs faktinę atstovavimo santykių aplinkybę, konstatuoja, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo pavedimo teisiniai santykiai. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais, padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės iš ieškovės gauti piniginių lėšų, nors atsakovė būtent trečiajam asmeniui I. K. pavedimo sutarties pagrindu tuos pinigus leido ne tik gauti, bet ir panaudoti savo tikslais. Nors pagal CK 6.760 straipsnio 5 dalį visa, ką gavo vykdydama pavedimą I. K., privalėjo tuojau pat perduoti įgaliotojui, tačiau pagal CK 6.760 straipsnio 8 dalyje numatytą reglamentaciją, ji galėjo naudoti gautas vykdant pavedimą lėšas savo interesais sutikimą naudoti lėšas davė įgaliotoja (atsakovė A. M.).
Be pagrindo įgyto turto grąžinimo prievolė reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą, kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ginčijamą sumą trečiajam asmeniui sumokėjo kaip avansą už iš atsakovės ketinamą įsigyti žemę, t. y. ieškovė, perduodama avansą, siekė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove sudarymo. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007). Ieškovė žinodama, kad žemės sklypas priklauso atsakovei nuosavybės teise, per jos atstovę I. K. perdavė 42 070 Lt avansą (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Kaip jau nustatyta, kad trečiasis asmuo veikė kaip atsakovės atstovas – jam, buvo pavesta atstovauti atsakovės interesams derybose su pirkėjais ikisutartiniuose santykiuose dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, gauti pinigus ir juos panaudoti savo poreikiams. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CPK 2.133 straipsnio 1 dalis). Byloje pateiktas trečiojo asmens pakvitavimas ( b. l. 3-4) patvirtina, kad trečiasis asmuo gavo ginčo pinigus iš atsakovės ir panaudojo savo tikslais, jų atsakovei neperdavė, kaip ir buvo sutarta pavedimo sutartyje. Tokiu būdu trečiasis asmuo šias pinigines lėšas įgijo teisėtu pagrindu pagal atstovavimo sutartį ir jų pinigų perdavimo trečiajam asmeniui metu šis pagrindas nebuvo išnykęs, o pinigų perdavimo faktas reiškė atstovavimo sutarties vykdymą. Tačiau vėliaus, t.y. 2009 07 03 šis teisėtas pagrindas išnyko, nes šalys nesusitarė dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygų, todėl sumokėtas avansas pagal CPK CK 6.237 straipsnio nuostatas turi būti grąžintas ieškovei. Šiuo atveju avanso mokėjimo pagrindas ir tikslas buvo žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, t.y. mokėtas avansas žemės savininkei, konkrečiu atveju per jos įgaliotąjį asmenį, todėl būtent žemės savininkei, t.y. atsakovei, kyla pareiga grąžinti įgaliotajam asmeniui sumokėtą avansą. Trečiasis asmuo tik gali atstovauti pardavėjo interesus atstovavimo sutarties pagrindu, sudarant sandorį, tačiau neatsako už pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo pasekmes, ieškovė negali reikalauti iš atstovo grąžinti pinigus. Ieškovė avansą sumokėjo atsakovei per jos atstovą – trečiąjį asmenį, tikėdamasis, kad bus sudarytas sandoris dėl žemės sklypo, kuris priklausė atsakovei pirkimo-pardavimo, todėl toks susitarimas sudarytas faktiškai su sklypo pardavėją, tik per jo atstovą. Nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbu atsakovės susitarimas su trečiuoju asmeniu I. K. dėl gautų iš ieškovės pinigų panaudojimo, nes kur ir kaip naudoti atsakovei priklausančius pinigus, gautus kaip avansą už parduodamą žemės sklypą, yra jos reikalas, ir pinigų panaudojimas neįtakoja ieškovės santykių su atsakove ar su bylos trečiuoju asmeniu, o taip pat nepanaikina atsakovės pareigos grąžinti jai per įgaliotą asmenį sumokėto avanso, kurio mokėjimo pagrindo neliko.
Dėl išdėstyto ieškovės reikalavimas yra tenkintinas, panaikinant teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą.
Kaip jau minėta ieškovės duoto avanso suma yra 42 070 Lt, iš kurių 3 000 Lt jai grąžino trečiasis asmuo, ir šį atsakovės prievolės įvykdymą ji priėmė, todėl negrąžinta suma sudaro 39 070 Lt.
Taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šias netesybas numato įstatymas (CK 6.37 str. 2 d., 6.200 str.).
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos — 1172,10 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b.l. 62), 1172,10 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 129) bei valstybei 55,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Priteisti ieškovei R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)iš atsakovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 39 070 Lt (trisdešimt devynis tūkstančių septyniasdešimt litų) be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-09-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2344,20 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. M. 55,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( įmokos kodas 5660).