Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „B.“ ieškinį atsakovei UAB „B“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė inventoriaus nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perleisti atsakovei laikinai valdyti ir naudoti ieškovei priklausantį inventorių, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Sutartyje ieškovė ir atsakovė susitarė, kad sąskaitos bus išrašomos ir išsiunčiamos elektroniniu paštu. Sėkmingas bendradarbiavimas tęsėsi iki 2024 m. sausio mėn., kuomet atsakovei išrašytoms sąskaitoms suėjo mokėjimo terminas ir pastarasis neatsiskaitė už jai suteiktas nuomos paslaugas. Ieškovė ne kartą gera valia ragino atsakovę apmokėti susidariusį įsiskolinimą, siuntė jai pranešimus, įspėjimus bei pretenzijas, tačiau atsakovė neatsiskaitė. Atsakovė iki šiol nėra pilnai atsiskaičiusi su ieškove už inventoriaus nuomą ir šiai dienai vis dar yra skolinga ieškovei 2 946,31 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras.

Rašte dėl mokėjimų nurodytų atsakovės grafiku ieškovė papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės išdėstytu mokėjimų grafiku. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę susimokėti gera valia, sudarant grafikus ir kt., bet atsakovė niekada tų grafikų nesilaikė. Ieškovė nebūtų garantuota, kad vykstant teisminiams procesams dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei iš vis ką nors atgautų, o ne tik išvaistytų 5 mėn. veltui, laukiant kol atsakovė galbūt gražiuoju mokės skolą. Ieškovė sutiktų su mokėjimų grafiku tik skolą skeliant per pusę (į 2 mokėjimus po 1473 Eur ir 1473,31 Eur), pirmas mokėjimas turėtų būti atliekamas mokėjimo grafiko tvirtinimo dieną, o kitas mokėjimas turėtų būti atliekas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pirmojo mokėjimo dienos. Praleidus nors vieną mokėjimą, ieškovė įgyja pagrindą kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi bei šalims neišreiškus pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės ir atsakovės nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta inventoriaus nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo perleisti atsakovei (nuomininkei) laikinai valdyti ir naudoti ieškovei priklausantį inventorių, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Sutartyje ieškovė ir atsakovė susitarė, kad sąskaitos bus išrašomos ir išsiunčiamos elektroniniu paštu. Toks sąskaitų pateikimo būdas yra laikomas tinkamu ir sukuria pareigą Nuomininkui jas apmokėti nustatytu terminu (Sutarties 5.2. punktas).

Ieškovė už inventoriaus nuomą išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras 2024 m. sausio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (387,41 Eur sumai) ir 2024 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 861,29 Eur sumai), viso 3 248,70 Eur. Ieškovė nurodo, kad pateiktos sąskaitos faktūros apmokėtos iš dalies, ir atsakovė iki šiol liko skolinga 2 946,31 Eur. Ieškovė atsakovei siuntė 2024 m. vasario 5, 12, 19, 26 d., 2024 m. kovo 4, 12, 18, 25 d., 2024 m. balandžio 2, 8, 15, 22, 29 d. įspėjimus dėl skolos išieškojimo. Taip pat ieškovė atsakovei siuntė pretenzijas 2024 m. vasario 2 d., 2024 m. kovo 1, 14 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi, šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus dėl faktų, kuriuos pripažįsta kita šalis (CPK 177 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 2, 5 punktai).

Vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas pažymi, kad atsakovė pripažino susidariusią skolą pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. Sutartį. Ginčo dėl skolos dydžio, jos apskaičiavimo nėra, jį pripažįsta atsakovė, todėl ši aplinkybė laikoma įrodyta (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Taip pat byloje nėra jokių duomenų (ginčo), kad inventorius nebuvo perduotas ar būtų perduotas nekokybiškas, todėl yra pagrindas spręsti dėl atsakovės atsakomybės už pareigos atsiskaityti už pateiktą inventorių nevykdymą.

Nors atsiliepdama į ieškinį atsakovė nurodė, kad tarp šalių žodžiu buvo susitarta, jog atsakovė su ieškove atsiskaitys nuosekliai, dalimis pagal savo galimybes, ne vėliau kaip iki 2024 metų pabaigos, tačiau šio teiginio atsakovė neįrodė. Atsakovė nepateikė jos teiginius patvirtinančių įrodymų, posėdyje atstovas pasirinko nedalyvauti, neprašė apklausti jokių liudytojų. Nesant jokių įrodymų dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, teismas sprendžia, kad tokie atsakovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis CK 6.192 straipsnio 4 dalimi, sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Šiuo atveju šalys Sutarties 10.4 punktu susitarė, kad bet kokie Sutarties pakeitimai sudaromi raštu. Todėl Sutarties pakeitimas dėl atsiskaitymo terminų, jei toks būtų buvęs, turėjo būti įformintas rašytine forma.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir argumentus, atsakovei neginčijant reikalavimo dydžio, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 2 946,31 Eur skolą už inventoriaus nuomą pagrįstas, galiojantis, vykdytinas, todėl tenkintinas visa apimtimi. Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų (neapmokėjus už perduotus daiktus), pažeidė sutartinę prievolę.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendžiant dėl atsakovės prašymo išdėstyti 2 946,31 Eur skolos mokėjimą dalimis (sudarant skolos grąžinimo grafiką 6 mėnesių laikotarpiui (iki 2024 metų pabaigos), kuriuo vadovaujantis atsakovas 5 mėnesius ieškovui mokėtų po 490 Eur, o šeštą mėnesį sumokėtų likusią 496,31 Eur sumą ir palūkanas, nustatant, kad mėnesinės įmokos mokamos iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, įmokas pradedant mokėti po to, kai įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje) teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė apskritai jokių įrodymų apie dabartinę turtinę padėtį (turimą turtą, skolinių įsipareigojimų struktūrą ir pan.) ar tai, kad artimiausiu metu jos turtinė padėtis pagerės. Pateiktas prašymas nėra motyvuotas, pagrįstas kokiais nors įrodymais, o byloje nėra jokių įrodymų, kad išdėsčius sprendimu priteistos sumos mokėjimą, su ieškove bus tinkamai ir laiku atsiskaitoma. Ieškovė su prašymu nesutiko, nurodė, jog sutiktų nebent su skolos mokėjimu dviem dalimis, iš kurių pirmas sumokamas mokėjimo grafiko patvirtinimo dieną. Atsakovė pozicijos dėl šio pasiūlymo neišreiškė, susitarimo nesudarė. Atsakovės atžvilgiu 2024 m. birželio 11 d. buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini). Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjama trylika civilinių bylų, kuriuose yra pareikšti atsakovei turtinei reikalavimai. Įvertinus susidariusią situaciją, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kada ateityje atsakovės turtinė padėtis pagerės, todėl nėra pagrindo išdėstyti spendimo vykdymą dalimis.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – už procesinius dokumentus sumokėtas 66,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 18,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 946,31 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 31 ct) skolą, 6,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 946,31 Eur) nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,00 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 18,29 Eur (aštuoniolikos eurų 29 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.