Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekologinė linija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-925-454/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BNO“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 454,42 Eur skolą, 254,52 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 07 03 su B UAB „Vilpostus“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmė kreditorinį reikalavimą ir visus su juo susijusius papildomus reikalavimus atsakovės atžvilgiu. B UAB „Vilpostus“ teikė atsakovei siuntų pristatymo paslaugas, tačiau atsakovė pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga pagal dvi išrašytas sąskaitas faktūras, todėl prašė priteisti skolą ir palūkanas už pavėlavimą atsiskaityti. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi siuntų pristatymo paslaugos nekokybiškos, dalis siuntų dingo, be to, ieškovė nepateikė skolą pagrindžiančių dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 523,45 Eur skolą, 91,60 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 615,05 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 10 26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14 Eur žyminio mokesčio, 109,80Eur už teisinę pagalbą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 619,52 Eur už teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad B UAB „Vilpostus“, teikusi atsakovei siuntų pristatymo paslaugas, 2015 07 03 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2015/07/03 perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal dvi sąskaitas faktūras: 2013 07 19 POST Nr. 8213183 ir 2013 06 28 POST Nr. 8213021. Teismas, išanalizavęs atsakovės pateiktas ir apmokėtas PVM sąskaitas faktūras ir jų detalizacijas bei ieškovės pateiktos 2013 07 19 sąskaitos faktūros POST Nr. 8213183 detalizaciją, darė išvadą, kad pagal šią sąskaitą atsakovei buvo suteikta paslaugų už 523,45 Eur, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 523,45 Eur skolą tenkino kaip įrodytą ir pagrįstą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 930,96 Eur skolos priteisimo pagal B UAB „Vilpostus“ išrašytą 2013 06 28 sąskaitą faktūrą POST Nr. 3213021, kadangi ieškovė pateikė tik sąskaitą faktūrą, tačiau tik iš jos negalima daryti neginčytinos išvados apie atsakovei suteiktų paslaugų mąstą ir kokybę. Iš sąskaitos nėra aišku, kokios siuntos, kokio svorio, už kokią sumą buvo įteiktos adresatams. Atsakovei teigiant, jog ne visos siuntos buvo įteiktos adresatams, dalis siuntų dingo, ieškovė nepateikė šiuos argumentus paneigiančių įrodymų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują – ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas netinkamai tyrė bei vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, perkeldamas ieškovei pareigą įrodyti atsakovės įsiskolinimo faktą, pažeidė rungimosi principą. Nurodo šiuos skundo argumentus:Teismui pateikta 2013 60 28 sąskaita faktūra POST Nr. 3213021 yra pasirašyta atsakovės direktorės, joje nurodyta, jog yra pridedama sąskaitos detalizacija. Taigi atsakovė, priimdama sąskaitą, savo parašu patvirtino, jog sąskaitą ir prie jos pridedamus priedus gavo.

8.2 Atsakovė B UAB „Vilpostus“ yra siuntusi dvi pretenzijas 2013 08 14 ir 2013 11 07, kurių turinys įrodo, kad atsakovė neturėjo jokių pretenzijų dėl 2013 06 28 sąskaitos, jos apmokėjimo nebuvo sustabdžiusi, jokių pretenzijų dėl paslaugų ar sąskaitos nepareiškė. Todėl atsakovė, sąskaitą priėmusi ir jos nenuginčijusi, turi ją apmokėti. Aplinkybę, kad paslaugos 2013 m. birželio mėnesį buvo teikiamos, teismui patvirtino ir atsakovės atstovė. Todėl vien aplinkybė, kad prie sąskaitos nėra pateikta jos detalizacija, nesudaro pagrindo spręsti, kad paslaugos nebuvo suteiktos.

8.3 Iš ieškovės atsakovei priteistas 619,52 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis, nors ir neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nėra didelė, atsiliepimo į ieškinį apimtis taip pat nėra didelė, priteista bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, kad B UAB „Vilpostus“ teikė atsakovei siuntų pristatymo paslaugas, o atsakovė už jas privalėdavo atsiskaityti, t. y. tarp B UAB „Vilpostus“ (pradinio kreditoriaus) ir atsakovės buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 179 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).Apeliantė skunde teigia, kad atsakovė, sąskaitą, kurioje nurodyta, kad jos detalizacija pridedama, priėmusi, ją pasirašiusi ir jos nenuginčijusi, turi ją apmokėti. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paslaugų gavėjo pasirašyta PVM sąskaita faktūra patvirtina sutartinių paslaugų teikimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų. CK 6.718 straipsnyje nustatyta, kad, teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Paslaugų teikėjas turi teisę reikalauti atlyginimo tik už suteiktas paslaugas, kurios patenkina kliento interesus. Būtent paslaugų teikėjui tenka tinkamo paslaugų suteikimo fakto įrodinėjimo našta (CPK 12 str. 178 str. ). Jeigu paslauga lieka nesuteikta ar suteikta netinkamai, neatsiranda ir kliento pareigos ją apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė privalėjo įrodyti tinkamą paslaugų suteikimą ir atitinkamai už paslaugas egzistuojantį įsiskolinimą, tačiau šios prievolės neįvykdė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, nepagrįstai perkeldamas ieškovei įrodinėjimo pareigą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013 06 28 sąskaita faktūra POST Nr. 3213021 nėra pakankamas įrodymas patvirtinti tinkamą paslaugos atsakovei suteikimą. Šios sąskaitos detalizacijos, kurioje būtų nurodytos konkrečios siuntos, jų kiekis, svoris, pristatymo laikas, kaina, nėra pateikta. Atsakovė neginčijo, kad paslaugos buvo teikiamos, tačiau ji nesutiko apmokėti sąskaitos argumentuojant netinkamu paslaugų suteikimu, nes dalis siuntų dingo, todėl ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti, kad tos paslaugos buvos suteiktos ir suteiktos tinkamai (pvz. pašto siuntų įteikimo pašto siuntos gavėjui šaknelės). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentu, kad atsakovei sąskaitos pateikimo ir jos priėmimo faktas yra pakankamas konstatuoti tinkamą paslaugų atsakovei suteikimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, vertinant ieškovės pateiktus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti ieškovės reikalavimų 930,96 Eur sumai pagrįstu.Ieškovė nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir mano, jog jos turi būti sumažintos, nes byla nesudėtinga, nedidelės apimties, atsiliepimo į ieškinį apimtis taip pat nėra didelė. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Kaip matyti iš sprendimo, teismas tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas laikydamasis CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Apeliantės argumentai, kad byla nebuvo sudėtinga ir itin didelės apimties, atsakovės procesinių dokumentų apimtis taip pat nėra labai didelė sudaro pagrindą tik pripažinti, kad byla nebuvo itin sudėtinga, todėl privalu neperžengti Rekomendacijose nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių. Todėl spręstina, kad atsakovės patirtų ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo nustatytas nenukrypstant nuo maksimalių Rekomendacijose įtvirtintų priteistinų išlaidų dydžių. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti, todėl skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo sprendimas 2016 m. gegužės 16 d. paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 484,30 Eur išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš apeliantės. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, todėl, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos atsakovei (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“, juridinio asmens kodas 302418962, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BNO“, juridinio asmens kodas 302710913, 484,30 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt keturi Eur, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.