- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-619-656/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00027-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- M. N.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėjas skundžia antstolio D. B. veiksmus. Nurodė, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus senaties terminui. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atlieka bausmę pataisos namuose, be to, jis niekur nedirba ir neturi jokių pastovių pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl areštavus pareiškėjo sąskaitą Vilniaus pataisos namuose pareiškėjui bus atimta galimybė įsigyti būtiniausius reikmenis pragyvenimui. Todėl prašė panaikinti antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjo tvirtinimu, antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra per didelės. Pareiškėjas prašė panaikinti patvarkymus, kuriais buvo areštuotos lėšos bankuose bei skirti antstoliui baudą dėl akivaizdžiai nepagrįstų vykdymo išlaidų.
Antstolis D. B. prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad 2009-10-02 antstolių kontoroje buvo priimtas vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-20 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-1938-608 dėl 19,10 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo M. N. išieškotojo LR Valstybės naudai. Vykdomoji byla Nr. 0035/09/01560 negali būti nutraukta dėl senaties termino, kadangi šiuo atveju yra vykdomas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomasis raštas, išduotas dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų išieškojimo LR Valstybės naudai, o ne administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas už ATPK nutarimo nevykdymą. Priimant 2014-12-01 patvarkymą dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, buvo vadovautasi LR Teisingumo ministro 2014-07-29 Įsakymo bei CPK 664 str. 1,2 d. d., 688 str. 1 d. nuostatomis. Antstolis nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad areštuodamas pareiškėjo asmeninę sąskaitą, esančią Vilniaus pataisos namuose, jis atėmė iš pareiškėjo galimybę nusipirkti būtiniausius reikmenis pragyvenimui, kadangi išmokos būtiniausioms reikmėms įsigyti yra mokamos nuteistiesiems iš LR Valstybės biudžeto, t. y. atliekantiems bausmę nuteistiesiems pagal įstatymų nuostatas yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų būtiniausių jų poreikių tenkinimas.
Išieškotojas Valstybinė Mokesčių Inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, jog sutinkamai su LR CPK 606 str. 2 d. nuostatomis, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pradėti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl pareiškėjo argumentus dėl administracinio teisės pažeidimo nutarimo vykdymo senaties termino suėjimo bei praleidimo ir tuo pagrindu šios vykdomosios bylos nutraukimo, atmetė (CPK 176 str. - 179 str.). Teismas padarė išvadą, jog antstolis ėmėsi visų leistinų bei privalomų priemonių, numatytų CPK nuostatose bei tinkamai vadovavosi ir taikė LR Teisingumo ministro 2014-07-29 Įsakymo Nr. 1R-231 (aktuali redakcija nuo 2014-08-01) ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 8-1 priedų nuostatas bei jokių CPK nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjo argumentus ir šioje dalyje atmetė kaip neįrodytus. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis 173 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2005-12-23 Įsakymo Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės“ nuostatomis, bausmes atliekantiems asmenims piniginės išmokos iki 0,3 minimalaus gyvenimo lygio dydžio yra skirtos įsigyti būtiniausiems reikmenims, be to, 173 str. nuostatose taip pat yra numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems yra užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokių teisinių pagrindų skirti antstoliui baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
M. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti vykdomąją bylą.
Teismas nepasisakė dėl skunde nurodytos teismų praktikos.Antstolis nesiėmė išieškojimo veiksmų, kol pareiškėjas gavo darbines pajamas.Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra nukreiptas į jo artimųjų siunčiamas lėšas. Todėl jis lieka be higienos bei kitų būtiniausių prekių.Vykdymo išlaidų suma yra neproporcinga išieškomai sumai, todėl akivaizdžiai per didelė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepadavė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, reikalaujant nutraukti vykdomąją bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Iš vykdomosios bei civilinės bylos duomenų nustatyta, kad 2009-10-02 antstolių kontoroje buvo priimtas vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-20 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-1938-608 dėl 19,10 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo LR Valstybės naudai (vykd.b. Nr. 0035/09/01560, b.l. 1, 6).
Vadovaujantis išieškotojo vykdomojo rašto antstoliui pateikimo metu galiojusia CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus galėjo būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju išieškotojas VMI teismo išduotą vykdomąjį raštą antstoliui padavė 2009-10-02, t.y. nepraleidęs CPK 606 straipsnyje nustatyto senaties termino, per kurį vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti.
Pareiškėjas tvirtina, kad yra pasibaigęs išieškojimo senaties terminas, dėl ko yra CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas vykdomosios bylos nutraukimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Civilinio proceso kodeksas nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Dėl to nėra pareiškėjo nurodyto pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui.
Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl senaties taikymo vykdymo veiksmams, nes nurodytų bylų ir šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Pareiškėjo nurodytose bylose nagrinėtais atvejais išieškojimo vykdymas buvo dėl baudų, paskirtų administracine tvarka. Šių baudų išieškojimui pagal teismų suformuotą praktiką yra nustatyta dvejų metų vykdymo senatis. Nagrinėjamu atveju yra vykdomas išieškojimas iš skolininko teismo sprendimu priteistos skolos valstybei (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu). Kaip jau minėta, proceso normos tokių skolų išieškojimui senaties termino nenumato. Šiems vykdymo veiksmams senatis netaikoma ir pagal formuojamą teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-150/2015, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2468-173/2014).
Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad antstolis tinkamai ir laiku nesiėmė vykdymo veiksmų. Iš vykdomosios bylos Nr.0035/09/01560 duomenų nustatyta, kad antstolis vykdomąjį raštą vykdymui priėmė 2009-10-02 ir tą pačią dieną ėmėsi vykdymo veiksmų: išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Paskui periodiškai antstolis atliko užklausas ir tikrino skolininko turtinę padėtį. Todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolis vilkino vykdymo veiksmus, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas ginčija antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo artimųjų siunčiamas lėšas.
CPK 688 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Todėl antstolio veiksmai, nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, atitiko aptartą reglamentavimą. Nors apeliantas tvirtina, kad nukreipus išieškojimą į jo laisvės atėmimo vietos sąskaitą, kurioje yra artimųjų atsiųstos lėšos, jis neturi galimybės įsigyti būtiniausių prekių pragyvenimui, tačiau ši aplinkybė nepagrįsta. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas reglamentuotas Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje. Jame nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; neturintys drabužių, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Be to, neturintiems drausminių nuobaudų nuteistiesiems yra skiriamos išmokos (LR Teisingumo ministro 2005-12-23 Įsakymo Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės“). Iš aptarto reglamentavimo spręstina, kad atliekantiems bausmę nuteistiesiems, tame tarpe ir pareiškėjui, yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas.
Pareiškėjo tvirtinimu, antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra per didelės. Kaip matyti išieškojimas vykdomas dėl 19,10 Lt (5,5 EUR) sumos. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją antstoliui skaičiuotinos vykdymo išlaidos: antstolio atlyginimas, būtinosios išlaidos, pašto išlaidos, papildomos išlaidos. Nagrinėjamu atveju antstolis paskaičiavo 158 Lt (45,76 EUR) vykdymo išlaidų, kurias sudaro: 50 Lt (14,48 EUR) antstolio atlyginimas, 40 Lt (11,58 EUR) būtinosios išlaidos, 5 Lt (1.44 EUR) pašto išlaidos, 1,40 Lt (0,40 EUR) banko paslaugų išlaidos ir likusios papildomos vykdymo išlaidos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, nuo vykdomojo rašto padavimo vykdymui iki vykdymo išlaidų paskaičiavimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Antstolis atliko eilę vykdomųjų veiksmų. Nenustatyta, kad antstolis būtų atlikęs nebūtinus veiksmus ar vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką. Todėl vykdymo išlaidos pripažintinos pagrįstomis.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.