- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- 1-40-805/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09718-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- D. P., A. P.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.7Nuosprendžio nuorašų įteikimas (BPK 310 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Rasai Urbienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirba automechaniku, gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. P. (duomenys neskelbtini) apie 3.00 val. nakties gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto su sugyventine R. P. metu, tyčia ranka sugriebė sugyventinei R. P. už kaklo, suspaudęs ir laikydamas už jo, nustūmė ir prispaudė sugyventinę prie sienos, laikydamas ir spausdamas jos kaklą ją smaugė, trumpam paleidęs R. P. vėl prišoko prie jos ir ranka sugriebė už marškinėlių (ties kaire petimi), laikydamas už jų tampė sugyventinę R. P. po kambarį, dėl ko R. P. suklupo ir nugriuvo ant grindų, tai matydamas, R. P. marškinėlių nepaleido ir, laikydamas už jų, toliau tampė sugyventinę po kambarį, dėl ko tampoma R. P. atsitrenkė į kambaryje stovėjusį metalinį šuns narvą, taip smurtaudamas šeimos narei sugyventinei R. P. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. P. (duomenys neskelbtini) apie 4.06 val. nakties, (duomenys neskelbtini), pievoje, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, vykdantiems viešojo administravimo funkcijas, tai yra nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. P. ir vyriausiosios patrulės D. P. reikalavimų, vengdamas sulaikymo dėl smurto artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą D. P. atžvilgiu – spyrė tris kartus vyriausiajai patrulei D. P. į kairės rankos žasto sritį, tuo nukentėjusiajai D. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio žasto sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu išoriniame paviršiuje, vyriausiojo patrulio A. P. atžvilgiu grasino panaudoti fizinį smurtą – agresyviai nusiteikęs, mojuodamas kumščiais ėjo link vyriausiojo patrulio A. P., bandė jam įspirti ir suduoti kumščiais, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi jo atžvilgiu buvo panaudotos specialios priemonės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltę pripažįsta, nurodė, jog buvo daug alkoholio, daug gėrė, santykiai su R. buvo labai blogi, dėl to leido sau šitaip pasielgti. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), tuose namuose gyveno kaltinamasis ir R., apie pusę metų jiedu vedė bendrą ūkį. Kaltinamasis pripažįsta padaręs R. P. veiksmus, kuriuos išvardino prokurorė. Kaltinamasis su R. atsiskaitė pinigais, jos atsiprašė. Patikino, kad konflikto metu buvo neblaivus. Sutinka, kad alkoholis turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams. Toliau buvo seka po pirmo konflikto su R. P.. Kaltinamasis konfliktavo su dviem policijos pareigūnais, buvo vyras ir moteris. Kaltinamasis pasipriešino policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, nenorėjo būti sulaikytas. Policijos pareigūnų atžvilgiu kaltinamasis pripažįsta visus veiksmus, kuriuos pagarsino prokurorė. Kaltinamasis sumokės visus civilinius ieškinius, gailisi, kad leido sau tokius veiksmus atlikti.
Kaltinamasis A. P., apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) naktį (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo girtas, todėl detaliai įvykių aplinkybių paaiškinti negali, nes labai mažai ką prisimena. Atsimena, jog tarp jo ir sugyventinės R. kilo žodinis konfliktas. Jis sulaužė duris. Dar pamena, kad sugriebė R. už marškinėlių ir ją tampė. Anksčiau nėra smurtavęs prieš savo sugyventinę R.. Tarp jų yra buvę tik žodiniai konfliktai. Su R. jie kartu gyveno kaip sugyventiniai apie 4 metus. Su R. jokių santykių šiuo metu nėra, bet bendrauja. Dėl veiksmų policijos pareigūnų atžvilgiu pamena tik tiek, jog jie atvyko po to kai jis kažkaip pabėgo nuo jų, o jie jį rado lauke. Atsimena tik tai, jog prieš jį buvo panaudotas tazeris. Mano, kad pareigūnai jį panaudojo dėl to, jog jis nevykdė jų reikalavimų. Kaip tiksliai sužalojo pareigūnę, kaip grasino jis neatsimena, dėl to, jog buvo girtas. Tačiau sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis ir mano, kad taip galėjo padaryti, nes kai išgeria alkoholio savęs nevaldo. Supranta, kad jis alkoholio vartoti negali. Jis atsisakė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, nes tuo metu jam taip atrodė. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio, atsiprašo sugyventinės ir policijos pareigūnų (2 t. b. l. 44-49, 65-68, 87-90).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino visiškai, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis teisminio nagrinėjimo metu paskelbti kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie neabejotinai patvirtina kaltinamojo kaltę:
nukentėjusioji R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. P. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie keturis metus. Jie gyvena jos mamai priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini), kartu veda bendrą ūkį. Ji įregistravus mažąją bendriją, už gautas pajamas ji perka maistą, būtinus buičiai daiktus. Vaikų jie neturi, santuokos neįregistravę. Sugyventinis A. P. šiuo metu nedirba, piniginių pajamų negauna. (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis A. P. iš namų išvažiavo su savo automobiliu, ji tuo metu miegojo. (duomenys neskelbtini) apie 3.00 val. į namus sugyventinis sugrįžo. Namų durys buvo atrakintos. Jam sugrįžus ji prabudo, nes miegojo. Jis atėjęs į kambarį, kuriame ji miegojo, atsisėdo ant lovos. Ji apsimetė, kad miega, A. P. jai nieko nesakė. Po kelių minučių sugyventinis nuėjo į kitą kambarį, kuriame yra laikomi šunys narvuose, ir pradėjo daužyti narvus. Ji, supratusi, kad jo elgesys neprognozuojamas, nuėjo į kambarį. Atėjusi į kambarį pamatė, kad vienas metalinis narvas sulankstytas. Ji jo paklausė: „kam laužai narvus“. Sugyventis A. P. pamatęs ją pradėjo daužyti kambario durų varčią, išdaužė duryse buvusį stiklą, vis kartojo, kad jis ne šuo, ji ant jo nerėks. Tai sakė rusų kalba. Jai būnant kambaryje, kuriame yra šunys, sugyventinis A. P. sugriebė jai rankomis už gerklės, prispaudė prie sienos. Prispaudęs prie sienos, jis jai spaudė gerklę, po to sugriebęs ją už marškinėlių pradėjo tampyti po kambarį. Dėl to, kad sugyventinis A. P. sugriebė jai rankomis už gerklės, ji jautė skausmą. Kol sugyventinis ją tampė po kambarį ji tylėjo, jam nieko nesakė, ji labai išsigando. Kiek laiko jis ją tampė, pasakyti negali. Kadangi ji tylėjo, tai sugyventinis ją paleido. Ji iš karto nuėjo į miegamąjį kambarį, paskambino savo draugei A. I., kad ši iškviestų policiją ir paprašė, kad atvažiuotų jos draugas ją apginti iki kol atvažiuos policijos pareigūnai. Netrukus atvažiavo A. B.. Kol ji buvo kambaryje, girdėjo, kaip A. P. šlavė nuo grindų stiklus ir nukėlęs kambario duris išnešė. Atvykus pareigūnams, ji papasakojo situaciją. Į įvykio vietą buvo atvykę GMP darbuotojai, ją apžiūrėjo, siūlė vykti į gydymo įstaigą, bet ji atsisakė. Sugyventinis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, alkoholį perka iš bendrų pinigų. Sugyventinis A. P. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kalba latviškai, rusiškai ir angliškai. Ji sugyventinio, kol būna blaivus nebijo, bijo jo kai būna apsvaigęs nuo alkoholio. Konflikto metu namuose buvo dviese, pašalinių asmenų nebuvo (1 t. b. l. 19). R. P. papildomai parodė, jog (duomenys neskelbtini) duotus parodymus patikslina ir papildo tuo jog, kai ji išgirdusi kitame kambaryje daužomus šunų narvus, lojančius šunis, atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Užėjusi į tą kambarį, pamatė, kad A. P. spardo šunų narvus. Vienas metalinis narvas buvo sulankstytas. Sugyventinis buvo agresyvus, iš jo elgesio matė, jog jis yra neblaivus. Ji jo gražiai paprašė, kad jis nusiramintų, bet A. P. pamatęs ją, priėjęs prie durų į tą kambarį, kumščiu pradėjo daužyti to kambario durų varčią, dėl ko išdužo duryse buvęs stiklas. A. P. trankydamas į duris, rusiškai vis kartojo „kad aš ne šuo, tu ant manęs nerėksi, ar supratai“. Jis taip pasakė dėl to, kad jie su sugyventiniu barėsi ryte, t. y. 2023 m. kovo 17 d. rytą. Po šių sugyventinio pasakytų žodžių, A. P. priėjęs prie jos stovinčios, kiek atsimena, viena ranka sugriebė jai už kaklo, jį stipriai suspaudė ir toliau jį spausdamas ją nustūmė prie sienos. Nepaleisdamas jos kaklo ir toliau laikydamas viena ranka už jo, nustūmė ir prispaudė ją prie sienos, ir ranka toliau laikydamas jai už kaklo, taip ją smaugė. Smaugdamas jis ją keikė rusiškais necenzūriniais žodžiais. Tiksliai išsakytų jos atžvilgiu žodžių ji nepamena. Kai ją sugyventinis smaugė, jai labai skaudėjo kaklą, jautė didžiulį fizinį skausmą. Ji labai išsigando. Ji kentėjo ir sugyventiniui A. P. nepratarė nė žodžio, nes bijojo. Jei ji būtų ką nors pasakiusi jam, tai būtų iššaukę jam dar didesnį pyktį, dėl kurio ji būtų nukentėjusi dar labiau. Viskas įvyko labai greitai. Įvykio sekos ir smulkmenų dėl patirto streso ji nepamena, tik atsimena, kad A. P. po smaugimo ją pats kažkaip paleido, trumpai atsitraukė ir vėl prišokęs prie jos stovinčios, sugriebė ranka (ar rankomis, to neatsimena) už rūbų, tai yra už marškinėlių ties kaire petimi ir tempė už jų, dėl ko ji suklupo ir nugriuvo ant grindų. Sugyventinis A. P. tai matydamas marškinėlių nepaleido ir toliau už jų laikydamas ją nugriuvusią tampė po kambarį. Ji ne kartą tampoma po kambarį atsitrenkė į jame stovėjusius metalinius šunų narvus. Kiekvienas atsitrenkimas į narvą, jai buvo skausmingas. Kol sugyventinis ją tampė po kambarį ji tylėjo, jam nieko nesakė, labai išsigando. Kiek laiko jis ją tampė ji pasakyti negali. Visą tą laiką, kol ją A. P. tampė už marškinėlių, jis rusiškai rėkė ant jos, klausdamas, ar ji suprato, jog ant jo daugiau nerėktų. Kai tik ji ištarė, kad gerai, ji suprato, A. P. ją paleido. Ji atsistojo ir nuėjo į kitą kambarį, paskambino draugei, jos paprašė, kad ji iškviestų policiją. Pati 112 neskambino, nes bijojo, kad jei išgirs A. P., jai baigsis blogai. Ji dėl patirto šoko, streso ir išgąsčio neatsimena, ar A. P. jai griebė ir tampė už plaukų. Tačiau kai jis sugriebė jai už marškinėlių, ties kaire petimi, galėjo pagriebti ir jos plaukus, bet tampant už marškinėlių galėjo ir juos tampyti, bet to neatsimena. Jai sekančias kelias dienas skaudėjo visą kūną. Taip pat skaudėjo kelias dienas dešinės kojos blauzdą, kadangi, kai A. P. ją tampė, ji ja atsitrenkė į metalinį šuns narvą. Ji neatsimena ar kai pareigūnai atvažiavo ant jos kaklo dar buvo likę smaugimo žymės, ar ne. To neprisimena, tačiau kai vyko pas teismo medicinos ekspertus 2023 m. kovo 20 d. smaugimo žymių jau nebebuvo. Ant jos dešinės kojos blauzdos (iš priekio) buvo mėlynė (šia vieta ji tampoma atsitrenkė į metalinį narvą), bet ji ekspertams jos nerodė ir apie tai nieko nesakė. Šiuo metu nėra tos mėlynės išlikę. A. P. smūgių jai nesudavė. Jie su A. P. tarpusavyje bendraudavo ir kalbėdavosi rusiškai. A. P. labai gerai supranta ir labai gerai kalba angliškai. Jis labai daug supranta lietuviškai, net gali šiek tiek kalbėti lietuviškai. Ji šioje byloje civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia, kadangi išdaužtas durų stiklas ir sulankstytas šuns narvas yra mažareikšmė žala, dėl jos ji pretenzijų A. P. neturi ir nereiškia. Civilinį ieškinį reiškia dėl neturtinės žalos, kurią ji patyrė dėl A. P. sukelto ir jos patirto fizinio skausmo, pažeminimo, patirtų neigiamų išgyvenimų, šoko, išgąsčio ir neigiamų emocijų, patiriamo ir jaučiamo nerimo ir streso iki šiol. Dėl to ji byloje reiškia 1 000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 76-80);
nukentėjusioji D. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausta parodė, kad nuo 2023 m. kovo 17 d. nuo 19.00 val. iki (duomenys neskelbtini) 7.00 val. dirbo pagal patvirtintą viršininko grafiką, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje, kartu su vyriausiuoju patruliu A. P.. Patruliavo tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie 3.34 val. Alytaus apskrities VPK budėtojas radijo ryšiu nurodė vykti pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuotolinėje darbo vietoje buvo užregistruotas A. I. telefoninis pranešimas, kad jai paskambino draugė R. P. ir paprašė iškviesti policiją, nes namuose siautėja jos draugas (duomenys neskelbtini) pilietis: išdaužė namuose daiktus, smaugė draugę. Vaikų nėra. Į įvykio vietą nuvykus kartu su vyriausiuoju patruliu A. P., priėjus prie gyvenamosios sodybos, vartai buvo uždaryti. Tuo metu prie vartų pribėgo du šunys, kurie buvo panašūs į kovinių šunų veislę. Ji kartu su vyriausiuoju patruliu A. P. pašvietė tarnybiniu žibintuvėliu į gyvenamojo namo langus, kad atkreipti dėmesį asmenų, kurie gyvena name, kad jie ateitų užsidaryti šunis. Jiems atvykus gyvenamojo namo languose degė šviesa. Netrukus prie vartų priėjo vyras, kuris pradėjo kalbėti anglų kalba. Vyriausiasis patrulis A. P. pasisveikino su vyru, jis atsakė anglų kalba. Tada vyrausiasis patrulis A. P. anglų kalba paprašė, kad vyras, kaip vėliau paaiškėjo A. P., paimtų šunis, nes šiuo adresu atvyko į iškvietimą ir privalo užeiti į namą. Tada A. P. ėjo link namo, ir jiems pasakė, kad tuoj ateis. A. P. paklausus kur jis eina, jis nieko neatsakė. Po kelių minučių iš kiemo išėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo A. B.. A. B. šunis uždarė. Tada ji su vyriausiuoju patruliu A. P. nuėjo į namą. Namo kambaryje buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo R. P.. R. P. jiems paaiškino, kad jos sugyventinis A. P., sugrįžęs į namus apie 3.00 val., pradėjo daužyti kambario duris, po to daužė kambaryje esančius šunų narvus. R. P. atėjus į kambarį, kuriame buvo A. P., jis jai rankomis sugriebė už gerklės ir smaugė, tampė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. R. P. nurodė, kad rašys pareiškimą dėl jai sukelto fizinio skausmo. Namo koridoriuje ant grindų matėsi stiklo šukės, sulaužytas šuns narvas, virtuvės kambaryje matėsi keturi alaus buteliai, kurie stovėjo ant stalo. Apie tai, kad pasitvirtino smurtas artimoje aplinkoje, buvo informuota tyrėja V. A.. Kadangi smurtavęs asmuo A. P. buvo iš namų pasišalinęs, A. B. jiems nurodė, kad A. P. gali būti kitoje gatvės pusėje, apleistoje sodyboje, nes jis girdėjo triukšmą. Tada ji kartu su A. P. nuėjo į galimą A. P. pasislėpimo vietą. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) apleistą namą, name A. P. nerado. Paėjus nuo apleistos sodybos apie 100 m., krūmuose pastebėjo gulintį žmogų. Jai priėjus arčiau ir pašvietus tarnybiniu žibintuvėliu, pamatė, kad ant žemės guli A. P., nes atvykus matė kuo jis buvo apsirengęs. Apie tai, kad rado A. P., informavo vyriausiąjį patrulį A. P.. Priėjus vyriausiajam patruliui A. P., jis A. P. nurodė, kad eitų su jais. A. P. į tai nereagavo, gulėjo ant žemės. Tada ji su vyriuoju patruliu A. P. švelnios rankos kontrole bandė paimti už rankų. Suėmus jį jiems už rankų. A. P. pradėjo stangdinti rankas, todėl jai laikant dešinę ranką, jis stipriai truktelėjo savo ranką, todėl jo ranka išsprūdo. Jai bandant dešinę ranką suimti, A. P. savo dešine ranka jai stipriai apkabino dešinės kojos blauzdos sritį. Perspėjo A. P., kad jis nesipriešintų, nes bus panaudotos specialioji priemonė – dujos. A. P. į perspėjimus nereagavo ir pradėjo spardytis kojomis, norėdamas jiems įspirti. Todėl prieš A. P. buvo panaudota specialioji priemonė – dujos. Panaudojus dujas, ji pritūpė ir bandė jo dešinę ranką patraukti nuo savo kojos. Tuo momentu A. P. tris kartus stipriai jai spyrė koja, pataikydamas jai į kairės rankos žasto sritį. Dėl spyrių ji pajautė kairės rankos žasto srityje fizinį skausmą. Tuo metu vyriausiasis patrulis A. P., laikydamas kairę ranką, bandė suimti A. P. dešinę ranką, tačiau dėl A. P. aktyvių pasipriešinimo veiksmų, jam suimti dešinės rankos nepavyko. Vyriausiasis patrulis A. P. jai pasakė, kad ji nuo A. P. atsitrauktų, kad pastarasis jai neįspirtų į veidą. Vyriausiasis patrulis A. P. A. P. perspėjo, kad jei nenurims ir aktyviais veiksmais priešinsis, bus panaudotas specialioji priemonė – taser (tai yra tarnyboje išduodamas elektros impulsinis prietaisas). Jiems atsitraukus saugiu atstumu nuo A. P., šis staigiai atsikėlė nuo žemės ir staigiai pradėjo eiti, mosuodamas rankų kumščiais ir bandydamas įspirti kojomis vyriausiajam patruliui A. P.. Ji radijo ryšiu pranešė, kad į įvykio vietą reikalingas pastiprinimas. Vyriausiasis patrulis A. P., laikydamasis saugaus atstumo nuo A. P., eidamas atbulomis suklupo. Vyriausiajam patruliui A. P. atsistojus, A. P. staigiai pribėgo prie jo ir dar kartą bandė suduoti smūgius rankomis. Vyriausiasis patrulis A. P. A. P. atstūmė nuo savęs. Ji supratusi, kad kilo reali grėsmė ir nėra kitos galimybės asmenį sulaikyti, prieš A. P. panaudojo taser su kontaktų adatomis. Panaudojus taser, A. P. nukrito ant žolės. Vyriausiasis patrulis A. P. A. P. įspėjo, kad jis nesikeltų nuo žemės, nes bus panaudotas taser. Į perspėjimus A. P. nereagavo, aktyviais veiksmai bandė atsikelti nuo žemės, todėl buvo 2-3 kartus panaudotas taser. Atvykus policijos pareigūnų ekipažui, A. P. buvo uždėta specialioji priemonė ‑ antrankiai, surakinant rankas už nugaros, iš liemenės nugaros srities išimta taser kontaktinė adata, kita adata buvo įsmigusi į žemę. A. P. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į Prienų rajono policijos komisariatą. A. P. neblaivumą tikrintis atsisakė. Dėl to, kad jai tarnybos metu buvo sukelta fizinis skausmas ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Gydymo įstaigoje jai nustatė kairės rankos peties ir kairės rankos žasto sumušimą, išleido gydytis į namus (1 t. b. l. 32-33). D. P. papildomai parodė, kad kai atvyko į įvykio vietą, užėjus į namus ir bendraujant su R. P., ji matė, kad jos kaklas buvo paraudęs. R. P., rodydama į jį pasakė, kad jos sugyventinis A. P. ją sugriebė už kaklo ir tampė. Kitų išorinių sužalojimų ant R. P. kūno nepastebėjo. Pati R. P. nieko daugiau nerodė. Nepamena, kad R. P. būtų ką nors minėjusi apie jos plaukų tampymą. Taip pat papildo jog šioje byloje dėl sukelto ir jos patirto fizinio skausmo bei jai padaryto sveikatos sutrikdymo ji reiškia 2 000,00 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 99-102);
nukentėjusysis A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule D. P. apie 3.34 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjai skambino draugė R. P. ir paprašė iškviesti policiją, kadangi namuose, adresu (duomenys neskelbtini), siautėja jos draugas (duomenys neskelbtini) pilietis: išdaužė daiktus, smaugė draugę. Atvykus nurodytu adresu, kiemo vartai buvo uždaryti ir kieme lakstė du koviniai šunys. Jiems pašvietus žibintuvėliais po kiemą ir į namo langus, juose šviesa degė, į kiemą išėjo vyras, kuris kalbėjo angliškai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo (duomenys neskelbtini) A. P.. Jis jo anglų kalba paprašė, kad jis uždarytų šunis. A. P. nueidamas pasakė, kad tuoj, tačiau šunų neuždarė. Po kelių minučių prie vartų priėjo, kaip vėliau paaiškėjo A. B., kurio taip pat paprašė, kad uždarytų šunis. Jis juos išvedė ir uždarė. Jie su kolege D. P. užėjo į namus. Namuose buvo R. P.. Matėsi iš jos elgesio ir kalbos, jog ji yra išsigandusi. Paklausus kas čia nutiko, ji pasakė jog ji miegojo namuose ir išgirdo kaip apie 3 val. nakties namo grįžęs neblaivus jos sugyventinis A. P. pradėjo triukšmauti ir kitame kambaryje daužyti šunų narvus. Tai išgirdusi ji atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Jai užėjus į kambarį, kuriame buvo sugyventinis A. P., jis puolė R. P., rankomis sugriebė jai už gerklės ir ją smaugė bei tampė. Tačiau už kur sugriebęs ją tampė, ji nedetalizavo, o jie neklausinėjo smulkiau. Kambaryje ant grindų mėtėsi šukės, R. P. pasakė, kad sugyventinis spyrė ir išdaužė durų stiklą. Taip pat pasakė, kad prieš jiems atvažiuojant ji apsitvarkė. Jis pamena, kad jai pasakė, jog nereikėjo tvarkytis iki kol jie neatvyko. R. P. pasakė, kad jos sugyventinis A. P. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir, kad dėl to rašys pareiškimą. Taip pat pamena, kad kažkuriuo metu kai jie kalbėjo su R. P., ji kažką nusiėmė nuo kaklo ir jis pamatė, jog jos kaklas buvo paraudęs. Jis jos paklausė ar čia paraudimas nuo smaugimo, R. P. kažką atsakė jog nežino, gal nuo smaugimo, o gal ir nuo chalato. Nežino ką ji turėjo taip sakydama galvoje. Alkoholio matuokliu R. P. buvo patikrintas blaivumas. Ji buvo blaivi (0.00 promilių blaivumas). A. P. namuose nebuvo, jis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Į įvykio vietą kolegė D. P. iškvietė operatyvinę grupę. Paklausus kur galėtų būti A. P., A. B. pasakė, kad jis galimai nuėjo į kitoje kelio pusėje esančią apleistą sodybą. Nuėjus į nurodytą vietą, tai yra adresu (duomenys neskelbtini), apleistą namą, jį ten apžiūrėjus A. P. nerado. Todėl su kolege D. P. ieškojo jo toliau. Paėjus link miškelio, nuo gatvės apie 100 metrų atstumu, išgirdo kaip kolegė D. P. šūktelėjo jam, kad rado įtariamąjį. Priėjęs prie kolegės ir ant žemės gulinčio A. P., anglų kalba nurodė jam eiti kartu su jais prie tarnybinio automobilio. Tačiau A. P. reikalavimų nevykdė ir toliau gulėjo ant žemės. Tada kartu su pareigūne D. P. švelnios rankos kontrole bandė paimti A. P. rankas, tačiau šis rankas pradėjo standinti, muistytis ir priešintis, dėl ko A. P. išsilaisvino dešinę ranką iš pareigūnės D. P.. Dėl priešinimosi A. P. jis įspėjo, kad baigtų priešintis ir stangdinti rankas, nes prieš jį bus panaudota specialioji priemonė – dujos. Tačiau A. P. toliau aktyviais veiksmais priešinosi ir dešine ranka apkabino pareigūnei D. P. dešinę koją. Jis tuo metu laikė kairę A. P. ranką ir bandė sugriebti jo dešinę ranką. Kadangi A. P. į perspėjimus neragavo ir pradėjo spardytis norėdamas jiems įspirti, pareigūnė D. P. panaudojo dujas, tačiau jos nesuveikė. Pareigūnei D. P. pritūpus bandant išlaisvinti savo koją, A. P. pradėjo spardytis ir dešine koją spyrė pareigūnei į kairės rankos žasto ir kairės rankos peties sritį. Dėl A. P. aktyvaus priešinimo nepavykus jam suimti jo dešinės rankos, jis šūktelėjo pareigūnei D. P., kad atsitrauktų saugiu atstumu ir perspėjo A. P., kad jei jis priešinsis, bus panaudota specialioji priemonė – taser. Jiems atsitraukus, A. P. staigiai atsistojo ir pradėjo agresyviai eiti link jo mosikuodamas rankų kumščiais ir bandydamas jam įspirti ir smūgiuoti rankomis. Tačiau jis smūgių išvengė, kadangi atsitraukdamas atgal bandė išlaikyti saugų atstumą. Atsitraukinėdamas atbulas jis suklupo, A. P. jį puolė kumščiais bandydamas jam smūgiuoti, tačiau jis smūgių išvengė ir A. P. rankomis nuo savęs atsistūmė. Tačiau jis toliau jį puolė dėl ko pareigūnė D. P. prieš A. P. panaudojo specialiąją priemonę – taser su kontaktų adatomis. Panaudojus taser, A. P. parkrito ant žemės. Kol laukė operatyvinės grupės pareigūnų, jis dar kartą perspėjo A. P., kad nesikeltų ir gulėtų ramiai, nes vėl bus panaudotas taser. A. P. ir toliau į perspėjimus nereagavo, kelis kartus bandė keltis nuo žemės, dėl ko prieš A. P. dar buvo panaudotas taser ciklas du-tris kartus. Atvykus operatyvinės grupės pareigūnams Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai V. A. ir vyriausiajam patruliui Ž. Š. į įvykio vietą, jis su pareigūnu Ž. Š. uždėjo A. P. antrankius, pareigūnė D. P. atjungė taser, pareigūnė V. A. ištraukė vieną adatą iš A. P. nugaros, kita adata buvo įsmigusi į žemę. Tada jis kartu su pareigūnu Ž. Š. nuvedė A. P. į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. P. pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą, pasitikrinti girtumą atsisakė. Tačiau jis gali patvirtinti jog jis buvo neblaivus, kadangi kai su juo grūmėsi, jautė nuo A. P. sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Pareigūnė D. P. dėl stiprėjančio skausmo rankoje kreipėsi į VšĮ Prienų ligoninės priėmimo skyrių, kur po medikų apžiūros ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai (1 t. b. l. 109-113);
liudytojos A. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuota, kad R. P. yra jos draugė. Jos pažįstamos apie 3 metus, bet artimiau bendrauja pusę metų. (duomenys neskelbtini) apie 3.20val. nakties jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino R. R. pasakė, kad po namus siautėja jos sugyventinis (duomenys neskelbtini) A. P., kad jis išdaužė namų durų stiklus, paprašė kad ji iškviestų policiją. Dar R. paprašė, kad ji paprašytų savo draugo A. B., kad jis grįžtų atgal pas juos į namus, nes jis namo ir parvežė R. sugyventinį A.. Ji dar pamena, kad R. paklausė ar reikia jai greitosios. R. atsakė, kad nereikia. Ar A. ką nors R. padarė, ji nepamena, kad R. būtų sakiusi. Kai baigė pokalbį su R., ji paskambino A. ir pasakė apie situaciją ir paprašė, kad jis apsisuktų (nes jau važiavo tuo metu namo į (duomenys neskelbtini)), ir grįžtų atgal pas R. ir A. į namus. Tada R. parašė sms žinutę su klausimu ar tikrai kviesti policiją. R. parašė, kad iškviestų. Tada iš karto ji paskambino 112 ir pranešė, ką jai sakė draugė R.. Kadangi ji kartu su R. nebuvo, todėl kas vyko jos namuose nežino. R. jai parašytą sms žinutę ir jų susirašinėjimą dėl šio įvykio su ja, ji pateiks prie medžiagos. Iš tų susirašinėjimų, po jos skambučio 112, ji sužinojo jog A. namuose sulaužė šunų narvus, išdaužė stiklus, ją smaugė ir tampė po namus ir kad namai pilni stiklų. Kokia buvo R., kai ji paskambino, kiek pamena, ji buvo išsigandusi, sutrikusi. Jų pokalbis buvo labai trumpas, nes iš jos suprato jog ji bijojo, kad A. neišgirstų, kad ji kažkam skambina. Kai A. grįžo, jie kalbėjosi ir jis pasakė tik tiek, kad nematė kas ten pas juos namuose vyko, bet pasakė, kai jis A. parvežė namo, tai A. buvo agresyvus ir, būdamas lauke, kažką spardė ar daužė. Daugiau ji A. nieko ir neklausinėjo apie tai. A. draugą A. parvežė namo iš (duomenys neskelbtini), kadangi jie abu tą (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) garaže, po to važiavo pasivažinėti po miestą, A. vartojo alkoholį. A. buvo blaivus. Tai ne pirmas kartas, kai A. taip elgiasi su R.. Jis taip pasielgia, kai būna per daug vartojęs alkoholio, kai būna stipriai neblaivus. Kiek ji žino, R. bijo savo sugyventinio, kai jis būna neblaivus, nes jis pasidaro agresyvus. Jos žiniomis dėl A. smurto prieš R. buvo pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) per Naujuosius metus. Kiek žino, ta byla buvo nutraukta (1 t. b. l. 126-129);
liudytojo A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) prieš 3 val. nakties jis iš (duomenys neskelbtini) parvežė draugą A. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. A. buvo stipriai neblaivus, kadangi jis alkoholį vartojo pas jį namuose (duomenys neskelbtini) ir po to dar mieste. Pats alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Jiems grįžus į (duomenys neskelbtini), dar kažkiek pasėdėjo prie namų mašinoje. Kalbėjosi abu. Vienu metu jis matė, kad A. buvo agresyvokas, bet kai dar pasėdėjo mašinoje, pasikalbėjo, jis išlipo ir namo nuėjo nusiraminęs, pasakė, kad jam viskas gerai, kad namie turi alaus. Jis į namus pas R. ir A. užėjęs nebuvo, paleido A. prie vartų ir išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Jam jau beveik įvažinėjant į (duomenys neskelbtini), paskambino jo draugė A. ir pasakė, kad A. konfliktuoja namuose, skriaudžia R. ir paprašė, kad jis grįžtų atgal pas juos. Jis apsisuko ir vėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs ir užėjęs į kiemą pamatė, kaip A. iš namų neša stiklus į konteinerį. Jis jo klausė, kas čia atsitiko. A. atsakė, kad jam įkando šuo ir dėl to jis išdaužė stiklą. Tačiau jokio įkandimo jis nematė, A. įkandimo vietos nerodė. Jis mano, jog niekas jam neįkando. R. buvo kitame kambaryje, bet kai jis išeidinėjo į lauką iš kambario išėjo ir R.. Kaip ji atrodė, ar ant jos buvo kokių sužalojimų ar ne, negali pasakyti, nes nekreipė į tai dėmesio. Jam tik išėjus į kiemą, atvažiavo ir policija. Nuo jo atvažiavimo ir iki policijos atvažiavimo praėjo ne daugiau kaip 5 minutės. Atvykus policijos pareigūnams, jis patraukė šunį, kuris lakstė po kiemą. Kur tuo metu dingo A., jis nežino. Jis kažkur pasislėpė. Netrukus atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba. Pareigūnai pakalbėjo su R., iškvietė tyrėją. Greitosios medikai apžiūrėjo R. ir norėjo ją vežtis į priėmimo skyrių, bet R. atsisakė. Greitoji išvažiavo, o pareigūnai, kaip suprato, išėjo ieškoti A.. Kai jis buvo kieme su R. kol policija ieškojo A., R. papasakojo jam, kad kai A. grįžo namo, jis ją smaugė, tampė ją už plaukų, išdaužė durų stiklą. Kodėl jis taip pasielgė nežino. Jis pats viso šito nematė, atvažiavo jau po įvykio, todėl nieko konkrečiai apie tai papasakoti negali. Kiek žino, policija A. rado kitoje kelio pusėje, prie miškelio, netoli apgriuvusio pastato. Kas ten vyko, kaip pareigūnai sulaikė A., jis nematė, nes pats buvo nuo tos vietos apie 100 metrų atstumu, kieme pas R.. Lauke buvo tamsu. Girdėjo, kad buvo panaudotas taseris. A. buvo sulaikytas. R. liko namuose (duomenys neskelbtini), o jis išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). A. per Naujuosius metus taip pat smurtavo prieš R. A., dėl to lyg buvo atliekamas tyrimas, bet kuo jis ten baigėsi jis nežino. A. kai yra blaivus, jis labai ramus ir geras žmogus, bet kai išgeria, nesivaldo (1 t. b. l. 132-135);
iš (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą kreipėsi R. P. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) apie 3 val. nakties, grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis A. P., prieš ją smurtavo, sugriebęs rankomis už gerklės, spaudė ją prie sienos, tampė ją po kambarį. Ji jautė fizinį skausmą (1 t. b. l. 18-30);
iš (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą kreipėsi D. P. ir pranešė, kad tarnybos metu, sulaikant A. P., jis aktyviais veiksmais priešinosi, tris kartus spyrė jai į kairės rankos žastą, sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 31-32);
įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambario dešinėje pusėje prie sienos yra stalas. Ant stalo viršaus yra įvairios talpos, šunims skirtas maistas. Prie dešinės pusės sienos yra metalinis narvas. Apžiūrint narvą matosi narvo viršutinės ir šoninės sienelės deformacija. Prie priešakinės sienos yra antras, metalinis narvas ir medinė sekcijos dalis. Prie kairės pusės sienos yra trečias metalinis narvas ir plastikinis šuns gultas. Tęsiant įvykio vietą, virtuvėje ant stalo viršaus yra keturi, 0,5 l talpos alaus buteliai, pavadinimu „Švyturio Ekstra“. Trijų butelių kamšteliai atidaryti, vieno butelio kamštelis uždarytas gamykliniu būdu. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, išėjus iš namo į kiemą, prie ūkinio pastato sienos matosi atremta medinė durų varčia. Varčios viršutinėje dalyje ertmė. Šioje ertmėje matosi išdaužytas stiklas, yra likę dalis stiklo. Iš įvykio vietos niekas neišimta (1 t. b. l. 45-54);
įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), pagal maps.lt – sklypas (duomenys neskelbtini). Šios gatvės rytų pusėje, yra medinis, apgriuvęs, negyvenamas namas. Sklypas neaptvertas, laisvas patekimas. Nuo (duomenys neskelbtini), kairės pusės krašto iki namo kampo yra 9 m atstumas. Namo plotis yra 8 metrai. Nuo namo šiaurės rytų kampo už 55 metrų, pievoje yra medis. Kaip nurodė vyriausioji patrulė D. P. prie šio medžio rastas asmuo, kuris įtariamas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuo nurodyto medžio link rytų pusės, 15 m atstumu, pievoje, buvo sulaikytas nurodytas asmuo. Šioje vietoje panaudojus elektros impulsinį prietaisą taser rasta užtaiso konteinerio apsauginė plokštelė žalios spalvos. Pievos gruntas šlapias. Iš įvykio vietos niekas neišimta (1 t. b. l. 55-61);
2023 m. kovo 23 d. A. I. pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas susirašinėjimas su R. P.. Žinutėse nukentėjusioji R. P. nurodė, kad ją smaugė, tąsė po visą kambarį, išdaužė namus, narvus (1 t. b. l. 136-141);
iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), kamerų vaizdo įrašai. Įraše pavadinimu „Vaizdo įrašas (e0062382 A. P.)“, kurio trukmė 20:48 min., užfiksuota, kad pareigūnai 2023m. kovo 18 d. 3:46val. atvyksta į įvykio vietą. Į kiemą išeina vyras (kaip vėliau nustatyta tai A. P.). Pareigūnas paprašo A. P. patraukti šunis, kad galėtų užeiti. Tačiau A. P. šunų nepatraukia ir kažkur nueina į kiemo gilumą. Pareigūnai lieka laukti prie uždarytų vartų. Netrukus į kiemą išeina kitas vyras (kaip vėliau nustatyta tai A. B.), kuris pasako jog yra draugas. Pareigūnas paprašo jo patraukti šunis. A. B. nuneša šunį. Į kiemą išeina moteris, kurios pareigūnas klausia, ar ji kvietė policiją. Moteris atsako, jog ji kvietė. Pareigūnai užeina į kiemą. A. B. paklausia kas čia nutiko, tačiau jis atsako jog nežino, nes pats tik ką atvažiavo. Pareigūnai užeina į namo vidų. Namuose pareigūnai paklausia ten esančios moters, kaip vėliau paaiškėjo R. P., kas nutiko. R. P. (įraše nuo 04:14min) pasako: „nu tai žodžiu, prisigėrė žmogus, nevaldo savęs, išdaužė namus, mane puolė, dabar nežinau, turbūt pabėgo jus pamatęs. Ne pirmas kartas“. R. P. pasako, kad pageidauja rašyti pareiškimą. Atvykę greitosios pagalbos medikai paklausia, ar R. P. patyrė kokių nors sužalojimų ir pakviečia ją apžiūrėti (įraše nuo 06:53min.). R. P. nueina į kitą kambarį su greitosios medikais. Po trumpo pokalbio su medikais, jiems paklausus ar reikia kokios nors pagalbos jų R. P., ji atsako, jog nereikia. Medikai išvyksta. Pareigūnas paprašo R. P. kas įvyko tarp jos ir A. P.. Įraše nuo 09:35 min. R. P. papasakojo, kad A. P. grįžo apie 3 val. nakties, ji miegojo. A. P. įjungė šviesą, sėdėjo ir žiūrėjo į ją, po to išėjo, pradėjo spardyti šunų narvus. Išgirdusi ji nuėjo pažiūrėti. Tada A. P. ją stvėrė ir sakė, kad ant jo nerėkaus. Pareigūnui paklausus, kur stvėrė, R. P. atsakė: „už gerklės“. R. P. pasako, kad A. P. yra jos sugyventinis. Toliau R. P. paaiškina, jog po to nubėgo į kitą kambarį, paskambino draugei, kad iškviestų policiją ir paprašė, kad A. grįžtų atgal, nes jis A. P. namo ir parvežė. R. P. alkotesteriu patikrinamas blaivumas, nustatytas 0.00 promilių. Dar kartą R. P. pasako, kad A. P. sugriebė už gerklės, tąsė po kambarį, spardė narvus, ji jautė fizinį skausmą. (įraše nuo 12:48 min.). Pareigūnai išeina iš namo ir ieško A. P.. Įraše nuo 18:52 min. pareigūnas pradeda bėgti (04:04 val.). Pasišviesdamas žibintuvėliu per pievą, lauką, pribėga prie medžių, krūmų, prie pareigūnės ir ant žemės gulinčio vyro. Jis paklausia ar čia A. P.. Pareigūnė patvirtina, kad tai A. P.. Pareigūnai ima už A. P. rankų, anglų kalba jam pasako, kad duotų rankas ir gultų/gulėtų ant žemės. Tačiau A. P. nevykdo reikalavimų, standina rankas, sugriebia ir apkabina pareigūnės koją. Ji bando išsilaisvinti. Pareigūnas perspėja, kad panaudos specialiąją priemonę – dujas. Tačiau A. P. reikalavimų nevykdo. Pareigūnas nurodo kolegei naudoti dujas. Panaudojamos dujos. Tačiau A. P. pareigūnės kojos nepaleidžia, toliau priešinasi. Pareigūnas perspėja angliškai, kad A. P. nesipriešintų, tačiau jis reikalavimų nevykdo. Purškiamos dujos. Pasigirsta pareigūnės riktelėjimas: „uj“ (04:06 val.) Pareigūnas pasako, jog atsitraukiam. Jiems atsitraukus nuo A. P., jis atsistoja ir nuo pareigūnų nueidinėja, bet staiga apsisuka ir puola pareigūną (įraše nuo 20:24 min.). Dėl judesio sunku įžiūrėti konkrečius A. P. veiksmus. Matomi A. P. puolimo judesiai rankomis ir kojomis. Puolamas pareigūnas angliškai pasako: „atsirauk“ („go back“). Tačiau A. P. nevykdo reikalavimų ir toliau puola pareigūną. Pasigirsta pareigūno nurodymas kolegei naudoti spec. priemonę taser. Pareigūnė prieš A. P. panaudoja taser prietaisą;
vaizdo įraše pavadinimu „Vaizdo įrašas (e0065851 D. P.)“, kurio trukmė 20:53 min., užfiksuota ta pati informacija, kaip ir aukščiau aprašytame vaizdo įraše. Todėl pakartotinai vaizdo įrašas neaprašinėjamas, tačiau užfiksuoti esminiai momentai. Užfiksuota, kaip pareigūnui paklausus ką A. P. čia darė, R. P. atsakė, kad jis tiesiog tąsė ją po kambarį, duris išsidaužė, už gerklės stvėrė. Tai pasakodama R. P. liečia savo kaklą, pažiūri į veidrodį (įraše nuo 05:46 min.). Pareigūnė paklausia R. P., ar anksčiau ji kreipėsi į policiją dėl smurto. R. P. atsako, kad taip, rašė pareiškimą, bet vėliau jį atsiėmė. Į namą užeina greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (įraše nuo 06:17 min.), kurie paklausia kas čia atsitiko. R. P. atsako, kad buvo užpulta ir kad greitosios nekvietė. Taip pat pasakė, kad prisigėręs draugas puolė, griebė už gerklės ir tąsė. Pareigūnė (įraše nuo 09:14 val.) tyliai pasako kolegai, jog R. P. kaklas raudonas. Medikai išvyksta. Pareigūnė ruošia alkotesterį patikrinti R. P. blaivumą, o jos kolega paprašo R. P. papasakoti kas įvyko tarp jos ir A. P.. R. P. nurodo aplinkybes, kaip ir ankstesniame vaizdo įraše. Po to pareigūnai išeina iš namo ir ieško A. P.. Įraše nuo 18:54 min. pareigūnė pašaukia kolegą vardu:, „A.“ ir šviesdama žibintuvėliu prieina prie medžio, prie ant žemės gulinčio A. P.. Pribėga ir pareigūnas A. P.. Jis paklausia, ar čia A. P.. Pareigūnė patvirtina, jog tai A. P.. Pareigūnai ima už A. P. rankų, pareigūnas A. P. anglų kalba jam pasako, kad duotų rankas ir gultų/gulėtų ant žemės. Tačiau A. P. nevykdo reikalavimų. Pareigūnas perspėja, kad panaudos specialiąją priemonę – dujas. Pareigūnės D. P. (įraše 19:43 min.) kūno kamera nukrenta. Vaizdo nefiksuoja, tamsu, tačiau girdi balsai: pareigūnas nurodo kolegei naudoti dujas; pareigūnas angliškai pasako: „nesipriešink“; girdisi pareigūnės riktelėjimas „uj“ (įraše nuo 20:10 min); kolega į tai sureaguodamas iškart pasako atsitraukti; pareigūnė kviečia šaukiniu pastiprinimą; Pareigūnas angliškai pasako: „go back“ („atsitrauk“); pareigūnė šaukia „stok“, „paskubėkit“, „stok“, pareigūnas šaukia „šauk“ ir pasigirsta taser šūvis (1 t. b. l. 142-146);
iš specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. padarytas kairio žasto sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir nubrozdinimu išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus kairio žasto išorinį paviršių, tiek suduodant smūgį (-ius), tiek atsitrenkiant į tokio pobūdžio daiktą (-us), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini) Sužalojimai, vertinant juos atskirai bei visumoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (2 t. b. l. 8-9).
Dėl veikos kvalifikavimo
Tiek kaltinamojo kaltės pripažinimas teisminio nagrinėjimo metu, tiek pirmiau aptartų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. (duomenys neskelbtini) apie 3.00 val. nakties, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus, konflikto su sugyventine metu, smurtaudamas šeimos narei sugyventinei R. P. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai tyčiniai, tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kilusios pasekmės – nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę smurtavus R. P. atžvilgiu ir nukentėjusiajai to pasekoje sukėlus fizinį skausmą, vartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos visiškai patvirtino bylos nagrinėjimo metu pagal kaltinimo apimtį, taip pat ir nukentėjusios bei liudytojų – policijos pareigūnų bei kitų liudytojų, į kuriuos nukentėjusioji kreipėsi pirminės pagalbos, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir kituose proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Byloje surinkti įrodymai laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi ir, kurie neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Pirmiau aptarti įrodymai sutampa detalėse, vienas kitą papildo ir, teismo vertinimu, visiškai pagrindžia kaltinamojo kaltę. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą, ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, nes smurtas kaltinamojo buvo pavartotas prieš šeimos narį – moterį, su kuria kaltinamasis gyveno ir vedė bendrą ūkį.
Be to, kaltinamasis A. P. (duomenys neskelbtini) apie 4.06 val. nakties (duomenys neskelbtini), pievoje po smurto prieš artimą žmogų, sulaikymo išdavoje, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. P. ir vyriausiosios patrulės D. P. reikalavimų, vengdamas sulaikymo dėl smurto artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą pareigūnės D. P. atžvilgiu – spyrė tris kartus vyriausiajai patrulei D. P. į kairės rankos žasto sritį, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio žasto sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu išoriniame paviršiuje, o vyriausiojo patrulio A. P. atžvilgiu grasino panaudoti fizinį smurtą – agresyviai nusiteikęs, mojuodamas kumščiais ėjo link vyriausiojo patrulio A. P., bandė jam įspirti ir suduoti kumščiais, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi jo atžvilgiu buvo panaudotos specialios priemonės. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, t. y. nukentėjusiosios D. P., nukentėjusiojo A. P. parodymai, reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolas, daiktų apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. P. padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens blaivumo testai ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurių pagrįstumu ir patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi. Abi nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, viena po kitos, tarp padarytų veikų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir to pasekoje atsiradusios pasekmės. Bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis, panaudodamas ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams. Padaryta veika atitinka BK 286 straipsnio sudėtį.
Dėl skirtinos bausmės
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarinius, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, nukentėjusiųjų poziciją, liekamuosius reiškinius, elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat kitas teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Bylos duomenimis vienas po kito padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kuriais pasikėsinta į žmogaus gyvybę ir sveikatą ir į normalią valstybės tarnautojų ir tuo pačiu valstybės institucijos veiklą bei jos autoritetą.
A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad abi veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. neteistas (2 t. b. l. 15), administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 16-19), kaip nurodė teismo posėdžio metu dirba automechaniku, turi vieną vaiką. Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų priežiūros paslaugos neteiktos, dėl psichikos ligų ar sutrikimų nesikreipė (2 t. b. l. 14), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Parenkant A. P. bausmės rūšį ir dydį atsižvelgiama į tai, kad padaryti – nesunkūs nusikaltimai, nusikaltimai baigti, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, padarinius, kaltinamojo asmenybę, socialinius – ekonominius – šeiminius ryšius, faktinę buvimo vietą bei aplinką, nukentėjusiųjų poziciją. Kaltinamasis pergyvena ir gailisi dėl to, kas įvyko, policijos pareigūnų atsiprašė, patvirtino, jog atsiprašė ir kitos nukentėjusiosios, teigė atsiskaitęs, nors tokių duomenų nepateikė. A. P. praeityje neteistas, dirbantis, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas, administracine tvarka nebaustas, teisiamas pirmą kartą, iš esmės civilinius ieškinius pripažįsta ir sutinka juos atlyginti. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, o taip pat įgyvendinti bausmės paskirtį A. P., skirtinos prokurorės pasiūlytos bausmių, numatytų atitinkamo straipsnio sankcijoje, rūšys. Įvertinus šias aplinkybes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti pirmą kartą teisiamam asmeniui neskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmės.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl abiejų kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 46,06 Eur dydžio išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, už D. P. (duomenys neskelbtini) VšĮ Prienų ligoninėje dėl peties ir žasto sumušimo buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: chirurgo ir radiologo konsultacijos.(1 t., b. l. 152-155). Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje.
Nukentėjusiosios D. P. gydymo išlaidas padengė Kauno teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (A. P.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajai gydymo išlaidos sudaro 46,04 Eur, todėl ši suma, visiškai su tuo sutinkant kaltinamajam, Kauno teritorinei ligonių kasai priteisiama iš kaltinamojo A. P..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo Kauno skyrius pateikė 504,73 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes dėl patirtų sužalojimų D. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikinai nedarbinga, už šį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo Kauno skyrius paskyrė ir išmokėjo D. P. 504,73 Eur dydžio ligos išmoką. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo Kauno skyriaus pateiktos pažymos apie asmenį išmokėtas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) D. P. buvo priskaičiuotos ir išmokėtos ligos išmokos, todėl 504,73 Eur suma, visiškai su tuo sutinkant kaltinamajam, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo Kauno skyriui priteisiama iš kaltinamojo A. P..
Neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji R. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 86). Pareiškime nurodė, jog prašo pripažinti R. P. civiline ieškove baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje nusikalstama veika jai padaryta 1 000,00 Eur neturtinė žala. Šią žalą R. P. patyrė dėl A. P. sukelto ir patirto fizinio skausmo, pažeminimo, patirtų neigiamų išgyvenimo, šoko, išgąsčio ir neigiamų emocijų, patiriamo ir jaučiamo nerimo ir streso iki šiol. Dėl turtinės žalos civilinio ieškinio R. P. nereiškia, kadangi išdaužtas durų stiklas ir sulankstytas šuns narvas yra mažareikšmė žala, dėl jos pretenzijų A. P. neturi ir nereiškia. Kadangi patirta neturtinė žala nėra R. P. atlyginta, ji reiškia byloje 1 000,00 Eur civilinį ieškinį. Kaltinamasis, nors objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, jog su R. P. yra atsiskaitęs. Vis tik, nesant įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo nurodytas aplinkybes, tikslu kompensuoti nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, išgąstį ir pergyvenimą, priteistina iš kaltinamojo 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji D. P. pareiškė 2 000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 103-105). Pareiškime nurodė, jog prašo pripažinti D. P. civiline ieškove baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje nusikalstama veika jai padaryta 2 000,00 Eur neturtinė žala, tai yra padaryta žala dėl sukelto ir mano patirto fizinio skausmo bei D. P. padaryto sveikatos sutrikdymo. Turtinė žala nepadaryta. Kadangi patirta neturtinė žala nėra atlyginta, baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) D. P. reiškia 2 000,00 Eur civilinį ieškinį. Iš aukščiau aptartų įrodymų teismas nustatė, jog kaltinamojo A. P. tyčiniai veiksmai nežymiai sutrikdė D. P. sveikatą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji neabejotinai jautė fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, turėjo trumpalaikį nedarbingumą, patyrė dvasinių bei emocinių nepatogumų.
Nustatydamas nukentėjusiajam protingą ir teisingą satisfakciją dėl patirtos žalos, teismas atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kuomet padaromas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017). Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju, šioje byloje nėra duomenų apie tokius padarinius nukentėjusiajai D. P., kita vertus nukentėjusioji ir toliau dirba pareigūne, kas taip pat rodo, kad esama sveikatos būklė ir fizinis pasirengimas atitinka keliamus šiai profesijai reikalavimus ir pareigūne dirbti galinti. Esant nurodytam spręstina, kad prašoma priteisti iš kaltinamojo 2 000,00 Eur suma, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, yra aiškiai per didelė atsižvelgiant ir į tai, kad ilgalaikių liekamųjų reiškinių nėra bei tai, kad policijos pareigūnams keliami aukštesni profesinio pasirengimo reikalavimai, o jų atliekamos tiesioginės funkcijos natūraliai sietinos su didesne profesine rizika. Teismo vertinimu, būtų teisinga ir pakankama satisfakcija A. P. D. P. atlyginti 500,00 Eur neturtinės žalos. Teismo įsitikinimu, ši pinigų suma yra pagrįsta, protinga, sąžininga ir teisinga nukentėjusiajai patirtai neturtinei žalai atlyginti. Todėl nukentėjusiosios D. P. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo A. P. priteistina 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnis).
Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė (duomenys neskelbtini) surašė pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį prašoma priteisti valstybei iš A. P. 447,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartyje nurodė, kad kaltinamajam būtinas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus 2023 m. birželio 14 d. pranešimas, kad gynėju parinktas advokatas Kęstutis Gudynas, kuris 2023 m. birželio 9 d. nutartimi skirtas A. P. gynėju, pateiktas advokato orderis byloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisminio bylos nagrinėjimo trukmę, teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma 447,50 Eur yra per didelė ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl, atsižvelgiant į jauną bei darbingą kaltinamojo amžių, siekį ir pareigą dirbti, kad išlaikyti save patį, paramos reikalingus šeimos narius bei atlyginti nukentėjusiesiems padarytą skriaudą, teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo taip pat turi būti išieškotos.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. G. 2023 m. kovo 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 308, 312 -313 straipsniais,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,
padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti 51 MGL (2 550,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, A. P. paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 51 MGL (2 550,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 34 MGL (1 700 Eur) baudą, įpareigojant A. P. tęsti darbą/dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) per visą paskirtosios bausmės laiką.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Valstybinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai. Priteisti iš A. P. 46,04 Eur turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. P. 504,73 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų D. P. ieškinį ir R. P. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. P. D. P. 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš A. P. R. P. 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilius ieškinius atmesti.
Išieškoti iš A. P. 447,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam asmeniui, nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.