- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- TS-63-1100/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- T. N.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. N. (T. N.), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 59-138 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. N. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.
T. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 80 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.
T. N. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 25 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugpjūčio 5 d. – 3 metai 3 mėnesiai 20 dienų.
Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 59-138 nuteistajam T. N. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis T. N. skunde prašo panaikinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 59-138 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde teigiama, kad Komisija rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas 8 kartus, tačiau jis yra visiškai atlikęs bausmes už šiuos nusikaltimus. Komisija konstatavo, kad jis nepažeidė lygtinio paleidimo reikalavimų. Nurodoma, kad lygtinio paleidimo institucija sukurta kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai. Tokiu atveju, nuteistojo teigimu, keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos, o pati bausmė niekur nedingsta, nes jis būtų intensyvioje priežiūroje. Taikant jam lygtinį paleidimą, būtų pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, socialinis ryšys stiprėja, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, taip pat ir valstybės.
Skunde nuteistasis T. N. pažymi, kad atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, jis nevartojo jokių narkotinių medžiagų, supranta jų vartojimo žalą. Nuteistasis nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos; nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs kiti žmonės, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jam nebuvo taikomas psichiatrijos gydymas, nemėgino žudytis, žalotis. T. N. aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Pasak T. N., jis prisiėmė kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir dėl to labai gailisi. Jam bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėtas nusikalstamam elgesiui būdingas savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys.
Nuteistasis prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad Komisijos nutarimas surašytas remiantis vien prielaidomis, jame nesiremiama faktine informacija. Nutarime minimos rekomendacijos konsultuotis su Psichologinės tarnybos darbuotojais, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos. Skunde taip pat nurodoma, kad Komisija vertina nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų rezultatus, o paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų. Todėl nuobaudos skyrimas negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Nuteistojo manymu, Komisija priėmė visiškai nemotyvuotą ir skundžiamame Komisijos nutarime išdėstytiems faktams priešingą sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo. Prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi įvertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Pasak T. N., neaišku, kokie nuteistojo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami. Skunde nuteistasis cituoja Lietuvos teismų praktiką, kuria siekia atkreipti dėmesį į Vilniaus apygardos teismo sprendimus panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant galiojančia nuobauda, kurie yra privalomi. Taip pat skunde remiamasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, pagal kurias, nuteistojo teigimu, lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi. Skunde pažymima ir probacijos paskirtis, įtvirtinta Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 1 straipsnyje, cituojami atitinkami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) straipsniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo T. N. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su T. N. skundu, įvertinęs Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 59-138 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju T. N. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis T. N. pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (asmens bylos II tomo, II dalies b. l. 121), nepažeisdamas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies sąlygų. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
Teismo vertinimu, Komisija 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 59-138 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, į tai, kad nestebima akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, alkoholio vartojimo atvejus pataisos įstaigoje, nusikalstamų veikų padarymą bausmės vykdymo atidėjimo metu, būdingą nusikalstamo elgesio modelį, akivaizdžių rezultatų, rodančių, kad nuteistasis pasiekė priemonėmis siekiamų tikslų, nebuvimą dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose, nedarbą pataisos įstaigoje, išryškėjančius nusikalstamą elgesį skatinančius veiksnius (agresyvumas, kontroliuojantis elgesys, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, antivisuomeninės pažiūros, kontaktai su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, problemų sprendimo ir pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka) (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 18–20). Taigi Komisija, priimdama nutarimą netaikyti T. N. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, kaip tvirtinama nuteistojo skunde, nėra pagrindo. Analizuojant Komisija 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 59-138, taip pat negalima daryti išvados, kad šis procesinis dokumentas surašytas remiantis vien prielaidomis, o jame nesiremiama faktine informacija.
Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad T. N. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 8 kartus (nors T. N. yra atlikęs bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius, tačiau tai savaime nereiškia, kad ankstesni teistumai (patraukimai baudžiamojon atsakomybėn) nėra reikšmingi visapusiškai vertinant nuteistojo asmenybę), o laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Šiuo metu jis pataisos įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis. T. N. paskutiniais nuosprendžiais teistas už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų, susijusių su disponavimu draudžiamomis medžiagomis ir ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis, 253 straipsnio 2 dalis), taip pat už apysunkio nusikaltimo, susijusio su turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu, padarymą (BK 187 straipsnio 2 dalis). Dauguma ankstesnių teistumų (patraukimų baudžiamojon atsakomybėn) rodo, kad T. N. buvo linkęs daryti nusikaltimus nuosavybei, jis ne kartą teistas už tokio pobūdžio veikas, siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais. Be to, nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytus nusikaltimus, kai jo teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Reikšminga ir tai, kad jam anksčiau buvo taikyti bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau T. N. nepateisino teismo suteikto pasitikėjimo ir vėl nusikalsdavo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, o tais atvejais, kai nuteistajam buvo suteiktos galimybės gyventi neizoliuotai nuo visuomenės, jis iš esmės nepasinaudojo jomis ir pakartotinai nusikalto. Tai, kad T. N. anksčiau nepažeisdavo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesudaro pakankamo pagrindo šiuo metu jam taip pat taikyti tą patį bausmių vykdymo teisės institutą.
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti T. N. elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Jis 5 kartus skatintas, tačiau 7 kartus baustas drausmine tvarka, 1 nuobauda panaikinta (paskutinė nuobauda skirta 2020 m. liepos 14 d. už bausmės atlikimo režimo pažeidimą – pastebėtas kalbant telefonu) (asmens bylos II tomo II dalies b. l. 122–123). Teismas nesutinka su nuteistuoju, kad jo ankstesnis nubaudimas už pataisos įstaigoje nustatyto režimo reikalavimų nesilaikymą visiškai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo nepraėjo itin didelis laikas (šiek tiek daugiau kaip vieneri metai). T. N. elgesys dar nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nuteistojo cituojama teismų praktika nesudaro esminės reikšmės svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistojo skunde cituojama Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-610-870/2016 nelaikytina privalomu precedentu nuteistojo T. N. atveju. Minėtoje nutartyje apygardos teismas, motyvuodamas savo sprendimą atsižvelgė į didelę atliktos bausmės dalį (nutarimo priėmimo dieną neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo 5 mėnesiai 5 dienos), į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri pagal OASys programą yra žema (26 balai), į tai, kad vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą, nors turi dvi galiojančias nuobaudas, tačiau jo nuostatos į priežiūrą yra iš esmės teigiamos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, o visi jo ateities planai nukreipti į šeimą, jos gerovės kūrimą, nusikaltimų nedarymą.
2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-143 nurodyta, kad nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 66-168 nustatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis dalyvavo ir baigė naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programą, dalyvavo agresijos valdymo programoje, išklausė užsiėmimų ciklą, dalyvavo grupėje siekiant stiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, dalyvavo aprobuotoje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Taigi matyti, kad T. N. gana aktyviai dalyvauja įvairiose adaptacijos ir užimtumo programose. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad jis pasižymi pakankama motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą bei vykdyti jam rekomenduojamas socialinės reabilitacijos priemones. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai. Kita vertus, T. N. nors ir dalyvavo šiose priemonėse, tačiau nedirbo. Teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojami gyvenimo siekiai, planai, sietini su darbine veikla, nesudaro pagrindo išvadai jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad T. N. pasižymi teigiamomis nuostatomis dėl darbinės veiklos, kad jis mato įsidarbinimo laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu naudą ar pateikė išėjus į laisvę įsidarbinimo bendrovėje pažymą. Pažymėtina, kad T. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 m. vasario 7 d., po to, 2017 m. birželio 22 d. jis buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus, 2018 m. gegužės 24 d. – į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją ir galiausiai, 2019 m. rugpjūčio 24 d. – į Vilniaus pataisos namus, kuriuose į administraciją dėl galimybės įsidarbinti nesikreipė. Taigi T. N. deklaruojamos teigiamos nuostatos, sietinos su darbine veikla, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda pakankamai pastangų visapusiškam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui sprendžiant problemas, kurios gali neigiamai paveikti jį ateityje (kaip jau buvo minėta, jo nusikalstamo elgesio modeliui būdingos veikos, kuriomis siekiama finansinės naudos neteisėtais būdais). Būtent T. N. siekis realizuoti legalioje darbinėje veikloje užtikrintų jo materialinę gerovę ir mažintų riziką pakartotinai nusikalsti, o tai leistų daryti išvadą apie T. N. gebėjimą tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką.
Teismo vertinimu, nors nuteistasis pateiktame skunde nurodo, kad pataisos namuose nevartojo jokių narkotinių medžiagų, vis tik vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, sietinų su T. N. nusikalstamo elgesio pasireiškimu, išlieka alkoholio vartojimas. Teismas gana teigiamai vertina, kad po 2020 m. balandžio 28 d. paskirtos drausminės nuobaudos už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, nuteistasis daugiau nebaustas drausmine nuobauda, taip pat kad jis 2021 m. sausio 21 d. – 2021 m. vasario 25 d. dalyvavo programoje siekiant stiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, tačiau tai šiuo metu dar neeliminuoja nuteistojo turimos alkoholio vartojimo problemos ir kelia abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, nepradės vėl vartoti alkoholio ir lengvabūdiškai vertinti visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Vertinant T. N. būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada šiuo metu neleidžia daryti išvados, jog T. N. yra pakankamai pasirengęs ir motyvuotas keisti gyvenimo būdą bei alkoholio vartojimo įpročius. Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 59-138 rekomenduojama nuteistajam tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse. Komisijos narių nuomone, nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse šiuo metu vis dar yra reikalingas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada. T. N. narkotinių medžiagų nevartojimas vertintinas kaip teigiamas dalykas, tačiau tai nereiškia, kad nuteistasis apskritai neturi jokių problemų su psichiką veikiančių medžiagų (kaip minėta, alkoholio) vartojimu.
Komisija, spręsdama klausimą dėl T. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko kriminalinės subkultūros, jo gyvenime yra svarbūs kiti žmonės, todėl jis turi didelę motyvaciją nenusikalsti, tačiau iš 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-143 matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: pagal pasikartojančių nusikaltimų pobūdį galima daryti išvadą, kad yra polinkis elgtis rizikingai, negalvojant apie pasekmes, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, jų neigiama įtaka tiesiogiai siejosi su T. N. nusikalstamu elgesiu; ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes ir tai tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Be to, jam būdingi antivisuomeniniai požiūriai, neigiamas visuomenėje pripažintų vertybių vertinimas, polinkis tenkini savo poreikius pavojingu būdu, jis sunkiai įsisąmonina vertybes, kurios pripažintinos visuomenėje. Nors 2012–2018 m. bausmės atlikimo laikotarpiu T. N. elgesys buvo nepriekaištingas, tačiau jo turimas neatsakingas elgesys dėl socialinių taisyklių laužymo, polinkis rizikuoti, neigiamas visuomenėje pripažintinų vertybių, kurias jis sunkiai įsisąmonina, vertinimas, t. y. mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui ateityje, taip pat buvo vienas svarbiausių veiksnių susijusių su nuteistojo nusikalstamumu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Skunde teigiama, kad T. N. nebuvo taikomas psichiatrijos gydymas, nemėgino žudytis, žalotis, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors nei nutarime, nei socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik matyti iš skundžiamo nutarimo, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 17), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodant teismui, jog jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.
Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad T. N. skunde cituoja teismų praktiką, pagal kurią atskiriems nuteistiesiems už skirtingo pobūdžio nusikaltimų padarymą, nevienodą teistumų skaičių ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą. Vien iš konteksto parinkti palankūs atskiri teismų sprendimai nuteistiesiems savaime nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra turi būti taikomas ir T. N..
Be to, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos, priešingai nei teigia T. N., nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Kiekvienu atveju, bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio T. N. skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas yra kaip priemonė, suteikianti galimybę nuteistajam grįžti į bendruomenę, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 59-138 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Svarbu ir tai, kad Komisijos nariai vienbalsiai nesutiko taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia skunde deklaratyviai cituojamos atitinkamos BVK ar Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos. Pasak T. N., Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 59-138 rekomendacijos konsultuotis su Psichologinės tarnybos darbuotojais, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, kita vertus, tai nelaikytina pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. T. N. toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos administracija galės pateikti detalesnę informaciją dėl dalyvavimo konkrečiose socialinės reabilitacijos programose.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Dėl to, Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 59-138, kuriuo atsisakyta taikyti T. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstai, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. N. (T. N.) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 59-138 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. N..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.