Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-138-123/2016

2016 m. vasario 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Alvydas Žerlauskas, Albina Pupeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, T. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. J. ir V. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo dalies dėl turto padalijimo ir sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, T. A. reikalavimą pripažinti atsakovų S. J. ir V. J. prievolę solidaria,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos T. A. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8354-769/2013.

Trečiasis asmuo T. A. reiškia reikalavimą pripažinti prievolę T. A. grąžinti priteistą 38 000 Lt skolą ir 5 procentų metines palūkanas solidariąja atsakovų S. J. ir V. J. prievole, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-31 sprendimu ieškovei T. A. buvo priteista 38 000 Lt skola, 5 procentų metinės palūkanos ir 2 440 Lt bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo S. J. Teigia, kad S. J. 1997 ir 1998 metais ėmė iš jos paskolas individualiai veiklai pradėti. S. J. individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji yra šeimos verslas, verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės pagal paskolos sutartis laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar S. J. ir V. J. turi solidarią prievolę kreditorei T. A. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5145-613/2013.

Nustatyta, kad pagal 1997-04-30 notarinę sutartį S. J. iš T. A. pasiskolino 12 000 Lt, kuriuos privalėjo grąžinti iki 1997-06-30. 1998-03-16 pagal notarinę sutartį S. J. iš T. A. pasiskolino 26 000 Lt, kuriuos privalėjo grąžinti iki 1998-12-16. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-31 sprendimu iš atsakovo S. J. priteista 38 000 Lt skola, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 38 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-01-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 440 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8354-769/2013 nutraukta pareiškėjų V. J. ir S. J. santuoka bendru sutarimu, nutraukdami santuoką pareiškėjai nurodė, kad kreditorių neturi. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nutartimi tenkintas pareiškėjos T. A. prašymas suinteresuotiems asmenims S. J. ir V. J. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8354-769/2013 ir atnaujintas procesas dėl santuokos nutraukimo bylos dalies dėl turto padalijimo ir sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad S. J. turi asmeninę prievolę kreditorei T. A. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5145-613/2013 nenustatęs, kad paskolos pinigai buvo panaudoti S. J. ir V. J. šeimos poreikiams tenkinti.

Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar sutuoktinių prievolės asmeninės ar bendrosios, atsižvelgtina ir į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pasisakė, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, t. y., jog preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Vadinasi, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis), t. y. šiuo atveju pareiškėjai T. A. Nagrinėjamu atveju apeliantė (kreditorė) pagrįstai nurodo, kad turi būti atsižvelgtina į CK 3.88 straipsnio 1 d. 4 p. nuostatas, kur nurodoma, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu pradėjo verstis po santuokos sudarymo. S. J. individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gautos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės pagal paskolos sutartis laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Aplinkybė, kad piniginės lėšos buvo gautos anksčiau nei įkurta įmonė, nesudaro pagrindo išvadai, kad lėšos buvo pasiskolintos asmeninėms atsakovo reikmėms, nes tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi atsakovų teiginiais, kad S. J. skolinosi pinigus savo asmeninėms reikmėms, o atsakovė V. J. apie sutuoktinio sudarytas paskolos sutartis nieko nežinojo, nors byloje nėra įrodymų, kokioms asmeninėms atsakovo reikmėms šie pinigai buvo panaudoti. Civilinio kodekso 3.28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.5 straipsnio 3 dalis įtvirtina draudimą piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t.y. draudžia jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems. Sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Todėl nagrinėjamu atveju laikytina įrodyta, kad sandoris buvo sudarytas atsakovų šeimos interesais.

Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5145-613/2013 buvo nustatytas S. J. skolos negrąžinimo faktas, tačiau nebuvo nustatinėjamas prievolės pobūdis. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, kad teismas nagrinėdamas nurodytą bylą nenustatė prejudicinio fakto, kad paskolos pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, nes tai nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-12 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas – prievolė grąžinti T. A. priteistą 11 005,56 Eur (38 000 Lt) skolą ir 5 procentų metines palūkanas pripažintina solidariąja atsakovų S. J. ir V. J. prievole (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą iš atsakovų trečiajam asmeniui priteistina 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 42 Eur žyminio mokesčio, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 121 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 2, 8.10 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teisėjų kolegija

n u sprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – prievolę grąžinti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, T. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5145-613/2013 priteistą 11 005,56 Eur (38 000 Lt) skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 11 005,56 Eur (38 000,00 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pripažinti solidariąja atsakovų S. J. ir V. J. prievole.

Priteisti iš atsakovų S. J. ir V. J. trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, T. A. po 121 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.