Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84. 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad neterminuotam laikotarpiui paskirti administratoriai savo veiklą vykdo ne ilgiau kaip iki 2014 m. liepos 1 d., tačiau nei įstatymai, nei Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalyje paminėti teisės aktai nereglamentuoja situacijos, kai dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nauji administratoriai nėra paskiriami. Pabrėžia, jog pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalį ir Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84. 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė iki 2013 m. sausio 1 d., tačiau šio įstatymo įgyvendinimui Vyriausybė reikalingų poįstatyminių teisės aktų nepriėmė.

Taip pat nurodo, jog 2012 metų pabaigoje buvo aišku, kad įstatyme nustatytas tikslas skirti naujus administratorius iki 2014 m. liepos 1 d. nėra realus, todėl atsakovė, nepažeisdama tuo metu galiojusių teisės aktų ir siekdama užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nepertraukiamumą, priėmė skundžiamą įsakymą. Atsakovės pareiga yra užtikrinti daugiabučių namų administravimo tęstinumą, todėl tam atvejui, kad daugiabučių administravimas nenutrūktų, buvo nustatytas terminas iki 2017 m. gruodžio 31 d., per kurį turi būti užbaigtos administratorių perrinkimo procedūros ir taip įgyvendintos abstrakčios įstatymo nuostatos. Pažymi, kad Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84. 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnyje atsirado terminuoto administravimo definicija, t.y. 5 straipsnio nuostatos adresuotos visų pirma terminuotam laikui paskirtiems administratoriams.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą, kadangi priimtas įsakymas nepažeidžia pareiškėjo subjektinių teisių. Skundžiamas įsakymas niekaip nepablogino pareiškėjo padėties, kadangi minėtu įsakymu pareiškėjui buvo suteikta teisė vykdyti savo veiklą ne trumpiau, nei numatė galiojantys teisės aktai. Teigia, jog pareiškėjas teisminiu keliu siekia apginti viešąjį interesą dėl rinkos administravimo praplėtimo (perskirstymo), o ne subjektines teises, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas ne savo, kaip administratoriaus teises, o gindamas savo kaip potencialaus administratorių rinkos dalyvio, suinteresuoto teikiamų paslaugų praplėtimu, interesus.

Taip pat teigia, jog pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovė nevykdo laiku ar pažeidžia Civilinio kodekso nuostatas, todėl antrasis pareiškėjo reikalavimas (įpareigoti atlikti veiksmus) yra visiškai nepagrįstas. Civilinio kodekso 4.82, 4.83. 4.84. 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnyje minima 2014 m. liepos 1 d. data, iki kurio administratoriai turėtų būti paskirti iš naujo, tuo tarpu pareiškėjas patikslintą skundą su reikalavimu pateikė 2013 m. balandžio 10 d., t.y. nesuėjus įstatyme nustatytam terminui.

Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog skundžiamo įsakymo dalis, kurioje nurodyta, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus buvo paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai, prieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymams, kadangi atsakovė turėjo atrinkti administratorius iki 2012 m. gruodžio 31 d. vadovaudamasi Aprašu. Teigia, jog atsakovė priėmė individualų administracinį aktą, kuriuo buvo nustatytas konkretus jau paskirtų ir veikiančių Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių įgaliojimų terminas, tačiau nauji bendrojo naudojimo objektų administratoriai nebuvo atrenkami ir skiriami. Teigia, jog Aprašas parengtas siekiant įgyvendinti Civilinio kodekso nuostatas, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus ir yra privalomas tik renkant administratorių (remiasi Aprašo 2 punktu). Pažymi, kad Aprašo 4 punkte yra nurodytos konkrečios šio norminio administracinio akto taikymo sąlygos ir atsakovei priimant skundžiamą įsakymą, neegzistavo nei viena iš Aprašo 4 punkte nurodytų aplinkybių, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo ir negalėjo taikyti minėto norminio administracinio akto.

Teigia, kad pareiškėjui skundžiamas įsakymas neturi jokio tiesioginio poveikio, todėl jis neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl įsakymo panaikinimo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė kokias subjektines jo teises pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovė. Netgi priešingai – pareiškėjas skunde nurodė, jog mano, kad minimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymas prieštarauja galiojantiems Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymams bei Lietuvos Respublikos teisės aktams, tokiu būdu aiškiai apibrėždama, kad skundu gina ne konkrečias pažeistas subjektines teises, o teorinį tariamai įstatymo saugomą interesą.

Pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog skundžiamas įsakymas ar jo dalis prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi nei iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios, nei po šios datos galiojančios Civilinio kodekso nuostatos nedraudžia administraciniu aktu nustatyti konkretų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimų terminą. Netgi priešingai, kaip minėta, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 punkto nuostatos skundžiamo įsakymo priėmimo metu iš esmės numatė administracinį aktą priimančio subjekto teisę nustatyti konkretų administravimo terminą, todėl nekyla abejonių, kad minėtas pareiškėjo teiginys taip pat atmestinas kaip nepagrįstas

Taip pat teigia, kad skundžiamas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra aiškus ir suprantamas asmenų grupei, kurios atžvilgiu jis buvo priimtas.

Tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Laukininkų valda“, UAB „Klaipėdos bendrabutis“, UAB „Paslaugos būstas“, UAB „Debreceno valda“, VšĮ „Klaipėdos butai“ atsiliepimo į skundą nepateikė, jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 133, 135).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiųjų suinteresuotų asmenų – UAB „Laukininkų valda“, UAB „Klaipėdos bendrabutis“, UAB „Paslaugos būstas“, UAB „Debreceno valda“, VšĮ „Klaipėdos butai“ atstovams nedalyvaujant.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. AD1-3022 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių paskyrimo termino“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo nustatyta, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai savo veiklą vykdo, kol teisės aktų nustatyta tvarka butų ir kitų patalpų savininkų balsavimu raštu ar susirinkime bus paskirti bendrosios nuosavybės administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. (b.l. 22). Pareiškėjas prašo ne tik panaikinti Įsakymą, bet ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio reikalavimus, skiriant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, kurie buvo paskirti iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio įsigaliojimo dienos, t.y. 2013 m. sausio 1 d., neterminuotam laikotarpiui.

Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864), Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (2012 m. gegužės 10 d. Nr. XI-2005), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, Klaipėdos miesto savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrinkimo tvarkos aprašas (minėta, toliau – ir Aprašas), patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-24.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Skundžiamu įsakymu nustatyta, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai savo veiklą vykdo, kol teisės aktų nustatyta tvarka butų ir kitų patalpų savininkų balsavimu raštu ar susirinkime bus parinkti bendrosios nuosavybės administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m gruodžio 31 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kaip įrodymą, jog ankstesniais atsakovės įsakymais administratoriai buvo paskirti neterminuotai, pateikė 2005 m. balandžio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-616, kuriuo UAB „Vitės valdos“ buvo paskirta Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore (b.l. 23). Minėtas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalimi. Pažymėtina, jog minėtu įsakymu „Vitės valdos“ Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore buvo paskirta nenurodant termino ir kitų sąlygų dėl kurių butų administravimas baigtųsi. Pareiškėjas taip pat teigia, jog 2005 metais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais dauguma Klaipėdos mieste veiklą vykdančių administratorių buvo paskirti tokiu pačiu principu, t.y. neterminuotam laikotarpiui. Pažymėtina, jog šio fakto, t.y. kad dauguma administratorių iki 2012 metų buvo paskirti neterminuotai, atsakovė neginčija. 2010 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1601 (b.l. 120) pareiškėjas buvo paskirtas gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administratoriumi taip pat nenustatant turto administravimo pabaigos termino. Minėto įsakymo dalis, kuria pareiškėjas buvo paskirtas administruoti gyvenamąjį namą, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo panaikinta ir jis liko šio gyvenamojo namo administratoriumi. Pabrėžtina, jog iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios Civilinio kodekso redakcijos 4.84 straipsnis, nenustatė terminų, kuriam laikotarpiui turi būti paskirti administratoriai. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog administratoriai, kurie buvo paskirti vadovaujantis minėtu teisės aktu ir jiems nebuvo nustatytas jų įgaliojimo terminas, buvo paskirti neterminuotai.

Pareiškėjas teigia, jog skundžiamame įsakymu nustačius, kad jis taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d. paskirtiems administratoriams, leidžia daryti prielaidą, jog anksčiau neterminuotai paskirti administratoriai Įsakymu buvo paskirti terminuotai, t.y. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka, nes Įsakymo turinys leidžia daryti išvadą, jog datos – iki 2012 m.gruodžio 31 d. – nurodymas reiškia administratorius, kuriems taikomas Įsakymas, t.y. Įsakymo adresatus, o ne terminuotą administratorių paskyrimą. Minėtą išvadą leidžia daryti taip pat ir tai, kad atsakovės ankstesni įsakymai, kuriais neterminuotam laikotarpiui buvo paskirti administratoriai, nėra panaikinti. Be to, jei skundžiamu įsakymu administratoriai būtų buvę paskirti, tuomet administratorių paskyrimas turėjo būti vykdomas pagal minėto Klaipėdos miesto savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrinkimo tvarkos aprašo 5, 6, 8, 9, 11 punktus, reglamentuojančius administratorių paskyrimo procedūrą, t.y. administratoriai atrenkami viešo konkurso būdu. Skundžiamame įsakyme nėra nurodyta, jog baigiasi administratorių (paskirtų iki 2012 m. gruodžio 28 d.) įgaliojimai ir jie paskiriami iš naujo, tačiau tik nustatytas jų įgaliojimų terminas, kuris administratorių paskyrimo metu nebuvo nustatytas. Visa tai įvertinus, darytina išvada, jog skundžiamu įsakymu administratoriai nebuvo paskirti iš naujo, o tik nustatytas anksčiau paskirtiems administratoriams maksimalus jų įgaliojimų terminas.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog skundžiamu įsakymu buvo nustatytas tik administratorių įgaliojimų terminas, būtina nustatyti, ar atsakovė turėjo teisę nustatyti Įsakyme nurodytą terminą – iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovė teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė priskirta savarankiškoms savivaldybės funkcijoms ir pažymi, kad jokie teisės aktai nedraudė jai nustatyti tokį terminą, todėl mano, jog nustatydama maksimalų administratorių įgaliojimų terminą, nepažeidė jokių tuo metu galiojusių teisės aktų.

Nei Civilinio kodekso normos (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), nei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, nei Klaipėdos miesto savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-24, nereglamentavo administratorių paskyrimo termino nustatymo ar pratęsimo. Pabrėžtina, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą konstatuota, jog viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ (2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-79/2013, 2012 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 1385/2012 ir kt.). Atsižvelgdama į prieš tai minėtą viešojo administravimo įstatymo viršenybės principą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė, paskyrusi butų ir kitų patalpų savininkų administratorius, vėliau neturėjo teisės nustatyti administratorių įgaliojimų pabaigos termino, kadangi jokie teisės aktai nereglamentavo situacijos, kuomet paskyrus administratorius, būtų galima nustatyti jų įgaliojimo pabaigos terminus ar kitaip juos pratęsti. Šiuo atveju, jei nesiremtume minėtu įstatymo viršenybės principu ir atsakovė savo iniciatyva galėtų nustatyti terminus, nesiremdama jokiais teisės aktais, kuriuose reglamentuotas toks terminų nustatymas, tuomet atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimai, kadangi atsakovė galėtų nustatyti bet kokius terminus, iki kurių pabaigos administratoriai vykdytų savo veiklą. Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybė turi savarankiškąsias funkcijas, t.y. šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybei įgyvendinant savarankiškąsias funkcijas, ji yra saistoma įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir pačios savivaldybės priimtų teisės aktų. Atsižvelgdama į tai bei remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, teisėjų kolegija sprendžia, jog savivaldybė turi teisę nustatyti bendrojo pobūdžio taisykles, kuriomis vadovaujantis savivaldybė atrinktų ir paskirtų administratorius, tačiau tai nereiškia, kad savivaldybė turi teisę priimti individualius administracinius aktus nesivadovaudama teisės aktais, o tik vadovaujantis savarankiškomis savivaldybių funkcijomis. Minėta, jog individualūs administraciniai aktai yra skirti subjektams, kurie yra pavaldume, todėl savivaldybė nustatyti pavaldume esantiems subjektams teises ir pareigas gali tik vadovaudamasi priimtais ir galiojančiais teisės aktais, tame tarpe ir savivaldybių priimtais bendrojo pobūdžio teisės aktais. Kitoks teisinis aiškinimas prieštarautų įstatymo viršenybės principui.

Pabrėžtina ir tai, jog Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Iš šios įstatymo nuostatos matyti, jog neterminuotam laikui paskirtiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams nustatytas konkretus veiklos vykdymo terminas – iki 2014 m. liepos 1 d. Įstatyme numatyta, kad iki nurodytos datos – 2014 m. liepos 1 d. – turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Aiškinant šią įstatymo nuostatą akivaizdu, jog ji nėra taikoma terminuotai paskirtiems administratoriams, tačiau taikoma tiems, kurie paskirti neterminuotai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skundžiamu įsakymu administratoriai iš naujo nebuvo paskirti, o tik nustatytas maksimalus administratorių įgaliojimų terminas administratoriams, kurie iki Civilinio kodekso naujos redakcijos įsigaliojimo buvo paskirti neterminuotai. Vadinasi, aptartos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytinos skundžiamame įsakyme nurodytiems administratoriams.