Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

5. Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Nekilnojamojo turto registras, NTR) duomenų bazės išrašo nustatyta, jog pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Iš NTR išrašo taip pat nustatyta, kad aptariamų statinių registracijos duomenys sudaryti pagal 1971 m. vasario 24 d. nustatytus kadastro duomenis, savivaldybės nuosavybės teisės į statinius įregistruotos pagal dar 1950 m. kovo 27 d. priimtą DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastaba, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotas adresų registre, o išrašo 12 punkte prie pastabų nurodyta, kad „ūkinis pastatas 2I1m neįregistruotas NTR. Buvęs adresas (duomenys neskelbtini)“.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu dėl pripažinimo netinkamu (negalimu) naudoti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir nurašymo taryba nusprendė, be kita ko, nurašyti pripažintą netinkamu (negalimu) naudoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 78,51 kv. m bendrojo ploto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio likutinė vertė 2025 m. gruodžio 31 d. – 0 Eur (sprendimo 1.5. punktas) bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetą ir šulinį) (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių likutinė vertė 2025 m. gruodžio 31 d. – 0 Eur (sprendimo 1.6 punktas).

7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro pirmiau šio sprendimo 5 punkte nurodytus statinius, t. y. gyvenamąjį namą bei kiemo statinius (lauko tualetą ir šulinį), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė duomenis, kad VĮ Registrų centras 2021 m. gruodžio 10 d. raštu pateikė informaciją, jog minėtas adresas nėra įregistruotas Adresų registre, taip pat nėra nustatyti tikslūs duomenys apie statinių geografinę padėtį ir faktinę jų buvimo vietą, įskaitant tai, kad centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Tačiau VĮ Registrų centras 2026 m. sausio 13 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojo sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos pateiktą prašymą, motyvuodama tuo, kad nebuvo pateiktos nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos, kuriose būtų užfiksuotas šių daiktų žuvimo (išnykimo) faktas, taip pat nepateikti dokumentai, būtini nekilnojamųjų daiktų išregistravimui iš Nekilnojamojo turto kadastro.

9. Administracija taip pat kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą, prašydama pateikti archyve saugomus dokumentus, susijusius su adreso (duomenys neskelbtini), pasikeitimais, taip pat planus ir schemas, galinčius padėti identifikuoti statinius ir nustatyti jų buvusią vietą. Be to, buvo prašoma, esant duomenims, pateikti dokumentų kopijas, patvirtinančias statinių nugriovimo, rekonstravimo ar privatizavimo faktus. Į bylą pateiktas Vilniaus regioninio valstybinio archyvo pranešimas dėl duomenų pateikimo bei jo priedai: aerofotonuotraukų kopijos, Vilniaus miesto genplano brėžinio ištraukų lapų kopijos.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

10. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

11. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenys, informacija, kadastrams ir registrams pateikti dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pagal NTKĮ 12 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir Kadastro tvarkytojo suderinta (kai suderinti privaloma) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

13. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausę statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra faktiškai neišlikę ir nebeegzistuoja, jų buvimo vieta nenustatyta, adresas neįregistruotas, o Nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka faktinės situacijos. Nors pareiškėja ėmėsi veiksmų statiniams išregistruoti, du kartus kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl statinių išregistravimo, tačiau, kaip jau minėta, VĮ Registrų centras du kartus atsisakė tenkinti prašymus dėl nepateiktų kadastrinių duomenų bylų. Tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos parengimas šiuo konkrečiu atveju objektyviai neįmanomas, nes statiniai neišlikę, jų geografinė padėtis nenustatyta, o matininkas patvirtino negalintis identifikuoti statinių buvimo vietos; taip pat archyviniai duomenys, iš kurių būtų galima identifikuoti statinius, jų buvimo vietą, taip pat nebuvo rasti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neturi kitų teisinių galimybių pašalinti neatitikties tarp registro duomenų ir faktinės padėties, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes nėra išlikusių reikalingų dokumentų, o jų nustatyti negali. Be to, prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nustačius pareiškėjos prašomą juridinį faktą, tai sudarytų pagrindą pakeisti nekilnojamo turto kadastre esančius duomenis, išregistruoti faktiškai neegzistuojančius, neišlikusius (išnykusius) statinius iš nekilnojamo turto kadastro ir registro. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos juridiniam faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

14. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimo ar nebuvimo, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

15. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad pareiškėjai nepavyksta išregistruoti statinių adresu (duomenys neskelbtini), nes tam būtina parengti kadastrinių matavimų bylą, kurios rengti objektyviai neįmanoma dėl faktiškai neegzistuojančių statinių ir neaiškios jų faktinės vietos. Iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad statiniai yra priskirti adresui (duomenys neskelbtini), tačiau šis adresas nėra įregistruotas Adresų registre, o anksčiau nurodytas buvęs adresas (duomenys neskelbtini) neatitinka faktinės situacijos. Registrų centro išduotoje Statinių išdėstymo schemoje buvo atliktas gatvių pavadinimų patikslinimas, keičiant adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau tikslios statinių geografinės koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nenustatytos, todėl negalima identifikuoti faktiškos statinių buvimo vietos. Kadastro dokumentuose pateikti statinių įrašai remiasi 1971 m. duomenimis, tačiau nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kada ir kokiu teisiniu pagrindu adresas buvo suteiktas. Be to, iš viešai prieinamų šaltinių, įskaitant internetinius žemėlapius, nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) egzistuoja naujos statybos pastatai, kurie nepriklauso pareiškėjai ir negali būti tapatinami su nagrinėjamais statiniais adresu (duomenys neskelbtini), todėl minėtų adresų objektai yra juridine ir faktine prasme atskiri. Iš regia.lt duomenų nustatyta, jog nors Vilniuje ir yra (duomenys neskelbtini), tačiau nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini). Siekdama nustatyti nagrinėjamų statinių buvimo vietą ir galimus teisinius pokyčius, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą dėl archyve saugomų dokumentų, susijusių su adreso (duomenys neskelbtini) pokyčiais, taip pat planų ir schemų, galinčių padėti identifikuoti statinius bei nustatyti jų buvusią vietą. Buvo prašoma pateikti ir dokumentų kopijas, patvirtinančias, ar statiniai buvo nugriauti, rekonstruoti ar privatizuoti. Tačiau archyviniai duomenys neatskleidė jokių tikslių duomenų, leidžiančių nustatyti statinių buvimo vietą ar teisinį statusą. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras nurodė, jog išregistravimo procedūrai būtina parengti naują kadastrinių matavimų bylą, pareiškėja kreipėsi į matininką, tačiau matininkas informavo, jog objektyviai negali nustatyti minėtų statinių faktinės vietos, todėl nėra galimybės parengti kadastro bylos. Todėl iš byloje esančių duomenų, paaiškinimų, negalima nustatyti konkrečios pastatų būvimo vietos. Taip pat iš 1972 m. statinių išdėstymo schemos matyti, kad gyvenamasis namas (rastinis) buvo pastatytas iki 1940 m., o 1972 m. jo fizinis nusidėvėjimas siekė 46 proc.; atsižvelgiant į tai, kad nuo to laiko praėjo daugiau kaip penkiasdešimt metų ir nėra jokių duomenų, leidžiančių nustatyti, ar statiniai buvo privatizuoti, nugriauti ar rekonstruoti, taip pat nėra archyvinių įrašų apie adreso pasikeitimus ar kitus teisinius faktus, darytina išvada, kad minėti statiniai neegzistuoja, nėra išlikę ir jų faktinė vieta nenustatyta. Byloje nėra jokių priešingų duomenų. Teismas apie pareiškėjos pareiškimą, teismo posėdį visus galimus suinteresuotus asmenis informavo taip pat CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą viešai, tačiau iki tesimo posėdžio datos byloje negauta jokių prašymų, susijusių su byla. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pareiškėja faktiškai neturi galimybės atlikti kadastrinių matavimų ir parengti dokumentų, reikalingų statinių išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro.

16. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, daro išvadą, kad pareiškėjos minimi pastatai nėra išlikę, jų tiksli būvimo vieta nėra žinoma, jos nustatyti nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra neišlikę (išnykę) ir faktiškai nebeegzistuoja kaip nekilnojamo turto objektai.

17. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas, siekiant išregistruoti statinius iš nekilnojamo turto kadastro ir registro, taip pat išregistruojant nuosavybės teises (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra neišlikę (išnykę) ir faktiškai nebeegzistuoja kaip nekilnojamo turto objektai.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant išregistruoti statinius iš nekilnojamo turto kadastro ir registro, taip pat išregistruojant nuosavybės teises.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.