Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1212-725/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-11
Bylos Nr.
1-1212-725/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38245-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
D. J.
Nukentėjusysis
A. K.
Civilinis atsakovas
draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1212-725/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38245-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.8; 2.1.14.2; 2.1.15.4.3.1; 2.1.15.4.3.2; 2.1.15.4.3.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gretai Sakalauskaitei, Nikoletai Jastiuginovai,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajai D. J., jos gynėjui advokatui G. U.,nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokato padėjėjui A. Š.,

civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atstovui V. M.,

laiduotojui G. J.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2023 m. spalio 4 d., apie 06.45 val., (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „BMW X3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodama (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje jos važiavimo kryptimi degant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesustojo prie šviesoforo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, įvažiavo į sankryžą ir nedavė kelio iš kairės pusės – (duomenys neskelbtini) g. važiavusiam ir kertančiam sankryžą automobiliui „Hyundai Santa fe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. K., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji D. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. spalio 4 d., apie 06.40 val., važiavo į darbą, vairavo automobilį „BMW X3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) sankirtoje. Toje vietoje kelias yra iš dviejų juostų, kaltinamoji važiavo pirma eismo juosta, nežino, ar antroje eismo juostoje buvo automobilių. Galvojo, kad jai dega žalias šviesoforo signalas, todėl drąsiai važiavo per sankryžą. Kai pamatė per veidrodėlį, kad atvažiuoja kitas automobilis, paspaudė greičio pedalą, bet nespėjo, susidūrė su dideliu, tamsiu automobiliu. Tą rytą asfaltas buvo drėgnas, nebuvo rūko, matomumas buvo vidutiniškas, buvo prieblanda. Kaltinamosios vairavimo stažas yra (duomenys neskelbtini) metai, tai yra jos pirmas eismo įvykis. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes draudimas atlygino turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam. Pripažįsta nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiprašo nukentėjusiojo, kad sukėlė eismo įvykį. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją sutuoktinio G. J. atsakomybėn. Po įvykio sutuoktinis jai priekaištavo, kad ji buvo neatidi, vyras jai yra autoritetas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios D. J. parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. spalio 4 d., apie 06.45 val., vairavo pačiam priklausantį automobilį „Hyundai Santa fe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Kai privažiavo (duomenys neskelbtini) sankryžą, kuri yra reguliuojama šviesoforu, sustojo, nes tuo metu jam degė raudonas šviesoforo signalas. Galimai prieš jį buvo dar vienas automobilis, bet to tiksliai pasakyti negali. Į sankryžą, kad ją kirsti ir per ją važiuoti tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiavo jam degant žaliam šviesoforo signalui. Tuo metu gatvėje eismas nebuvo intensyvus. Jau baigdamas kirsti sankryžą, akies kraštu dešinėje pusėje pamatė baltos spalvos automobilį, kuris važiavo tiesiai į jį. Tas automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Bandė stabdyti, kad išvengti susidūrimo. Bet susidūrimo išvengti nepavyko, tas automobilis užkabino jo dešinės pusės priekinį kampą. Tada pažiūrėjęs į kairę pusę pamatė, kad tas automobilis kelis kartus apsisuko ratu ir sustojo, o po to pavažiavęs tiesiai atsitrenkė į priešais jį ant šaligatvio buvusį stulpą. Tada matė, kad tai „BMW“ automobilis. Jo vairuojamas automobilis po smūgio pastumtas į priekį sustojo prie (duomenys neskelbtini) susikirtimo (jau pravažiavus jo važiuotą sankryžą). Pajuto skausmą krūtinėje. Automobilio variklį užgesino. Negalėjo išlipti iš savo automobilio, nes įsitempė saugos diržas, kurį buvo užsisegęs važiuodamas. Prie jo priėjo moteris, galimai to balto automobilio vairuotoja, kuri paklausė, ar jam reikia greitosios. Paskui priėjo dar vienas vyras. Po to atvyko policija, greitoji, gaisrinė. Įvykio metu buvo blaivus. Jį greitoji nuvežė į Kauno klinikas, kur jam nustatė krūtinkaulio lūžį. Mano, kad dėl šio eismo įvykio kalta „BMW“ vairuotoja, kuri važiavo per raudoną šviesą, nes jam įvažiuojant į sankryžą degė žalias šviesoforo signalas. Jo greitis tuo metu galėjo iki 30 km/h, nes buvo tik pajudėjęs. Mano, kad „BMW“ į sankryžą įvažiavo dideliu greičiu, galimai apie 100 km/h. Draudimas jam sumokėjo išmoką dėl sveikatos sutrikdymo, kurios jam pakanka. Tačiau šio įvykio metu patyrė turtinę žalą. Dėl to byloje pateikė civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio suma yra 6181,76 eurai (turtinė žala ir advokato paslaugos). Civiliniame ieškinyje yra suklysta įvykio data, parašyta 2023 m. sausio 4 d., šioje vietoje įvyko rašybos klaida, data turėtų būti 2023 m. spalio 4 d. Turtinė žala susidarė dėl to, kad automobilis, kuriuo tada važiavo, yra paimtas lizingu (išperkamoji nuoma) ir draudimas nustatė, kad tas automobilis po įvykio yra netinkamas eksploatavimui. Draudimas likutinę automobilio vertę išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po įvykio jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti dar 1394,29 eurus, nes toks buvo likutis, kuris nebuvo sumokėtas. Sudarydamas lizingo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį turėjo sumokėti 7000 eurų. Mokėjo įmokas iki įvykio. Po to draudimas jiems išmokėjo automobilio vertę po įvykio, ir dar iki 7000 eurų trūko minėtų 1394,29 eurų, todėl būtent tokią sumą jis ir turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, papildomai prarado pinigus iki įvykio sumokėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkant automobilį. Papildomai patyrė žalą negalėdamas dirbti. Taip pat liko neišnaudota dalis draudimo. Taip pat prarado sumokėtą didelį taršos mokestį. Visos sumos dėl patirtos žalos yra nuosekliai išvardintos civiliniame ieškinyje. (1 t., b. l. 85–88, 137–140).

2023 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodyta, kad tikslinant įvykio ROIK: 0123000597563 aplinkybes paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje susidūrus automobiliams ,,Hyundai“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir ,,BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nukentėjo automobilio ,,Hyundai“ vairuotojas A. K., kuris skundėsi stipriu krūtinės skausmu. Todėl asmuo buvo apžiūrėtas medikų ir nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Į įvykio vietą buvo pasitelktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos ekspertas su bepiločiu orlaiviu – dronu. Apžiūrint eismo įvykio vietą, ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros. Paaiškėjo, kad šias vaizdo stebėjimo kameras administruoja J. Ž.. Šis atėjęs į įvykio vietą nurodė, kad jau peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras ir per jas yra matoma, kad automobilis ,,BMW“ į sankryžą įvažiuoja degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pasiteiravus asmens, ar šiuo metu būtų galimybė pamatyti vaizdo įrašus, šis nurodė, kad galima. Pažiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, matyti, kad automobilis ,,Hyundai“, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą dar degant leidžiamam šviesoforo signalui ir suka į kairę pusę (pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui) į (duomenys neskelbtini) gatvę, kai tuo metu, (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu į sankryžą įlėkė automobilis ,,BMW“, ko pasėkoje automobiliai ir susidūrė. Iš gatvės sankryžoje matomų įrengtų šviesoforų bei kito sustojusio automobilio, galima manyti, kad automobilis ,,BMW“ į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam, t. y. raudonam šviesoforo signalui. Tačiau būtent to šviesoforo, pro kurį į sankryžą dideliu greičiu įlėkė automobilis ,,BMW“, nesimato. J. Ž. nurodė, kad šiuo metu įrašyti vaizdo įrašus neturi galimybės, tačiau juos išsaugos ir galės pateikti, todėl šiam išsiųstas reikalavimas pateikti šiuos vaizdo įrašus. Automobiliu ,,Hyundai“ atvyko pasirūpinti A. K. sūnus A. K., todėl jam automobilis buvo perduotas pakvitavimu. Nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, pabendravus su gydytoju A. P., šis nurodė, kad A. K. pirminiais duomenimis nustatytas krūtinkaulio lūžis bei jam atliekami tolimesni tyrimai dėl galimo širdies sumušimo, todėl išrašo gauti šiuo metu nėra galimybės, kadangi jis dar nėra suformuotas bei greitu metu nebus (1 t., b. l. 52).

2023 m. spalio 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), matyti šviesoforu reguliuojamą sankryža. Matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra keturios eismo juostos, po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. (duomenys neskelbtini) po dvi eismo juostas, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas sukant į kairę. Kelio ženklai – Nr. 201, 533, 534. Eismo įvykio objektai yra fiksuoti bepiločiu orlaiviu ir atsispindi bepiločio orlaivio fiksuotoje medžiagoje - sudarytoje fotolentelėje. Bepilotis orlaivis: „DJI MAVIC 2 PRO S. Nr. 163CJ4FR0A7R6T Reg. Nr. LTUvk8k7wz5wxhxc“. Xo – šulinio dangčio centras. A – automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) B – automobilis „BMW“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. 2 – tepalo dėmė, gruntas, ir detalių nuolaužos (galimai susidūrimo vieta). 3 – detalių nuolaužos. 4 – detalių nuolaužos. 5 – numerio rėmelis (1 t., b. l. 16–17, 21–40).

2023 m. spalio 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „HYUNDAI SANTA FE“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta: išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai - visas dešinės pusės priekinis kampas, t. y. bamperis, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės. Vairo mechanizmo būklė veikia. Stabdžių sistemos būklė: kojinio (pagrindinio) stabdžio tolygus stabdžių veikimas; rankinio (stovėjimo) stabdžio gera. Apšvietimo signalų prietaisų būklė sugadinta. Automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė gera. Kitų agregatų mechanizmų būdingi gedimai nėra. Savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – A. K. (1 t., b. l. 41–42). Po apžiūros automobilis „HYUNDAI SANTA FE“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), perduotas A. K. ir T. P. (1 t., b. l. 44).

2023 m. spalio 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „BMW X3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta: išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai - priekinis bamperis, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, galinis kairės pusės žibintas. Vairo mechanizmo būklė veikia. Stabdžių sistemos būklė: kojinio (pagrindinio) stabdžio tolygus stabdžių veikimas, rankinio (stovėjimo) stabdžio gera. Apšvietimo signalų prietaisų būklė – sugadintas galinis kairės pusės žibintas. Automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė gera. Kitų agregatų mechanizmų būdingi gedimai nėra. Automobilio savininkas G. J.. Automobilis draustas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), galioja iki 2024 m. liepos 31 d., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46–47).

2023 m. spalio 9 d. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atsakyme dėl šviesoforų darbo režimo nurodyta, kad 2023 m. spalio 4 d. šviesoforas nebuvo išjungtas ir gedimų šią dieną užregistruota nebuvo. Pateikta šviesoforo darbo ciklų diagrama (1 t., b. l. 62–64).

2023 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2023 m. spalio 4 d. elektroniniu paštu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašai, 2023 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu pateiktas UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ vaizdo įrašas. Apžiūros atlikimo eiga: 1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti įrašai:

1) Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_ 20231004064200_20231004064558_6676 1“ matoma vaizdo fiksavimo kameros filmuota vaizdo medžiaga. Viršutinėje, kairėje pusėje yra matomas laikas ir data: „10-04-2023 Wed 06:42:00 (S)“. Apatiniame, dešinės pusės kampe matomas užrašas „Aikstele (duomenys neskelbtini)“. Tamsus paros metas. Vaizdo įraše, aukščiau ekrane, yra matoma važiuojamosios kelio dalies sankryža, kuri yra reguliuojama šviesoforais. Sankirtoje yra matomi kelio ženklai, kurie ženklina pėsčiųjų perėją. Ekrano kairėje pusėje yra matomi trys automobiliai, kurie yra sustatyti prie pėsčiųjų tako. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.00 – matoma, kad viršutinėje, kairėje ekrano pusėje yra šviesoforas, kuriame konkrečiu metu dega raudonos spalvos signalas. Minėtam šviesoforui iš dešinės stovi baltos spalvos automobilis, kuris rodo posūkio signalą į dešinę ekrano pusę. Tuo pačiu metu yra matoma, kaip už minėto automobilio, jo link artėja kita transporto priemonė. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.09 – matoma kaip minėto šviesoforo signalas iš raudono pasikeičia į žalią. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, minėtas baltos spalvos automobilis rodydamas posūkio signalą, pajuda iš vietos ir važiuoja dešinės ekrano pusės link. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.14 – matoma, kad šviesoforas, signalizuodamas žalią šviesą, pradeda mirksėti. Tuo pačiu metu yra matoma artėjanti transporto priemonė, kuri važiuoja reguliuojamos sankryžos link. 06.42.16 matoma, kad šviesoforo signalas pasikeičia į geltoną ir tuo pačiu metu juodos spalvos automobilis važiuodamas tiesiai, filmavimo kameros link, įvažiuoja į sankryžą. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.19 – matoma, kaip iš kairės ekrano pusės, važiuojamąja kelio dalimi į sankryžą įvažiuoja baltos spalvos automobilis. Matoma, kad juodos spalvos automobilis trenkiasi į baltos spalvos automobilio, vairuotojo pusėje esantį šoną. Po smūgio, baltos spalvos automobilis juda važiuojamąja kryptimi, apsisuka ratu ir sustoja prie dešinėje ekrano pusėje esančio ženklo, kuris žymi pėsčiųjų perėją. Juodos spalvos automobilis po smūgio, juda prieš tai važiuota trajektorija, filmavimo kameros link. Po smūgio, ant kelio matosi pabirusios automobilių dalys. Taip pat yra matoma, jog juodos spalvos automobilio priekis yra apgadintas. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.30 – yra matoma, kad iš kairės, iš kur atvyko baltos spalvos automobilis ir dešinės kelio pusės, per minėtą sankryžą pradeda judėti transporto priemonės. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.55 – yra matoma, kad juodos spalvos automobilio kairės pusės - vairuotojo durys yra atidaromos iš vidaus. Tuo pačiu metu yra užgesinamos juodos spalvos automobilio šviesos. Matoma, jog iš juodos spalvos automobilio niekas neišlipa. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.58 – yra matoma, kad baltos spalvos automobilio, kairės pusės - vairuotojo durys yra atveriamos iš vidaus. 06.43.29 baltos spalvos automobilio šviesos užgęsta. Vaizdo įrašo laiku – 06.44.54 – yra matoma, jog baltos spalvos automobilio vairuotojas išlipa iš transporto priemonės ir lėtu žingsniu eina juodo automobilio link. 06.45.12 baltos transporto priemonės vairuotojas prieina prie juodos spalvos automobilio, prie pravirų kairės pusės - vairuotojo durelių ir iki vaizdo įrašo pabaigos nepakeičia savo padėties. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė: 03.58.

2) Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_ Kameros_20231004064200_20231004064558_53282“ matoma vaizdo fiksavimo kameros užfiksuota vaizdo medžiaga. Viršutinėje, kairėje pusėje yra matomas laikas ir data: „10-04-2023 Wed 06:42:01 (S)“. Apatiniame, dešinės pusės kampe matomas užrašas „Aikstele (duomenys neskelbtini)“. Tamsus paros metas. Vaizdo įraše yra matoma važiuojamoji kelio dalis, kurioje iš dešinės pusės stovi medis. Medžiui iš dešinės matomi trys automobiliai, kurie yra sustatyti prie pėsčiųjų tako. Vaizdo įrašo viršuje matomas ženklas, kuris žymi stovėjimo vietą. Šalia minėto ženklo stovi automobiliai, kurie yra sustatyti lygiagrečiai. Kairėje ekrano pusėje, per minėto medžio šakas yra matomos transporto priemonės, kurios lėtai judėdamos sustoja važiuojamojoje kelio dalyje. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.24 – į vaizdo fiksavimo zonoje pasirodo du automobiliai. Tamsios spalvos automobilis, kuris yra arčiau vaizdo fiksavimo kameros, lėtai juda į priekį. Matoma, jog juodos spalvos automobilio priekinis žibintas yra nukritęs ir velkasi ant žemės. Toliau nuo vaizdo fiksavimo kameros, už juodo automobilio, per medžio šakas yra matomas kito automobilio fragmentas, kuris stovi ant pėsčiųjų tako. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.56 – matoma, jog juodo automobilio galiniai žibintai yra išjungiami. 06.43.29 pastebima, jog automobilio, kuris yra toliau nuo vaizdo fiksavimo kameros, priekinių žibintų šviesos yra išjungiamos. Vaizdo įrašo laiku – 06.45.06 – matoma, jog nuo automobilio esančio toliau, eina žmogus juodo automobilio link. 06.45.12 pastebima, jog minėtas žmogus prieina prie juodo automobilio kairės pusės - vairuotojo durelių. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė: 03.58.

3) Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Iejimas_1_(duomenys neskelbtini) _20231004064200_20231004064558_57979“ matome vaizdo fiksavimo kameros užfiksuota vaizdo medžiaga. Viršutiniame, kairės pusės kampe yra matomas laikas ir data: „10-04-2023 Wed 06:42:00 (S)“. Dešinės pusės, apatiniame kampe yra matomas užrašas „Iejimas 1“. Tamsus paros metas. Vaizdo įraše, dešinėje ekrano pusėje yra matoma važiuojamoji kelio dalis, kurioje yra matoma „stop“ linija. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.17 – yra matoma, kaip baltos spalvos automobilis nestodamas, važiuoja tiesiai. O paskui šį automobilį važiuojantys kiti automobiliai sustoja vienas po kito prie ankščiau minėtos „stop“ linijos. 06.42.27 šie automobilių pradeda judėti pirmyn. Toliau vaizdo įraše, dešinėje ekrano pusėje yra matomas automobilių eismas. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė: 03.58.

4) Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Iejimas_2_(duomenys neskelbtini)_20231004064200_20231004064557_31044“ matome vaizdo fiksavimo kamera užfiksuota vaizdo medžiaga. Viršutiniame, kairės pusės kampe yra matomas laikas ir data: „2023-10-04 06:42:02“. Dešinės pusės, apatiniame kampe yra matomas užrašas „Iejimas 2“. Tamsus paros metas. Ekrane matyti sankryža. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.13 – iš kairės pusės į sankryžą įvažiuoja baltos spalvos automobilis, kuris suka į kairę pusę pagal savo važiavimo kryptį. Vaizdo įrašo lango viršuje matyti prieš sankryžą stovintys automobiliai, kurių važiavimo kryptis link ekrano apačios. 06.42.18 į sankryžą iš kairės pusės įvažiuoja tamsios spalvos automobilis. Jam 06.42.19 kertant sankryžą iš vaizdo įrašo ekrano kairės pusės į dešinę, iš vaizdo įrašo ekrano apačios į sankryžą įvažiuoja baltos spalvos automobilis. Abiejų į sankryžą įvažiavusių automobilių važiavimo trajektorijos kertasi. 06.42.20 tamsios spalvos automobilis kliudo baltos spalvos automobilio galinę dalį. Po susidūrimo tamsios spalvos automobilis juda į priekį tiesiai. Baltos spalvos automobilis apsisuka ratu ir sustoja ties vaizdo lango dešinėje pusėje esančiu kelkraščiu. 06.42.30 per sankryžą pradeda važiuoti prieš tai stovėję automobiliai iš ekrano viršaus į apačią, ir iš apačios į viršų. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė: 07.56.

2. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ pateiktas įrašas: Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_ch1_20231004063413_20231004070002.mp4“ matoma vaizdo fiksavimo kamera užfiksuota vaizdo medžiaga. Viršutiniame, kairės pusės kampe yra matomas laikas ir data: „2023-10-04 06:34:14“. Dešinės pusės, apatiniame kampe yra matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Įrašas tamsiu paros metu. Ekrane matoma dalis sankryžos su nereguliuojama pėsčiųjų perėja per 4 eismo juostų (2 juostos viena kryptimi, 2 juostos priešinga kryptimi) gatvę. Ant ekrano kairėje pusėje apačioje esančio pastato yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Ant ekrano, dešinėje pusėje, apačioje esančio pastato yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Ekrano lango viršuje matoma ant asfalto, važiuojamosios kelio dalies, atsispindint šviesą, kuri, žiūrint vaizdo įrašą, keičiasi - raudona, geltona, žalia, geltona. Toje vietoje transporto priemonės, kryptimi iš kairės į dešinę, kerta vaizdo įraše matomą gatvę, einančią vaizdo lange iš apačios į viršų. Gatve, ekrano lange iš apačios į viršų, važiuojančios transporto priemonės, privažiavę vietą, kur matomos besikeičiančios šviesos spalvos, tuo metu, kai ten matoma raudona spalva, sustoja, o atsiradus žaliai spalvai - pradeda važiuoti. 06.46.48 ant asfalto matoma žalia spalva, kuri pradeda mirksėti, pradeda šviesti geltona spalva, 06.46.53 pradeda šviesti raudona spalva. 06.46.59 ekrano lango apačioje, dešinėje pusėje, kryptimi į lango viršų, pasirodo baltos spalvos automobilis, kuris važiuoja pirma eismo juosta. Paskui jį, jo važiavimo kryptimi, pirma eismo juosta, važiuoja dar 2 automobiliai, antra eismo juosta važiuoja kiti 2 automobiliai. Ekrano lango viršuje, ant asfalto, matomas raudonos spalvos atspindys. 06.47.07 baltos spalvos automobilis pervažiuoja raudonos spalvos atspindį. Tuo metu toje vietoje, iš kairės pusės į dešinę (ekrano lango viršuje), matyti įvažiuojantis tamsios spalvos automobilis. Paskui baltos spalvos automobilį ta pačia kryptimi važiavę automobiliai sustoja prie raudonos spalvos atspindžio. 06.47.14 matomas užsidegant geltonos spalvos atspindys. 06.47.15 matomas užsidegant žalios spalvos atspindys. Pasirodžius žalios spalvos atspindžiui, automobiliai, važiavę paskui baltos spalvos automobilį ir sustoję prie raudonos spalvos atspindžio, pradeda judėti į priekį, o iš priešais pasirodo priešinga kryptimi atvažiuojantys automobiliai. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo trukmė: 25.49 (1 t., b. l. 66–70).

2023 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2319/2023 (02) nurodyta, kad A. K. konstatuotas krūtinkaulio lūžis, padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 81–82).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas D. J. dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kai dėl jo įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji D. J. savo kaltę visiškai pripažino, apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. spalio 4 d., apie 06.40 val., važiavo į darbą, vairavo automobilį „BMW X3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) sankirtoje. Galvojo, kad jai dega žalias šviesoforo signalas, todėl drąsiai važiavo per sankryžą. Kai pamatė per veidrodėlį, kad atvažiuoja kitas automobilis, paspaudė greičio pedalą, bet nespėjo, susidūrė su dideliu, tamsiu automobiliu. Kaltinamosios kaltę patvirtina nukentėjusiojo A. K. parodymai apie tai, kad įvykio rytą į sankryžą, kad ją kirsti ir per ją važiuoti tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiavo jam degant žaliam šviesoforo signalui. Jau baigdamas kirsti sankryžą, akies kraštu dešinėje pusėje pamatė baltos spalvos automobilį, kuris važiavo tiesiai į jį. Tas automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Bandė stabdyti, kad išvengti susidūrimo, bet susidūrimo išvengti nepavyko – tas automobilis užkabino jo dešinės pusės priekinį kampą. Byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašo laiku – 06.42.14 – matoma, kad šviesoforas signalizuodamas žalią šviesą pradeda mirksėti. Tuo pačiu metu yra matoma artėjanti transporto priemonė, kuri važiuoja reguliuojamos sankryžos link. 06.42.16 matoma, kad šviesoforo signalas pasikeičia į geltoną ir tuo pačiu metu juodos spalvos automobilis važiuodamas tiesiai, filmavimo kameros link, įvažiuoja į sankryžą. Vaizdo įrašo laiku – 06.42.19 – matoma, kaip iš kairės ekrano pusės, važiuojamąja kelio dalimi į sankryžą įvažiuoja baltos spalvos automobilis. Matoma, kad juodos spalvos automobilis trenkiasi į baltos spalvos automobilio, vairuotojo pusėje esantį šoną. Tai, kad nukentėjusiajam A. K. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2023 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2319/2023 (02).

D. J. veikė neatsargia kaltės forma, nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamoji D. J. 2023 m. spalio 4 d., apie 06.45 val., (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį „BMW X3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodama (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje jos važiavimo kryptimi degant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesustojo prie šviesoforo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, įvažiavo į sankryžą ir nedavė kelio iš kairės pusės - (duomenys neskelbtini) g. važiavusiam ir kertančiam sankryžą automobiliui „Hyundai Santa fe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. K., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais D. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas G. J. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąją D. J. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamoji D. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji neteista (2 t., b. l. 8), nebausta administracine tvarka (nuobauda negalioja) (2 t., b. l. 6), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruota (2 t., b. l. 14), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 11). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą G. J. – kaltinamosios sutuoktinis – nurodė, kad santykiai su sutuoktine yra geri, ji tariasi visais klausimais, jis daro sutuoktinei teigiamą įtaką. Kaltinamoji yra gera vairuotoja, per (duomenys neskelbtini) metų tai pirmas toks įvykis. Įvykis įvyko dėl to, kad ryte ji blogai jautėsi, turėjo temperatūros, tačiau vis tiek važiavo į darbą. Sutiktų sumokėti užstatą.

G. J. neteistas (2 t., b. l. 103), administracine tvarka baustas per vienerius metus du kartus (2 t., b. l. 101), dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 106), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 107).

Nors G. J. per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas du kartus, tačiau, kaip matyti, administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie nėra šiurkštaus pobūdžio, nesukėlė visuomenei neigiamų padarinių, paskirtos baudos sumokėtos, todėl atsižvelgus į šias paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad laiduotojas G. J. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui, todėl G. J. skirtinas laiduotoju.

Esant G. J. prašymui perduoti D. J. jo – G. J. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji D. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, žalą nukentėjusiajam tokio pobūdžio bylose atlygina draudimo bendrovė. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos D. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. K. byloje yra pateikęs patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti nukentėjusiojo A. K. naudai 2123,65 Eur pinigų sumą solidariai iš civilinės atsakovės D. J. ir civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai atlyginti, bei priteisti iš atsakovų solidariai nukentėjusiojo A. K. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. spalio 4 d., 06.45val. įvyko auto įvykis, kuriame ieškovas buvo sužalotas ir buvo suniokotas jo žinioje esantis turtas – automobilis „HYUNDAI SANTAFE“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris buvo išsinuomotas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pirmumo teise išsipirkti automobilį už sutartą likutinę vertę, pasibaigus nuomos terminui, nustatyta transporto priemonės vertė 7000 Eur. Nukentėjusysis apdraudė transporto priemonę jos savininko naudai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri po autoįvykio atgavo savo pinigus.

Po auto įvykio naudos gavėju dėl sunaikinto automobilio buvo pripažinta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri gavo draudimo išmoką už automobilį, kurios neužteko padengti žalai, taip pat neužteko ir pinigų, gautų pardavus automobilio detales, ko pasėkoje civilinis ieškovas privalėjo pagal sutartį išmokėti pilną automobilio vertę automobilio savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra, sumokėti likusią sumą – 1394,29 Eur – iš „savo kišenės“. Tai yra jis dėl nusikaltimo patyrė turtinę žalą, tačiau civiliniam ieškovui draudimas sumokėjo tik neturtinę žalą, numatytą maksimalią sumą esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, dėl ko draudimo bendrovei pretenzijų nėra.

Dėl auto įvykio nukentėjęs civilinis ieškovas pagal automobilio nuomos sutartį sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1394,29 Eur, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygino draudimas. Taip pat, negalėdamas dirbti, nukentėjusysis neteko galimybės gauti automobilio nuomos pinigų (2023 m. vasario 2 d. nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“) už 3 mėnesius (140 Eur per mėnesį) bendra suma – 420 Eur. Automobilis buvo draustas, draudimo buvo neišnaudota 1 mėnesio suma. Metinis draudimas kainavo 122,33 Eur, draudimo buvo panaudota 11 mėnesių, panaudota 112,13 Eur. Liko nepanaudota 1 mėnesio draudimas 10,20 Eur pinigų sumoje. Buvo sumokėtas automobilio registracijos mokestis 299,16 Eur, kurį nukentėjusysis prarado.

Bendrai, iki ieškinio surašymo dienos, nukentėjęs civilinis ieškovas A. K. patyrė bendrą 2123,65 Eur turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Civilinis ieškovas A. K. mano, kad nors automobilis ir buvo apdraustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, draudimo bendrovė pripažino jį nukentėjusiuoju ir jam atlygino neturtinę žalą, todėl esant nusikaltimui ir galiojant visiškam žalos atlyginimo principui, draudimo bendrovė yra įtraukta solidariu bendraatsakovu šioje byloje. Be to, kaltinamoji buvo apsidraudusi privalomos civilinės atsakomybės draudimu, todėl „(duomenys neskelbtini)“ draudimas yra įtrauktas bendraatsakovu, tačiau tai, ko nesumoka draudimas, privalo sumokėti kaltininkė, o paskui regreso teise išsireikalauti iš savo draudimo (2 t., b. l. 112–115).

Nukentėjusysis A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio, parodė, kad jo automobilis priklausė lizingo bendrovei. Buvo sumokėtos 9 mėnesių įmokos už automobilį. Perkant automobilį buvo sumokėtas taršos mokestis ir likutinė suma virš 1000 Eur už automobilį. Ši suma susidarė po eismo įvykio, kai draudimas sumokėjo įmonei, o kadangi pinigų neužteko, reikėjo sumokėti nukentėjusiajam. Po įvykio automobilis atiteko draudimui, jį pardavė per aukcioną ir ta suma buvo atiduota lizingui. Bendra suma yra 3058 Eur. Iš automobilio gaudavo pajamų, jį nuomodamas. A. K. negavo pajamų tris mėnesius, žala ir toliau jam daroma, nes neturi automobilio, turi tik skolintą.

AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje pateikė teismui atsiliepimą į A. K. civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad civilinis ieškovas A. K. 2023 m. spalio 4 d. kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl įvykio buvo pradėtos administruoti dvi žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl automobilio sugadinimo, nukentėjusiuoju pripažintas tiesioginis automobilio savininkas - UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinio ieškovo A. K.). 2023 m. lapkričio 6 d. buvo įvykdyta eismo įvykio sugadintos transporto priemonės ekspertinė apžiūra ir po apžiūros nustatyta, kad transporto priemonė – nebeeksploatuojama ir buvo apskaičiuota transporto priemonės valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), „HYUNDAI SANTA FE“ rinkos vertė. 2023 m. lapkričio 15 d. A. K. buvo supažindintas su žalos dydžio įvertinimu, su nustatyta verte sutiko, tačiau dvejojo dėl šio žalos dydžio, nes transporto priemonė nuosavybės teise priklausė lizingo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. lapkričio 15 d. buvo pasikreipta į tiesioginį automobilio savininką - UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su žalos dydžio paskaičiavimu sutiko ir nurodė, kad išmoka turi būti vedama jiems ir transporto priemonės likučių pardavimas turi įvykti tiesiogiai su jais ir su aukciono laimėtoju. 2023 m. lapkričio 20 d. pakartotinai į „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje pasikreipė automobilio naudotojas A. K., konstatuodamas, kad su „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nustatyta žalos dydžio suma nebesutinka, nes savininkas pagal sutartį vertina automobilį didesnė verte, nei draudimo bendrovė nustatė, ir reikalauja atlyginti skirtumą, pateikė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus visus pateiktus dokumentus, 2023 m. lapkričio 23 d. A. K. informuotas, kad „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje sprendimas dėl automobilio vertės nesikeičia ir jam paaiškintas rinkos vertės nustatymas, tada A. K. su išmoka sutiko, nes nebenorėjo daugiau laukti ir laikyti automobilio „likučių“ kieme. 2023 m. lapkričio 24 d. atliktas mokėjimas tiesioginiam automobilio savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“. „Likučių“ pirkimas-pardavimas įvyko tiesiogiai tarp automobilio savininko ir aukciono laimėtojo.

Atsiliepime nurodoma, kad žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 3500,00 Eur neturtinės žalos išmoka, su kuria jis sutiko ir neginčijo. Pagrindinis ginčas byloje yra keliamas dėl automobilio lizingo sutarties įvykdymo. Pažymėtina tai, kad lizingo sutarties šalių tarpusavio susitarimas (dėl automobilio vertės) neįpareigoja žalą administruojančio draudiko nukrypti nuo teisės aktais nustatytų draudimo išmokų mokėjimo taisyklių ir, be kita ko, atsižvelgti į lizingo sutartyje nurodytą automobilio vertę. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktu, žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Remiantis šiais motyvais, darytina išvada, kad civilinis atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė ir atlygino būtent dėl automobilio, kaip tokio, apgadinimo padarytą žalą, į kurią nepatenka ieškovo nurodomi kiti turtiniai praradimai, kurie kildinami iš lizingo sutarties, jos vykdymo. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą (2 t., b. l. 57–59).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad transporto priemonė, su kuria įvykio metu važiavo nukentėjusysis, nebuvo išpirkta, buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis, sumokėjęs automobilio vertę, galėjo automobilį išsipirkti, bet tokios pareigos neturėjo. Jis sutiko, kad po įvykio automobilis būtų parduotas aukcione, tokiu būdu sumažinant įsiskolinimą. Sumokėta nuomos suma nedengia automobilio įsigijimo kainos. Šio automobilio kaina sutarties sudarymo metu buvo 7000 Eur. Per metus nukentėjusysis sumokėjo apie 3000 Eur, tad automobilio kaina sutarties pabaigoje buvo 2100 Eur. Sutartis buvo sudaryta 4 metams. Klientas nepareiškė noro nupirkti automobilį pasibaigus nuomos sutarčiai. Buvo įsiskolinimas sutarties pagrindu, tai aukciono metu įsiskolinimas buvo sumažinimas. Įsiskolinimą sudarė 6051 Eur. Klientas prisiima įsipareigojimus už transporto priemonės sugadinimą, tokiu atveju, klientas turi padengti transporto priemonės vertę. Draudiko įmoka buvo padengta kliento įsiskolinimui padengti. Transporto priemonės valdytojas turi sumokėti taršos mokestį. Klientas pats registruoja transporto priemonę ir jam yra suteikti įgaliojimai.

Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui). Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veiką materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nors nukentėjusiojo atstovas patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą prašo solidariai priteisti tiek iš kaltinamosios, tiek iš draudimo bendrovės, tačiau pažymėtina, kad išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakingo už eismo įvykio metu kilusią žalą asmens ir jo draudiko solidariosios atsakomybės, nusprendė, pakeisti šiuo klausimu pradėtą formuoti kasacinio teismo praktiką, pagal kurią civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą buvo laikoma solidaria. Išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

Vadovaujantis nurodyta teismų praktika ir bylos duomenimis, atlyginti nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytą žalą pirmiausiai turi kaltinamosios civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje, neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, t. y. 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui, ir tik viršijus šias maksimalias iš draudiko galimas priteisti sumas, jos turėtų būti subsidiariai (papildomai) priteisiamos iš kaltinamosios.

Kaip matyti, civilinis atsakovas draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginusi nukentėjusiojo A. K. patirtą neturtinę žalą 3500 Eur sumoje, nukentėjusysis dėl draudimo išmokos neturtinės žalos dalyje pretenzijų neturi, patikslintu civiliniu ieškiniu prašoma priteisti solidariai iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės 1394,29 Eur, kuriuos nukentėjusysis pagal automobilio nuomos sutartį sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 420 Eur negautų pajamų, likusio nepanaudoto 1 mėnesio automobilio draudimo 10,20 Eur pinigų sumoje, bei automobilio registracijos mokestį – 299,16 Eur.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju solidari kaltinamosios ir draudimo bendrovės atsakomybė negalima, kadangi už kaltinamosios veiksmus šiuo atveju yra materialiai atsakinga draudimo bendrovė, kurioje ji buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, todėl toliau byloje klausimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamosios D. J. nespręstinas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis automobilį nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio savininkas taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne nukentėjusysis. Draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atlygino žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę, t. y. sumokėjo 5466 Eur (skirtumą tarp rinkos vertės ir likutinės vertės), t. y. iš dalies grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jos buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, byloje nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pretenzijų draudimo bendrovei dėl atlygintos žalos dydžio. Pažymėtina, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai dėl konkretaus eismo įvykio ir jo pasekmių šalinimo paprastai pasibaigia tinkamu prievolės įvykdymu – draudimo išmokos išmokėjimu. Tai, kad nukentėjusysis A. K. nagrinėjamu atveju sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1394,29 Eur, nesudaro pagrindo šios sumos priteisti iš kaltinamosios D. J. ar „(duomenys neskelbtini)“, kadangi esant tokioms aplinkybėms susiklosto situacija, kai savalaikis draudimo išmokos išmokėjimas neteka prasmės. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Teismas įvertinęs patikslinto civilinio ieškinio dalyką ir bylos medžiagą, sprendžia, kad šioje dalyje (dėl 1394,29 Eur, sumokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“) civilinis ieškinys yra regresinis, o regresiniai civiliniai ieškiniai baudžiamosiose bylose nenagrinėjami.

Taip pat, kaip minėta, nukentėjusysis patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti likusio nepanaudoto 1 mėnesio automobilio draudimo 10,20 Eur bei automobilio registracijos mokestį – 299,16 Eur, tačiau, teismo vertinimu, šis patikslinto civilinio ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi automobilio privalomasis civilinės atsakomybės draudimas apima visą laikotarpį, jis nesidalina į dienas. Taip pat prašomas priteisti automobilio registracijos mokestis yra nepagrįstas, kadangi tokios išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, taip pat minėtos prašomos priteisti išlaidos yra nesusijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su byloje nagrinėjamu eismo įvykiu.

Šiuo atveju, A. K. patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl 1394,29 Eur, sumokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, paliekamas nenagrinėtas, o dalyje dėl likusio nepanaudoto 1 mėnesio automobilio draudimo 10,20 Eur sumoje bei automobilio registracijos mokesčio 299,16 Eur sumoje, atmetamas.

A. K. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti 420 Eur negautų pajamų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala, be kita ko, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. nuomojo automobilį „Hyundai Santa FE“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 140 Eur per mėnesį iki 2024 m. sausio 2 d. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad A. K. negautos pajamos 420 Eur sumoje yra pagrįstos ir priteistinos iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. K. advokato padėjėjui A. Š. už konsultacijas, atstovavimą teisiamųjų posėdžių metu, civilinio ieškinio parengimą yra sumokėjęs 1300 Eur (2024 m. sausio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2024_04 ir 2024 m. spalio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2024_53) (1 t., b. l. 136, 2 t., b. l. 119).

Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėjas A. Š. atstovavo nukentėjusįjį bylą nagrinėjant teisme, teikė teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 1300 Eur suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiojo interesus teisme. Todėl nukentėjusiojo patirtos 1300 Eur advokato atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamosios D. J..

Kiti klausimai

D. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esantys baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 65) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą D. J. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti D. J. laiduotojo G. J. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti D. J., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo A. K. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl 1394,29 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 29 centų), kuriuos nukentėjusysis pagal automobilio nuomos sutartį sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, palikti nenagrinėtu.

Nukentėjusiojo A. K. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl likusio nepanaudoto 1 (vieno) mėnesio automobilio draudimo 10,20 Eur (dešimties eurų 20 centų) sumoje, bei automobilio registracijos mokesčio 299,16 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 16 centų) sumoje, atmesti.

Nukentėjusiojo A. K. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) negautų pajamų tenkinti ir priteisti iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje.

Priteisti iš D. J. nukentėjusiojo A. K. naudai 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

D. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje (1 t., b. l. 65) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė