Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. K. atstovo advokato Vygaudo Molio prašymą dėl arešto bausmės sumažinimo ir jos atlikimo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-114-598/2013 nuteistas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto ir 20 MGL (2600 litų) baudą.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gautas nuteistojo Ž. K. atstovo advokato Vygaudo Molio prašymas dėl arešto bausmės sumažinimo ir jos atlikimo tvarkos pakeitimo.

Prašymą motyvuoja tuo, kad paskirtą baudą nuteistasis sumokėjo, o jo asmenybė nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo pasikeitė į gerąją pusę. Nuteistasis baigė net keletą mokymų kursų, visiškai išlaiko savo du nepilnamečius vaikus, dirba statybose pagal darbo sutartį, per visą šį laiką nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Prašo paskirtą 90 parų arešto bausmę sumažinti iki 45 parų ir nustatyti, kad sumažintą 45 parų arešto bausmę jis galėtų atlikti savaitgalio dienomis (reg. Nr. DOK-147507).

Teismo posėdžio metu nuteistojo atstovas advokatas palaikė prašymą jame nurodytas motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad Ž. K. turi tikslą grįžti į Lietuvą ir pakankamai lėšų įsigyti nekilnojamąjį turtą. Jis planuoja atskristi į Lietuvą ne darbo ir švenčių dienomis ir atlikti arešto bausmę.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo atstovo advokato prašymą atmesti. Nurodė, kad prašymas netenkintinas, nes pirmos instancijos teismas negali mažinti paskirtos bausmės, o arešto bausmės atlikimas savaitgaliais ir švenčių dienomis, pasikeitus įstatymui, negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-114-598/2013 yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Nuteistasis Ž. K. pateikė du prašymus dėl jo teisinės padėties – sumažinti (sušvelninti) paskirtą bausmę ir leisti ją atlikti poilsio dienomis.

Baudžiamajame įstatyme galimybė sutrumpinti įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės laiką nėra numatyta. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirta bausmė gali būti peržiūrima ir švelninama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šiame straipsnyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Teismui susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 1-114-598/2013 medžiaga matyti, kad nuteistasis Ž. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, todėl ši aplinkybė buvo įvertinta kaip lengvinanti jo atsakomybę.

Visgi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis teismų praktika ir sistemiškai aiškinant analizuojamo straipsnio nuostatas pažymėtina, kad šis įstatymas lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį, nes BK 64¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „tuo pačiu nuosprendžiu“ nuteistajam skiriama bausmė ir sumažinama vienu trečdaliu. Taigi BK 64¹ straipsnio, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį. Tai derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Taikant BK 64¹ straipsnį atgal toje pačioje baudžiamojoje byloje turėtų būti priimamas naujas teismo baigiamasis aktas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BK 64¹ straipsnio tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo, todėl nuteistajam Ž. K. nėra jokio objektyvaus pagrindo sumažinti bausmę vienu trečdaliu. Be to, nuteistasis prašyme nenurodė ir jokių kitų motyvų ir argumentų, kuriais remiantis turėtų būti švelninama baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausmė.

Nuteistasis taip pat prašo leisti sumažintą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 59 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 6 d., buvo numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. BK 49 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 6 d., buvo nustatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Tačiau tiek BVK 59 straipsnio 2 dalis, tiek BK 49 straipsnio 5 dalis neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d.

BVK 50 straipsnio 1 dalyje, straipsnio pakeitimo redakcija įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 6 d., nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija). Taigi nuo 2019 m. liepos 6 d. neliko galimybės arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, bei arešto bausmė atliekama tik pataisos įstaigoje. Paminėtina, kad BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo 3, 4, 5, 6 straipsnių įsigaliojimo paskirta arešto bausmė, taip pat arešto bausmė, kurią atlikti teismas nustatė poilsio dienomis, vykdoma, kol bus įvykdyta, jeigu nuteistasis šia bausme ar jo gynėjas BPK nustatyta tvarka nepateikia prašymo dėl bausmės sušvelninimo. Taigi, nagrinėjamu atveju Ž. K. prašymas negali būti tenkintinas ne tik dėl to, kad jam paskirta didesnė nei 45 parų arešto bausmė, bet ir dėl to, kad BVK 59 straipsnio 2 dalies ir BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatos neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo Ž. K. atstovo advokato Vygaudo Molio prašymas dėl arešto bausmės sumažinimo ir jos atlikimo tvarkos pakeitimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 – 362 straipsniais, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. K. atstovo advokato Vygaudo Molio prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.