- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- eA-3026-415/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03454-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- S. N. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. O. skundą dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. N. O. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S37152 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento direktoriaus įsakymu sudarytos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 6K-2240 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), kuris 2014 m. buvo užpultas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Tuomet pareiškėjas persikėlė gyventi pabėgėlių stovykloje netoli (duomenys neskelbtini) miestų, tačiau gyvenimo sąlygos stovykloje buvo labai blogos.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, juos persekioja, jis negali susirasti darbo, todėl teko palikti kilmės šalį. Pareiškėjas Migracijos departamentui nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį, dėl kurios paliko kilmės šalį – dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) patyrė diskriminaciją ir sulaukė grasinimų, kad bus nužudytas. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, o aplinkybė, kad negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Pareiškėjo teigimu, Migracijos nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.
4. Pareiškėjas prašė Komisijos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašė nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas ir teisingas skundo išnagrinėjimas. Pažymėjo, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė, todėl aplinkybė, jog skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, negali paneigti teisės būti išklausytam. Be to, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik argumentavo, kad pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, todėl laikė Sprendimą teisėtu ir pagrįstu.
5. Migracijos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Migracijos departamentas nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio „A“ dalyje nurodytų reikalavimų. Migracijos departamento teigimu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą ir surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas apie bendras (duomenys neskelbtini) kylančias grėsmes, kuriomis grindžiamas prašymą suteikti prieglobstį, yra nedetalus, bendro pobūdžio. Migracijos departamentas teigė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, o beatodairiškas smurtas nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas teigė, kad pats pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, kad būdamas (duomenys neskelbtini) ir nesijausdamas (duomenys neskelbtini) saugus, su tiesioginėmis grėsmėmis ar persekiojimu nesusidūrė.
7. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo skundo teiginius, kad Komisija privalėjo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas, pareiškėjas nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, leidusių spręsti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas, todėl būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
8. Migracijos departamento vertinimu, aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė, siekiant įrodyti tarptautinės apsaugos poreikį, neįrodo, kad kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių šiuo metu kiltų reali grėsmė ar pareiškėjas būtų persekiojamas. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) priskiriami prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau EPPB nurodo, kad, net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021), konstatavęs, kad nepaisant to, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.
Atsiliepimas
9. Atsakovo teigimu, tyrimo metu buvo pagrįstai tikimasi, kad pareiškėjas pateiks detalų ir išsamų pasakojimą apie realią riziką būti persekiojamam dėl jo asmeninių savybių, tačiau pasakojime buvo pateikta bendra informacija, konkrečių ir individualių patirtų grėsmių dėl to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nenurodė. Akcentavo, kad tarptautinė apsauga suteikiama tuo atveju, jei yra reali individuali grėsmė, o pareiškėjas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) asmeniškai susidūrė su realia fizine grėsme, pavojumi gyvybei arba pagrįstai bijo susidurti su persekiojimu grįžus į kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad apklausos metu pareiškėjas į jam užduotus klausimus, susijusius su jo asmenine patirtimi dėl diskriminavimo ir tariamo persekiojimo, atsakinėjo abstrakčiai, vertino, kad jo skundo teiginiai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.
10. Migracijos departamentas teigė, kad surinko naujausią ir aktualią kilmės valstybės informaciją, o ją įvertinęs nustatė, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamento vertinimu, Sprendimu pagrįstai prieita prie išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Atsakovo teigimu, šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, ir kad, atsisakius suteikti prieglobstį pareiškėjui, jis vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Dėl šios priežasties pareiškėjui nebuvo suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, o vadovaujantis Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 33 punktu ir Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, dėl kurio bus sprendžiama nustatyta tvarka.
12. Atsakovas nurodė, kad, skubos tvarka išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nebuvo nustatyta, pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl, priėmus Sprendimą jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, buvo priimtas sprendimas tam tikram terminui uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas teigė, kad, vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktu, pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgus į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, bei pabrėžė, jog nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, juos išdėstydamas taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
14. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad:
14.1. pareiškėjas 2021 m. birželio 19 d. nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.
Šalies argumentai
14.2. Pareiškėjas 2021 m. liepos 27 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini) ir iš ten į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo tėvai, keturi broliai ir trys seserys gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liko gyventi viena sesuo. Pareiškėjas 2021 m. spalio 3 d. buvo apklaustas dėl prieglobsčio suteikimo aplinkybių.
14.3. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje (1 p.); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (2 p.); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (3 p.); įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, taip pat įvertinęs pareiškėjo apklausos metu duotus paaiškinimus, įvertino, kad Migracijos departamento surinkta informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), etnoreliginė grupė, tradiciškai įsikūrę (duomenys neskelbtini), kankinimus, vertimą priimti islamą, seksualinę prievartą ir vergovę, berniukų vertimą tapti kareiviais, ypač žiaurumu pasižymėjo (duomenys neskelbtini) ilgalaikė ataka prieš (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad atsakovo surinkta informacija neprieštarauja viešai skelbiamoje (duomenys neskelbtini).
16. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo atitikties Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytiems kriterijams, rėmėsi ir EPPB 2021 metų ataskaitoje pateikta informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), ginkluotus konfliktus, beatodairiško smurto lygį įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose ir atskiruose miestuose. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija. Atsakovas rėmėsi įvairiuose oficialiuose šaltiniuose, tarp jų ir nacionaliniuose, pateikta informacija. Teismas pažymėjo, kad, vertinant EPPB teikiamą informaciją, atsižvelgiama, jog šios institucijos rengiamose prieglobsčio ataskaitose, esančiose pagrindiniais informacijos apie tarptautinę apsaugą Europoje šaltiniais, teikiama informacija grindžiama duomenimis, kuriuos, be kitų institucijų, teikia valstybės narės, Eurostatas, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras ir Tarptautinė migracijos organizacija, be to, šios ataskaitose remiasi atnaujinta kilmės šalies informacija.
17. Taigi, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Migracijos departamentas nesurinko naujausios ir tikslios informacijos apie pareiškėjo kilmės šalį. Teismo vertinimu, pareiškėjui ir jį atstovaujančiam advokatui nebuvo užkirstas kelias savo iniciatyva surinkti informaciją, galinčią patvirtinti pareiškėjo pateiktą individualios situacijos vertinimą ir paneigti Migracijos departamento padarytas išvadas.
18. Teismas įvertino, kad pareiškėjo išsakyta baimė būti persekiojamam dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etnoreliginei grupei iš esmės grindžiama bendrais teiginiais apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apibendrintai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas genocidas, kad dėl tikėjimo (duomenys neskelbtini) jaučia pavojų, kuris, pareiškėjo teigimu, grėstų jam grįžus į (duomenys neskelbtini). Konkrečių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas yra persekiojamas, jam grasinama, nenustatyta. Pareiškėjas tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
19. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas nusprendė, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą Migracijos departamentui padaryti išvadą, jog ši informacija savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra (duomenys neskelbtini) situacija kilmės valstybėje, o ne su pareiškėjo individualiomis savybėmis, kad gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, teismas nurodė, kad Migracijos departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kad vien dėl buvimo kilmės valstybės teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, jog Migracijos departamento išvada apie pareiškėjo keliamą neteisėtos migracijos grėsmę yra pagrįsta. Tačiau įvertinus tai, kad nėra nustatyta duomenų, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, nusprendė, kad Sprendimu nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jos išsiuntimo nėra proporcinga priemonė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad pareiškėjui taikomos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 44.3.1 punkto nuostatos, nustatomas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir keičiamas Sprendimo 3-iasis punktas.
22. Nustačius pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, pakeistas ir Sprendimo 4-asis punktas, nustatant, kad į C.SIS II įvedamas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
23. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Komisija nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taip neužtikrinant teisės būti išklausytam principo taikymo ir teisingo skundo išnagrinėjimo, teismas vadovavosi Aprašo 222 punktu, kuriame įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog Komisija neturėjo pareigos pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejį, kai pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, teismas įvertino, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog Komisijoje pareiškėjo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka buvo būtinas. Pareiškėjas buvo išklausytas 2021 m. spalio 3 d. apklausos metu, dalyvavo teismo posėdyje ir pateikė paaiškinimus. Teismas priėjo prie išvados, kad šių procedūrų metu pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti teise būti išklausytam ir pateikti paaiškinimus apie visas aplinkybes reikalingas sprendimui dėl prieglobsčio suteikimo, jis atsakė į užduotus klausimus apie individualios pareiškėjo situacijos aplinkybes. Teismas nusprendė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė būti išklausytam.
III.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
25. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas priklauso religinei mažumai – (duomenys neskelbtini) bendruomenei, todėl yra persekiojamas ir jaučiasi nesaugus. Paaiškina, kad, atsižvelgiant į aktualią kilmės valstybės informaciją, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam. Atkreipia dėmesį, kad EPPB ataskaita, kuria rėmėsi atsakovas, yra rekomendacinio pobūdžio ir vienerių metų senumo (apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn.). Taigi, pareiškėjo vertinimu, atsakovas turėjo ne tik rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti jo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.
27. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini).
28. Pareiškėjas apibendrina, kad jo gyvenamojoje vietovėje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, apšaudomos teritorijos. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Pažymi, kad, vykstant pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje kariniams veiksmams, (duomenys neskelbtini) nesuvaldant jos teritorijoje vykstančių karinių išpuolių, pareiškėjas negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga ir pagrįstai bijo sugrįžti į savo kilmės šalį.
29. Taigi, pareiškėjo vertinimu, prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas.
30. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, pareiškėjo teigimu, turėtų būti naikinami ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
32. Palaikydamas atsiliepimo į skundą argumentus, atsakovas papildomai nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.
34. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
36. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
37. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
38. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
39. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).
40. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
41. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.
42. Teisėjų kolegija sutinka su Sprendimo išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė bendra (duomenys neskelbtini), politiniu? grupiu? ir musulmonu?-gyventoju? keliama gre?sme (duomenys neskelbtini). Remiantis turima kilme?s valstybe?s informacija, (duomenys neskelbtini) nebevaldo jokiu? teritoriju? (duomenys neskelbtini) ir neturi galimybiu? atvirai veikti teritorijoje, o informacijos apie tai, kad s?iuo metu (duomenys neskelbtini), vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tike?jimui kelia gre?sme? asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Taigi, tyrimo metu pagrįstai nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės jo išvykimo iš kilmės valstybės laikotarpiu.
43. Pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be kitų šaltinių, analizavo ir EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbta bendra situacijos (duomenys neskelbtini), kurioje dėl (duomenys neskelbtini), be kita ko, pažymima, kad: veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini), yra tokio sunkaus pobūdžio, kad prilygta persekiojimui (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fizinis išpuolis, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Kitais atvejais asmenys gali patirti tik diskriminaciją, o individualus vertinimas, ar diskriminacija gali būti prilyginama persekiojimui, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, ar tai įvairių veiksmų pasekmė; ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokiu rizikos lygiu, kurio reikia, kad būtų pagrįsta visiškai pagrįsta persekiojimo baime. Individualiai vertinant, ar yra pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas patirs persekiojamą, turėtų būti atsižvelgiama į riziką turinčias aplinkybes, tokias kaip: kilmės vietovė (pvz., gyvena vietovėse, kuriose toliau veikia ISIL), asmens dokumentai (jų nebuvimas), lytis ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-624/2022).
44. Nagrinėjamu atveju, nors, sprendžiant tiek iš pareiškėjo paaiškinimų ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos informacijos, (duomenys neskelbtini) vis dar fiksuojami grubūs žmogaus teisių pažeidimai, ši informacija savaime nėra pagrindas pripažinti pareiškėjo baimę būti persekiojamam esant visiškai pagrįsta, nes, kaip jau minėta, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti.
45. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjas nenurodo jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo, tokios apsaugos poreikį sieja su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).
46. Taip pat pažymėtina, kad EPPB 2021 metų gairėse, kaip pagrįstai teigia atsakovas, nurodoma, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, šios gairės parengtos iki 2021 metų gautų duomenų pagrindu, vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose ((duomenys neskelbtini)), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodyta, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės teigiama apeliaciniame skunde.
47. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.
48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. N. O. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.