Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-280-211/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-06-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-08-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
AN2-280-211/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01250-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Laureta Ulbienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-280-211/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01250-2020-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – institucija) vyriausiasis specialistas 2019-08-28 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-40774-2019 I. B. už tai, kad ji 2019-08-25 22.05 val. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairuodama transporto priemonę Renault Kangoo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, taip pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Administraciniu nurodymu I. B. pasiūlyta iki 2019-09-27 sumokėti 15 eurų baudą.

Šalies argumentai

2. I.B. neįvykdžius administracinio nurodymo ir institucijai atlikus papildomą tyrimą, institucijos 2019-10-31 nutarimu administracinio nusižengimo teisena I. B. buvo nutraukta jai nesant administracinio nusižengimo subjektu, ir A. B. buvo to paties vyriausiojo specialisto 2020-02-12 surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-10787-2020 už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Administraciniu nurodymu A. B. pasiūlyta iki 2020-03-13 sumokėti 15 eurų dydžio baudą.

3. A. B. neįvykdžius administracinio nurodymo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotasis pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2020-04-16 priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-4830-2020, kuriuo A. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 50 eurų dydžio baudą. Nuobauda A. B. skirta dėl to, kad jis, 2019-08-25 22.05 val. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.

4. A. B., nesutikdamas su paskirta nuobauda, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-04-16 nutarimas pakeistas – A. B. paskirta 30 (trisdešimties) eurų dydžio bauda. Apylinkės teismas vertino, kad A. B. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo siūloma sumokėti pusė minimalios baudos – 15 eurų, kad dėl padarytos veikos jokių pasekmių nekilo, teismas sprendė, jog šiuo atveju skirtina ne vidurkį atitinkanti ar kiek mažesnė už vidurkį bauda, o straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu A. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliantas manydamas, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo pažeista teisė į teisingą ir objektyvų teismą, skundą grindžia tuo, kad:

5.1. Apylinkės teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, nes nepareikalavo iš institucijos atstovo pateikti sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, detaliojo plano. Pažymi, kad teritorijos dalyje, šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų nėra suformuoto žemės sklypo ir sudaryto žemės skypo naudojimo plano, kuriame būtų išskirti pravažiavimai, automobilių stovėjimo vietos ir želdynų zonos. Taip pat kelio ženklais ar kitaip nenurodyta automobilių parkavimo vieta ir būdas. Todėl apeliantas objektyviai negalėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimų.

5.2. Automobilis nestovėjo ant vejos ar šaligatvio, o ginčo vietoje draudžiamų stovėti ženklų nėra. Pasak apelianto, niekas nedraudžia stovėti daugiabučio namo kiemo teritorijoje, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Vertina, kad neįrodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko ir ką konkrečiai pažeidė apeliantas nutarime minimu laiku.

5.3. Administracinės bylos 26 puslapyje esančioje nuotraukoje akivaizdžiai matosi netvarkingai išvartyti borteliai, kurie net fiziškai nesuformuoja vejos ar šaligatvio. Teismas akivaizdžiai ignoravo pateiktus įrodymus, o kaltę grindė prielaida, kurios nėra nutarime, t.y. kad apeliantas „sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę Renault Kangoo, v/n (duomenys neskelbtini) dviem automobilio kairės pusės ratais užvažiuodamas ant bortelio ir vejos, kur nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų.“.

5.4. Apeliantas neatliko jokių veiksmų, kurie keltų pavojų eismo saugumui, nesudarė jokių kliūčių kelyje, nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apelianto A. B. kaltė neįrodyta, jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, nuobauda paskirta be teisinio pagrindo, nes jis Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė.

5.5. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neobjektyvi ir neteisėta, priimta pažeidžiant administracinės nuobaudos tikslus, nevisapusiškai ir nepilnai išaiškinus bylos aplinkybės, byla išnagrinėta nesilaikant ANK įtvirtintų nuostatų.

6. Atsiliepimu į A. B. apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas asmuo R. S. (toliau – ir Institucija) prašo A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą. Institucija mano, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino surinktus įrodymus, administracinio nusižengimo esmė įrodyta, byla ištirta išsamiai, nutartis teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, ištyrė visas svarbias aplinkybes ir atliko visus būtinus procesinius veiksmus, siekiant priimti teisingą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas su transporto priemone sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, pažeidė važiavimo gyvenamosiose zonose ir kiemuose tvarką. KET 150.5 punkte yra nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

9. KET 141-149 punktuose nurodoma, kur ir kaip gali sustoti ir stovėti transporto priemonės. Priklausomai nuo aplinkybių, kurios nurodytos KET, automobiliai gali sustoti ir stovėti kelkraštyje, važiuojamosios dalies pakraštyje ar stovėjimo aikštelėse. Administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos (b. l. 13, 18-20, 25-29) leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog jose akivaizdžiai matoma, kad kelio ženklų, nurodančių automobilių toje vietoje statymo būdą arba, kad tai yra automobilių stovėjimo aikštelė, nėra. Akivaizdu ir tai, kad vieta, kurioje buvo pastatytas apelianto automobilis, yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, matosi bortelis, kuris nepritaikytas užvažiavimui, o automobilis kairės pusės dviem ratais užvažiavęs ant vejos ir bortelio. Taigi konstatuotina, jog A. B. automobilis buvo pastatytas ir stovėjo toje vietoje, kurioje negalėjo sustoti bei stovėti pagal KET reikalavimus.

10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su A. B. argumentais, jog jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje yra leidžiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (kas akivaizdu iš byloje esančių nuotraukų) yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. A. B. nurodyti argumentai, kad: minėtoje vietoje nėra kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą; kad priešais pastatytą automobilį yra netvarkingai išvartyti borteliai; kad nagrinėjama vieta nėra prižiūrima dėl ko ją būtų galima vertinti kaip veją ar apsėtą žolyną; kad ši vieta yra įprasta automobilių stovėjimo vieta – nereiškia, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytoje vietoje automobilių statymas yra leidžiamas, nes nusižengimo padarymo vietoje nėra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos, statymo būdas, taip pat nėra kelio ženklų, leidžiančių šioje vietoje statyti automobilius, kaip tai numatyta KET.

11. Tai, kad skunde apeliantas savaip interpretavo šaligatvio, vejos ir apsėto prižiūrimo žolyno sąvokas, taip pat nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą apylinkės teismo nutartį. Šiame kontekste pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyta daugelis draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimas stovėti skiriamojoje juostoje, ant tiltų, viadukų, pėsčiųjų perėjos ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu atveju nėra statomi. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Būtent už tokio reikalavimo nesilaikymą, tai yra už stovėjimą transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, ir buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B..

12. Aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir įvertinęs duomenų visumą (t.y. išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, įvertinęs visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės) detaliai aptarė nusižengimo padarymo aplinkybes užfiksuotas nuotraukose, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog automobilis kairės pusės dviem ratais buvo užvažiavęs ant vejos ir bortelio, nėra pagrindas išvadai, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant administracinės nuobaudos tikslus, nevisapusiškai ir nepilnai išaiškinus bylos aplinkybės, išnagrinėta nesilaikant ANK įtvirtintų nuostatų, ar kad apelianto kaltę pirmosios instancijos teismas grindė prielaida, kurios nėra nutarime. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnyje yra numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

13. Skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, kad joje bylai reikšmingos išvados padarytos remiantis būtent ištirtų įrodymų visuma, pateikiant išsamius motyvus dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą ir esminių skundo argumentų, kuriais jis ginčijo Institucijos nutarimą dėl jo nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakomybės klausimui išspręsti ir procesiniam sprendimui priimti reikšmingus įrodymus ir aplinkybes, ar padarė nepagrįstas išvadas dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo apeliantas, o teismas padarė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

14. Administracinio nusižengimo byloje apelianto pateikti susirašinėjimai dėl parkavimo problemų sprendimo (58, 68 b.l.) pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi ir A. B. atsakomybės nešalina, o tik dar kartą patvirtina, kad A. B. transporto priemonę paliko stovėti vietoje, kuri nėra automobilių statymui skirta vieta, todėl Institucijos nutarimu jis pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, o apylinkės teismas pagrįstai šioje dalyje netenkino jo skundo dėl minėto nutarimo panaikinimo.

15. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir apelianto teiginiai dėl ginčo vietos detaliojo plano (ne) egzistavimo ar jo išreikalavimo nagrinėjant apelianto skundą. Tokie skundo argumentai nėra nagrinėjamos bylos dalyku ir nėra reikšmingi sprendžiant A. B. atsakomybės klausimą. Pasisakant dėl skundo argumentų apeliantui tvirtinant, kad kiemo sklypas yra neįteisintas, pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas nustato, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas yra ginčo sklypo naudotojas ar savininkas, todėl jis neturi jokio teisinio pagrindo naudotis administracinio nusižengimo protokole nurodyta vieta kaip automobilių stovėjimo aikštele, net jei žemės sklypo naudotojas/savininkas nepateikia jokių pretenzijų ir dėl to KET reikalavimai negali būti ignoruojami.

16. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, tinkamai įvertino duomenų, pagrindžiančių apelianto kaltę patikimumą ir pakankamumą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja (parašas) Laureta UlbienėNuorašas tikras :Teisėja Laureta Ulbienė