- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- II-254-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01250-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, – atstovui Ramūnui Sabaliauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-04-16 nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-4830-2020, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – institucija) vyriausiasis specialistas 2019-08-28 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-40774-2019 I. B. už tai, kad ji 2019-08-25 22.05 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama transporto priemonę Renault Kangoo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, taip pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Administraciniu nurodymu I. B. pasiūlyta iki 2019-09-27 sumokėti 15 eurų baudą.
Šalies argumentai
I. B. neįvykdžius administracinio nurodymo ir institucijai atlikus papildomą tyrimą, institucijos 2019-10-31 nutarimu administracinio nusižengimo teisena I. B. buvo nutraukta jai nesant administracinio nusižengimo subjektu, ir A. B. buvo to paties vyriausiojo specialisto 2020-02-12 surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-10787-2020 už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, tai yra už tai, kad jis, 2019-08-25 22.05 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Administraciniu nurodymu A. B. pasiūlyta iki 2020-03-13 sumokėti 15 eurų dydžio baudą.
A. B. neįvykdžius administracinio nurodymo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotasis pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2020-04-16 priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-4830-2020, kuriuo A. B. (toliau ir – pareiškėjas) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 50 eurų dydžio baudą, nes jis, 2019-08-25 22.05 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.
A. B., nesutikdamas su paskirta nuobauda, skundu prašo 2020-04-16 nutarimu jam nepagrįstai paskirtą nuobaudą panaikinti. Skunde nurodo, kad 2020-03-25 pateikė institucijai paaiškinimą ir nurodė aplinkybes, susijusias su kiemų priežiūros ir parkavimo vietų organizavimo bei atsakomybės už jų priežiūrą trūkumais, pabrėžė, kad KET 150.5 punktas byloje taikomas neteisingai, nes pažeidimo vieta nėra kelias, gatvė ar sankryža, o yra gyvenamoji zona arba kiemas, ir turi būti taikomos KET XXI skyriaus nuostatos. Jis, A. B., nė vieno šio skyriaus reikalavimo nepažeidė, neturėjo ir negalėjo suvokti, kad parkuodamas automobilį, pažeidžia KET. Be to, skunde atkreipė dėmesį, kad kiekvieną dieną toje pačioje kiemo vietoje ir kitose tokiose pačiose vietose tokiu pat būdu parkuojama daugybė automobilių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. B. skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad ant vejos ar šaligatvio automobilio neparkavo, nes nei vejos, nei šaligatvio toje vietoje nebuvo ir nėra, važiavimo tvarkos „gyvenamosiose zonose ir kiemuose“ (KET XXI skyrius) pažeidimo taip pat nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad borteliai kieme yra ir vertikalūs, ir gulsčiai nežinia kieno apversti ir apdėlioti šaligatvio plytelėmis, nėra aišku, kurie borteliai, institucijos pareigūno manymu, užvažiavimui tinka, o kurie ne, tad jam paskirta bauda 50 eurų nepagrįsta. Pabrėžė, kad KET XVII skyriaus 150.5 straipsnis taikomas neteisingai, nes eismas daugiabučių namų kiemuose reglamentuojamas KET XXI skyriuje ir prilyginamas Eismui gyvenamojoje zonoje, pacitavo KET 178 punktą ir nurodė, kad nė vieno šio skyriaus straipsnio, nuo 175 iki 177, nepažeidė. A. B. nuomone, vienintelis XVII skyriaus 150 punkto pappunktis, reglamentuojantis stovėjimą, susijusį su kiemu, yra 150.10, bet ir šio punkto reikalavimų jis nepažeidė, įvažiavimo į kiemą neužgriozdino. KET XXI skyrius aiškiai nusako vietą, kur jis galioja, tai yra gyvenamoji zona ir daugiabučių namų kiemai. XVII skyriaus 150.5 straipsnis taip pat aiškiai nusako vietą – veja, šaligatvis, sporto ir žaidimo aikštelės bei kitos transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtos teritorijos. Šių dviejų KET straipsnių galiojimo vietos yra akivaizdžiai skirtingos. Pareiškėjas išreiškė nuomonę, kad, norint sutvarkyti kiemą ir suskirstyti jį į važiuojamąją (ar net gatvę) ir parkuojamąją dalis, tereikia jas sužymėti kelio ženklais bei horizontaliaisiais ženklinimais, o išvartytus bortelius sustatyti į vietas, papildyti, kur jų trūksta arba, pertvarkant parkavimo vietas, juos apskritai pašalinti, ir tik tuomet bausti pažeidėjus. Tuose kiemuose, kur parkavimo vietos sutvarkytos, ten ir parkuojamasi taisyklingai, kur to nėra – ten chaosas ir Savivaldybės spendžiami spąstai. Taip pat A. B. atkreipė dėmesį, kad KET XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ 176 straipsnis keturiais punktais apibūdina tam tikrus draudimus, tačiau neišsamiai reglamentuoja automobilių parkavimą kiemuose. Ypač senamiestyje, kaip yra nagrinėjamu atveju. Nežiūrint į tai, gyventojai, vairuotojai, jų tarpe ir jis, vadovaujasi protingumo kriterijais ir, gerbdami kits kitą, taip pat miesto tarnybas, automobilių neparkuoja kieme bet kaip, o pagal KET III skyriaus 4 straipsnį – Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Teismo prašė Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos 2020-04-16 nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-4830-2020 atmesti kaip nepagrįstą, be to, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę savo lėšomis: sutvarkyti šešių daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) kiemą bei parkavimo vietas pagal architektūros ir ladšafto taisykles, kad gyventojai ir vairuotojai nebūtų statomi į daugiaprasmiškas situacijas; pagal standartus sužymėti kelio ženklais ir, jei būtina, horizontaliais ženklinimais parkavimo vietas, aiškiai atskirti vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, apželdinti ir atitvarais apsaugoti vejas, sudėti šaligatvius, ten, kur jų trūksta, sudėti išvartytus bortelius.
Atsiliepimas
Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, atsiliepime su skundu nesutiko ir nurodė, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, A. B. automobilis buvo pastatytas tam neskirtoje ir nepažymėtoje ženklu, leidžiančiu sustoti ir stovėti, vietoje, todėl pareiškėjas nubaustas pagrįstai. Prašė nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas Ramūnas Sabaliauskas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikto skundo (2 b. l.), išnagrinėti pateikti rašytiniai įrodymai – 2020-02-12 administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-10787-2020, kuriame yra užfiksuotos visos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (7 b. l.), pranešimas (12 b. l.), pranešimo priedas – nuotrauka (13 b. l.), paaiškinimai (15, 17 b. l.), nuotraukos (18-20, 25-29 b. l.). Iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad kelio ženklų, nurodančių automobilių toje vietoje statymo būdą arba kad tai yra automobilių stovėjimo aikštelė, nėra. Akivaizdu, kad vieta, kurioje buvo pastatytas pareiškėjo automobilis, yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, matosi bortelis, kuris nepritaikytas užvažiavimui, o automobilis kairės pusės dviem ratais užvažiavęs ant vejos ir bortelio. KET 150.5 punkte nurodytas draudimas sustoti ir stovėti ant vejos galioja ne tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė, bet apima ir tuos atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, tai yra, kai ji nuolat išvažinėjama ar ištrypiama, kai žiemos metu yra apsnigta ar jos nesimato, ir panašiai.
Žemesnės instancijos teismas
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog A. B., pažeisdamas KET 150.5 papunktį, formaliai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, kai 2019-08-25 22.05 val. sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę Renault Kangoo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dviem automobilio kairės pusės ratais užvažiuodamas ant bortelio ir vejos, kur nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų. Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. A. B. tik teigia, jog tokie jo veiksmai buvo nesutvarkyto kiemo, automobilių stovėjimo vietų neįrengimo jame ir Vilniaus miesto savivaldybės neveiklumo rūpinantis tvarka kiemuose, ypač senamiesčio, padarinys, tad nuobauda jam paskirta nepagrįstai.
Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas yra priskiriamas prie formalių teisės pažeidimų, o tai reiškia, kad atsakomybei pagal šį pažeidimą kilti transporto priemonei pakanka vien stovėti ten, kur tai draudžia KET.
A. B. skundžiamu nutarimu nubaustas už KET 150.5 punkto reikalavimų, reglamentuojančių, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, pažeidimą. KET 1 priedo Kelio ženklai VIII skyriaus Papildoma lentelė 830 nustato stovėjimo būdą, kuriuo visoms transporto priemonėms stovėti leidžiama tik važiuojamojoje dalyje išilgai šaligatvio.
Pažymėtina, jog aplinkybė, kad daugiabučio namo kieme yra mažai vietų automobiliams statyti, ir visi namo gyventojai jau ilgą laiką stato savo automobilius nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu būdu, nesuteikia teisės pareiškėjui savo automobilį statyti neleistinoje vietoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei protokole, nei nutarime pareiškėjui nėra inkriminuotas eismo gyvenamojoje zonoje reikalavimų pažeidimas, jis yra nubaustas už KET XVII skyriaus, reglamentuojančio sustojimą ir stovėjimą, 150.5 papunkčio nuostatų pažeidimą, o jos yra taikomos ne tik kelyje, gatvėje ar sankryžoje, bet ir už kiekvieną automobilio sustojimą ar pastatymą transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje.
A. B. papildomai teismo posėdyje pateikti argumentai ir prašymai dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų įpareigota savo lėšomis sutvarkyti atitinkamus kiemus ir įrengti transporto priemonių stovėjimo vietas, paliekami nenagrinėti, nes tai nėra šios nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos dalykas.
Vertinant nutarimo teisėtumą dėl A. B. veikos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, matyti, jog skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą (ANK 572 straipsnio 2 dalis, 589 straipsnio 1 dalies 82 punktas, 615 straipsnio 1 dalis). Institucijos įgaliotasis pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nenustatė A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Konstatuotina, kad nutarimą pareigūnas priėmė laikydamasis nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
Veikos, numatytos ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Nutarime nurodyta, kad A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad asmuo, padavęs skundą, anksčiau būtų baustas administracinėmis nuobaudomis, todėl laikytina, kad jis padarė nurodytą nusižengimą pirmą kartą. Šį faktą patvirtina ir tai, kad A. B. administracinio nusižengimo protokole buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo siūloma sumokėti pusę minimalios baudos – 15 eurų. Ši aplinkybė, kaip ir aplinkybė, kad dėl padarytos veikos jokių pasekmių nekilo, turėjo būti įvertinta nuobaudą skiriančio pareigūno, nors jis įvertino tik atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju skirtina ne vidurkį atitinkanti ar kiek mažesnė už vidurkį bauda, o straipsnio sankcijoje numatyta minimali.
Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad A. B. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, tačiau paskyrė pernelyg griežtą nuobaudą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-04-16 nutarimas keistinas, skiriant pažeidėjui mažesnę baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-04-16 nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-4830-2020 ir už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, paskirti A. B. 30 (trisdešimties) eurų dydžio baudą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vikniaus miesto apylinkės teismą.