Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2019 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 promilės girtumas), restorane „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjo prie šokių salėje su kitais restorano lankytojais stovėjusio nukentėjusiojo J. V. B. (J. V. B.) ir be jokios priežasties smogė kumščiu jam į galvą, nuo smūgio nukentėjusysis pargriuvo kairės rankos alkūne atsitrenkdamas į grindis ir patyrė sužalojimus.

Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Taip pat V. M. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis 2019 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 promilės girtumas), restorane „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie šokių salėje buvusio nukentėjusiojo J. V. B. (J. V. B.) ir be jokios priežasties smogdamas kumščiu pastarajam į galvą, dėl ko nuo smūgio nukentėjusiajam pargriuvus ir kairės rankos alkūne atsitrenkiant į grindis, atsirado kraujosruva ir plyšo podyglinis raumuo, padarė J. V. B. (J. V. B.) sužalojimą, kuris, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-10-04 - 2019-11-05 specialisto išvada Nr. pG 3917/2019 (01), dėl dalinio podyglinio raumens plyšimo vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai bei paaiškino, kad nelabai gerai atsimena įvykio aplinkybes, nes buvo padauginęs alkoholio, gėrė degtinę. Tą dieną jis su pažįstamų aštuonių asmenų kompanija šventė kavinėje gimtadienį. Jis jau buvo išsikvietęs taksi ir turėjo važiuoti namo. Gavo žinutę, kad taksi atvažiuos po 10 minučių, todėl grįžo atgal į kavinę. Kavinėje pamatė pažįstamą moterį, kuri šoko su nukentėjusiuoju. Jam sukilo pavydas, todėl jis priėjo prie nukentėjusiojo ir jam trenkė. Tuo metu kavinėje buvo daugiau žmonių. Iš kitų asmenų paaiškinimų matyti, kad jis nukentėjusiajam trenkė, tačiau jis pats to neprisimena. Atsimena, kad buvo atvykusi greitoji ir tvarstė nukentėjusįjį, o jis laukė policijos. Kaltinamasis nematė, ar nukentėjusysis kraujavo, nes nebuvo arti prie jo priėjęs. Jis labai gailisi, kad taip įvyko, įvykusį nesusipratimą įtakojo alkoholis, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamasis sutinka atlyginti turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam, tačiau su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu sutinka iš dalies, galėtų atlyginti apie 500 eurų. Po šio įvykio kaltinamasis bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, bet jis nepanoro su juo kalbėtis. Jeigu teismas priteistų jam didesnę neturtinę žalos sumą, prašo leisti ją sumokėti dalimis. Turtinę žalą nukentėjusiajam galėtų atlyginti per mėnesį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-05-21 - 2019-05-29 specialisto išvadoje Nr. G 1622/2019 (01) nurodyta, kad J. V. B. padaryta poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje, kietu buku daiktu, prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (b.l. 38-39).

Nukentėjusysis J. V. B. pateikė medicinines pažymas ir radiologinio tyrimo vertinimą (b.l. 22-25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-10-04 - 2019-11-05 specialisto išvadoje Nr. pG 3917/2019 (01) nurodyta, kad remiantis specialisto išvada Nr. G 1622/2019 (01) ir papildomų medicininių dokumentų duomenimis, J. V. B. padaryta poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje, kietu buku daiktu, prieš 1-3 paras iki apžiūros. UAB „Affidea Lietuva“ magnetinio rezonanso tyrimu nustatytas podyglinio raumens plyšimas, kuris padarytas prieš atliekant MR tyrimą, neatmetama galimybė, kad užduotyje nurodyto vieno trauminio epizodo metu, t. y. 2019-05-18, galimai griūnant ir kaire alkūne atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimas dėl dalinio podyglinio raumens plyšimo vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio sužalojimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 48-49).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad V. M. 2019 m. gegužės 18 d., 22.38 val. buvo nustatytas sunkus 2,58 promilės girtumas (b.l. 90).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų. Chuliganiškų paskatų buvimas konstatuojamas tokiais atvejais, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).???

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – V. M. 2019 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 promilės girtumas), restorane „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjo prie šokių salėje su kitais restorano lankytojais stovėjusio nukentėjusiojo J. V. B. ir be jokios priežasties smogė kumščiu jam į galvą Nuo smūgio nukentėjusysis pargriuvo, kairės rankos alkūne atsitrenkdamas į grindis, ko pasėkoje atsirado kraujosruva ir plyšo podyglinis raumuo, tuo padarydamas J. V. B. sužalojimą, kuris dėl dalinio podyglinio raumens plyšimo vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šios aplinkybės pirmiausiai nustatytos paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio, kuriais jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, nurodydamas, jog pamatęs kavinėje pažįstamą moterį, šokančią su nukentėjusiuoju, jam sukilo pavydas, todėl jis priėjo prie nukentėjusiojo bei kitų kavinės lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje jam trenkė. Kaltinamasis dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau atsimena, kad nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ir jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, o jis pats laukė atvykstančios policijos. Be kaltinamojo prisipažinimo, V. M. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo J. V. B. bei liudytojų O. Š., V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis J. V. B. parodė, kad jam šokant kavinėje, jis staiga pajuto smūgį į galvą, nuo kurio nukrito ir prarado sąmonę. Jis nežino, kas jam smūgiavo, nes nematė. Vėliau prie jo buvo priėję žmonės iš kitos kompanijos, pradėjo jo atsiprašinėti, siūlė susitarti, tačiau jis juto stiprų skausmą, todėl prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Po šio įvykio jis iš karto buvo nevežtas į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas peties ir žasto sumušimas. Kadangi po šio sumušimo jis toliau juto stiprius skausmus, 2019 m. birželio 15 d. jam buvo atlikta magnetinio rezonanso tomografija, kurios metu nustatytas tikrasis sužalojimo mastas. Liudytojos O. Š. ir V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kavinėje šventė gimtadienį vienoje kompanijoje su kaltinamuoju. Joms šokant prie staliuko, prie jų prisijungė kiti kavinės lankytojai – vyras ir moteris. Netrukus prie jų priėjo kaltinamasis, priėjo prie šokusio vyro (nukentėjusiojo) ir nieko nesakęs trenkė pastarajam vieną kartą kumščiu į galvą. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito, dainininkas kavinėje nustojo dainuoti, prie nugriuvusio vyro subėgo padavėjos, kurios iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, bei kiti kavinės lankytojai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-10-04 - 2019-11-05 specialisto išvada Nr. pG 3917/2019 (01) konstatuota, kad remiantis specialisto išvada Nr. G 1622/2019 (01) ir papildomų medicininių dokumentų duomenimis, J. V. B. padaryta poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje, kietu buku daiktu, prieš 1-3 paras iki apžiūros. UAB „Affidea Lietuva“ magnetinio rezonanso tyrimu nustatytas podyglinio raumens plyšimas, kuris padarytas prieš atliekant MR tyrimą, neatmetama galimybė, kad užduotyje nurodyto vieno trauminio epizodo metu, t. y. 2019-05-18, galimai griūnant ir kaire alkūne atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimas dėl dalinio podyglinio raumens plyšimo vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio sužalojimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog minėti įrodymai visiškai patvirtina V. M. pareikštą kaltinimą pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Fizinio smurto panaudojimas prieš kaltinamajam visiškai nepažįstamą asmenį viešoje erdvėje be priežasties arba dėl menkavertės priežasties (kaltinamojo teigimu, sukilus pavydui dėl jo pažįstamos moters, galimai šokančios su nukentėjusiuoju), matant kitiems asmenims, prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai yra laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, nes dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba, sutrikdytas įprastas kavinės darbas, kavinės lankytojai ir darbuotojai pasijuto sutrikę ir šokiruoti. Tokie V. M. tyčiniai veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnio sudėtį. Kadangi šiais savo nusikalstamais veiksmais V. M. pažeidė ne tik viešąją tvarką bei rimtį, bet ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes griuvimo metu nukentėjusiajam plyšo podyglinis raumuo ir sveikata dėl šio sužalojimo sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jo veika pagal nusikalstamų veikų sutaptį taip pat kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatantį atsakomybę už nesunkų žmogaus sužalojimą iš chuliganiškų paskatų. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė esant neapibrėžtai tyčiai, nes smogdamas nukentėjusiajam į galvą kaltinamasis suvokė, kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, bendrai numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams, tačiau tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).??? Be to, kaip minėta – sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. M. veikoje yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji jam inkriminuotų nusikaltimų požymiai, pripažįsta jį kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo V. M., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, – nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai ir padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinamo, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė, todėl spręstina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (b.l. 96), nebaustas administracine tvarka (b.l. 97), dirba (b.l. 98), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta galimybė bausti tik laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka, V. M. atsakomybės lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, atsižvelgdamas į konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikaltimai buvo padaryti spontaniškai, sukilus pavydo jausmui), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, turi būti skirta sankcijoje numatyta minimali 15 parų arešto bausmė, o už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t.y. 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 18 d., 22.30 val. iki 2019 m. gegužės 19 d., 12.45 val. (1 para) (b.l. 40, 64). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, taip pat į jo paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis neigiamai vertina savo elgesį, anksčiau nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka, dirba, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laivės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant V. M. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas) ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kaltinamajam taip pat skirtina BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 75 str. 3 d.) ir jis yra įpareigojamas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. V. B. patirtą turtinę žalą.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti- paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina (b.l. 87).

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 190,06 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo J. V. B. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 60-61,63).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys turi būti tenkintinas visiškai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš kaltinamojo priteistina 190,06 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis J. V. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo V. M. 369,54 Eur turtinei žalai atlyginti, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinyje nurodoma, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis nedirbo nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. ir nuo 2019 m. birželio 8 d. iki 2019 m. birželio 14 d. ir atitinkamai tuo laiku negavo 319,54 Eur darbo užmokesčio. Ligos pašalpa jam nebuvo mokama, nes medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad jis buvo neblaivus. Taip pat jis pirko tepalus bei nuskausminamuosius vaistus, atliekant radiologinį tyrimą jam reikėjo nusipirkti specialių medicininių drabužių komplektą, kuris kainavo 4 eurus (čekis pridedamas) ir viskam tam jis išleido apie 50 eurų. Nors vaistų pirkimo čekių jis nėra išsaugojęs, tačiau šios išlaidos dėl patirto sužalojimo buvo būtinos ir yra realios, todėl jis prašo iš viso priteisti iš kaltinamojo 369,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma priteisti turtinės žalos suma yra reali, ji buvo patirta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kaltinamasis su ieškiniu dėl turtinės žalos priteisimo sutinka, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo yra tenkinamas visiškai.

Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kuriais jam buvo sužalotas petys, jis patyrė didelį fizinį skausmą ir labai didelius nepatogumus kasdieniame gyvenime. Jam buvo sunku apsirengti, nepatogu miegoti, jis negalėjo atlikti jokių ūkio darbų, kaire ranka nieko negalėjo pakelti. Be to, įmonėje, kurioje jis dirba praktiškai vienas (išskyrus finansininkę), jam teko pačiam atsivežti ir išsikrauti prekes, o peties skausmas tam labai trukdė. Nedirbti, kol praeis skausmas, jis negalėjo, nes ligos pašalpa jam nebuvo mokama. Be to, patirto sužalojimo pasekmes jis jaučia iki šiol, imdamas sunkesnį daiktą kairiąja ranka turi prisitaikyti, junta skausmus vairuojant, kai reikia daryti staigius manevrus.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos, susijusios su kaltinamojo atliktais smurtiniais veiksmais viešoje vietoje, nukentėjusysis patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes - fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą bei stresą. Teismas taip pat neturi pagrindo tuo abejoti, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis ne tik juto fizinį skausmą, bet ir patyrė didelius nepatogumus kasdieniniame gyvenime, t.y. jam pačiam buvo sunku apsirengti, nepatogu miegoti, o padėti nebuvo kam, nes jis gyvena vienas. Nukentėjusysis taip pat negalėjo atlikti jokių ūkio darbų, teko prašyti kaimynų nupjauti žolę ir pan. Nukentėjusiojo teigimu, jis atsisakė jam siūlomos reabilitacijos, nes važiuoti į sanatoriją arba kiekvieną dieną į polikliniką reabilitacijai, jam buvo per brangu, be to, jis sugaištų tik dar daugiau laiko ir negalėtų užsidirbti lėšų pragyvenimui, be to, kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu, pasekmes jaučia iki šiol ir nėra žinoma, kada ir ar visiškai atsistatys po patirtos traumos. Vis dėlto pažymėtina, kad teismui nėra pateikta duomenų, kad po patirto sužalojimo dėl besitęsiančių peties skausmų jis kreiptųsi dar į medikus. Todėl šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus dėl patirto sužalojimo pobūdžio, nepatogumų, kuriuos nukentėjusysis neabejotinai patyrė ir kt., kita vertus - atsižvelgdamas ir į kaltinamojo turtinę padėtį (vis dėlto lemiamos reikšmės šiam kriterijui neteikia), sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 1000 eurų advokato teisinei pagalbai apmokėti pagal pateiktą kvitą (b.l. 131), nes gynėja atstovavo nukentėjusiojo interesams tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, rengė civilinį ieškinį, todėl patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir mažinti jų pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 15 parų arešto bausmę.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 9 devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti V. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti V. M. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2019 m. gegužės 18 d., 22.30 val. iki 2019 m. gegužės 19 d., 12.45 val., prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. M.: 1) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); 3) per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. V. B. priteistą turtinę žalą BK 75 str. 3 d., 69 str.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 190,06 eurų (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 06 centus) turtinės žalos.

Išaiškinti V. M., kad žala PSDF už J. V. B. gydymą turi būti sumokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas 191351679, nurodant mokėjimo paskirtį „žala PSDF už J. V. B. gydymą“.

Nukentėjusiojo J. V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. M. J. V. B. naudai 369,54 eurus (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 54 centus) turtinės žalos ir 1000 (vieną tūkstantį eurų) eurų neturtinės žalos, taip pat 1000 (vieną tūkstantį) eurų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.