- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-531-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00240-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- M. Ž., G. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. Ž. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų M. Ž. ir G. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos M. Ž. ir G. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamos atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos I. K. mirties, priimti.
2. Nurodė, kad pareiškėjų mama mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Palikėja nuo 1999 m. sausio 6 d. išvyko dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini). Nors išvykimą deklaravo tik 2011 m., nuo 1999 m. pradžios palikėjos šeiminių, ekonominių ir socialinių interesų vieta buvo ir iki mirties liko (duomenys neskelbtini). Jai išvykus pareiškėjos liko gyventi Lietuvoje su tėvu E. K. Palikėja 2001 m. birželio 26 d. nutraukė santuoką su E. K. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokė su (duomenys neskelbtini) piliečiu. Santuoka su (duomenys neskelbtini) piliečiu nutraukta 2013 m. liepos 11 d. Pareiškėjos su palikėja bendraudavo telefonu, laiškais, maždaug kartą per metus nuvykdavo į (duomenys neskelbtini) jos aplankyti. Palikėja kartą per metus ar rečiau atvykdavo į Lietuvą aplankyti pareiškėjų. Palikėja po santuokos nutraukimo su E. K., išvykdama nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neturėjo jokio registruotino turto. Po 16 metų nuo išvykimo iš Lietuvos ir jau nuolat gyvendama (duomenys neskelbtini), palikėja (mirus palikėjos mamai) paveldėjo 1/4 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos apie tai, kad palikėjai jos mirties momentu priklausė žemės sklypo dalis, sužinojo atsitiktinai tik 2023 m. vasarą, kai šią aplinkybę pareiškėjai M. Ž. nurodė jos pusseserė A. V., palikėjos brolio K. V. dukra. Pačios pareiškėjos su palikėjos broliu K. V. nebendrauja ir ryšių nepalaiko. Pareiškėja G. K. nuo 2010 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėja M. Ž. nuo sužinojimo apie palikimą momento dėl savo sveikatos būklės negalėjo operatyviai kreiptis į teismą, tačiau sustiprėjusi po gimdymo ėmė rūpintis paveldėjimo reikalais.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjoms nustatytas 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas ir 2024 m. vasario 26 d. teisėjos rezoliucija pratęstas iki 2024 m. kovo 20 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams, t. y. pateikti teismui: 1) duomenis apie tai, kokia buvo ir kaip pasireiškė palikėjos valia dėl jurisdikcijos paveldėjimo ir palikimo priėmimo klausimų (ar palikėja buvo sudariusi testamentą ir tokiu būdu išreiškusi valią dėl palikimui taikytinos teisės ir palikimo atsiradimo vietos ir pan.); 2) duomenis apie I. K. mirties momentu turėtą turtą (duomenys neskelbtini); 3) duomenis apie kitus įpėdinius arba įrodymus, kad jų nėra; 4) duomenis, ar (duomenys neskelbtini) buvo užvesta paveldėjimo byla ir priimtas palikėjos palikimas, arba įrodymus, kad paveldėjimo byla nebuvo užvesta; 5) primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
4. Teisme 2024 m. kovo 20 d. gautas pareiškėjų prašymas dėl trūkumų šalinimo. Su prašymu pateiktas žyminio mokesčio primokėjimą patvirtinantis dokumentas, 2024 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės pažyma apie I. K. šeiminę padėtį jos mirties momentu, 2024 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės pažyma apie I. K. šeiminės padėties istoriją, 2024 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos ir hipotekos inspekcijos pažyma apie tai, kad I. K. mirties momentu neturėjo jokio registruotino turto, 2024 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos lydraštis ir testamentų registro pažyma su vertimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
6. Teismas nurodė, kad remiantis pareiškėjų pateiktais duomenimis palikėja nuo 1999 m. iki mirties 2021 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. yra tiesiogiai taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 (toliau – ir Reglamentas 650/2012). Pagal Reglamento 650/2012 nuostatas visam palikimui priimti taikytina teisė valstybės, kurioje palikėjo mirties dieną buvo paskutinė jo įprastinė gyvenamoji vieta. Reglamento 650/2012 4 straipsnyje yra įtvirtinama principinė jurisdikcijos koncentracija: jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai. Išimtiniais atvejais jurisdikcija gali būti perkelta valstybei, kurios piliečiu buvo palikėjas, tačiau tik tokiu atveju, jeigu turi būti taikoma tos valstybės paveldėjimo teisė, kai palikėjas pasirinko tokią galimybę vadovaujantis Reglamento 650/2012 22 straipsniu.
7. Teismas pažymėjo, kad šalinant trūkumus pateikta dalis teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytų duomenų ir įrodymų. Pateikti duomenys iš (duomenys neskelbtini) institucijų su vertimais į lietuvių kalbą, kad (duomenys neskelbtini) viešajame nekilnojamojo turto registre nerasta duomenų apie I. K. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Centriniame testamentų registre duomenų apie I. K. sudarytą testamentą įrašų nerasta. Iš (duomenys neskelbtini) miesto Demografijos padalinio pateiktos informacijos matyti, kad I. K. nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribose ir šeimos registre jos statusas buvo vieniša. Šeimos istorijos situacijoje nurodyta, kad I. K. susituokusi su M. P. (imigravusi iš (duomenys neskelbtini) 2010 m. gruodžio 20 d., mirusi (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini)).
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos tik iš dalies pašalino nurodytus trūkumus. Palikimą sudaro ne vien tik nekilnojamasis, bet ir kitas turtas (piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, kilnojamieji daiktai ir kt.). Iš pateiktų duomenų neaišku, ar palikėja turėjo ar neturėjo kitų vaikų (galimų pirmosios eilės įpėdinių). Nepateikti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) nėra užvesta paveldėjimo byla. Nepateikti nutartyje nurodyti duomenys ar įrodymai, patvirtinantys, kad bylą galima nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose. Taigi pareiškėjos 2024 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytų esminių pareiškimo trūkumų nepašalino. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėjos M. Ž. ir G. K. atskiruoju skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti.
10. Atskirajame skunde nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad pareiškėjos yra vienintelės palikėjos dukros ir vienintelės pirmosios eilės paveldėtojos. Teismo reikalavimas pateikti neabejotinus ir visa apimančius įrodymus, kad kito turto palikėja nepaliko, yra neproporcingas ir iš esmės neįgyvendinamas. Pareiškėjos pateikė bylai tiek duomenų, kiek objektyviai galėjo surinkti tam, kad pagrįstų savo paaiškinimus, jog jokio kito turto, išskyrus žemės sklypo dalį Lietuvoje, palikėja neturėjo ir nepaliko. Iš pareiškėjų bylai pateiktų domenų matyti, kad pareiškėjos yra vienintelės palikėjos pirmosios eilės įpėdinės. Iš pareiškėjų bylai pateiktų domenų bei pareiškėjų paaiškinimų taip pat matyti, kad jokio turto (duomenys neskelbtini) palikėja neturėjo ir nepaliko. Pareiškėjos siekia atnaujinti terminą palikėjos palikimui (kuris yra tik Lietuvoje) priimti ir būtent Lietuvoje užvesti paveldėjimo bylą. Visa tai akivaizdžiai patvirtina, kad paveldėjimo bylos (duomenys neskelbtini) užvesti nebuvo nei kam (nėra kitų paveldėtojų, išskyrus pareiškėjas), nei dėl ko ((duomenys neskelbtini) palikėja nepaliko jokio turto).
11. Atskirajame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių, ar Reglamento 650/2012 taikymas užtikrintų jo tikslų pasiekimą, o ne atvirkščiai – pareiškėjų padėtis, įgyvendinant savo subjektines teises, būtų neproporcingai ir neracionaliai apsunkinta, nes jos būtų priverstos palikimo priėmimo procedūras vykdyti (duomenys neskelbtini), kur nėra jokio palikto turto, o Pareiškėjas ten niekada negyveno, nemoka kalbos ir pan. Įvertinus tai, kad byloje nėra jokių suinteresuotų asmenų, ginčijančių ar galinčių ginčyti Lietuvos teismo jurisdikciją, taip pat įvertinus Reglamento 650/2012 tikslus – palengvinti įpėdinių subjektinių teisių įgyvendinimą tokio paveldėjimo atveju, sudarant palankesnes sąlygas laisvam asmenų judėjimui šioje srityje, o paveldėjimo klausimus išspręsti greitai, sklandžiai ir veiksmingai, šią bylą galima nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartis, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims pareiškėjų M. Ž. ir G. K. pareiškimas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos I. K. mirties, priimti.
15. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad nėra kitų palikėjos turto paveldėtojų, išskyrus pareiškėjas, taip pat nėra kito palikimą sudarančio turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo dalį, esantį Lietuvoje, todėl 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 650/2012 taikymas nagrinėjamu atveju neproporcingai ir neracionaliai apsunkintų pareiškėjų padėtį, įgyvendinant savo subjektines teises.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
16. Pareiškėjų pateiktais duomenimis, jų motina palikėja I. K. nuo 1999 m. iki mirties 2021 m. gyveno (duomenys neskelbtini), kur mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad paskutinė įprastinė palikėjos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau palikėja buvo Lietuvos pilietė.
17. Pareiškėjos yra Lietuvos pilietės, gyvenančios Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos siekia paveldėjimo teisės į palikėjai nuosavybės teise priklausiusią 1/4 dalį 1,302 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurią palikėja paveldėjo 2015 metais. Tuo tikslu pareiškėjos teismo prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos mirties, priimti.
18. Pareiškėjų teigimu, palikėja kitų įpėdinių ir kito paveldėtino turto neturėjo. Byloje pateikti duomenys, kad palikėja nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) neturėjo, testamento sudariusi nebuvo. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. buvo susituokusi su (duomenys neskelbtini) piliečiu. Nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribose ir šeimos registre jos statusas buvo vieniša.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalį paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
20. Tačiau CPK 111 straipsnis 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą manyti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, ieškinį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis teismui neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-969/2016, 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-611/2020).
22. Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse, išskyrus Daniją, Jungtinę Karalystę ir Airiją, tiesiogiai yra taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012, nustatantis jurisdikcijos, taikytinos teisės parinkimo, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo taisykles bei Europos paveldėjimo pažymėjimą tarptautinio paveldėjimo bylose. Reglamentas 650/2012 yra Europos Sąjungos tarptautinės privatinės teisės dokumentas, apimantis jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo klausimus bei nustatantis tam tikras materialiosios teisės normas, reguliuojančias Europos paveldėjimo pažymėjimą.
23. Reglamento 650/2012 4 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, pagal kurią jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta jo mirties dieną, teismai. Palikėjo valia ir jo įpėdinių susitarimas gali lemti kito teismo, turinčio jurisdikciją paveldėjimo bylose, parinkimą, t. y. tais atvejais, kai palikėjas pasirenka paveldėjimui taikyti kitą nei jo paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta teisę, jurisdikciją turintis teismas taip pat gali būti kitas nei nurodytas Reglamento 650/2012 4 straipsnyje, jei yra atitinkamos Reglamento 650/2012 5 ir 7 straipsniuose nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog palikėja būtų pasirinkusi palikimui taikytiną teisę.
24. Tačiau Reglamento 650/2012 7 ir 67 konstatuojamųjų dalių matyti, kad jis taikomas tarptautinio paveldėjimo situacijoms. Šio teisės akto siekis – palengvinti įpėdinių subjektinių teisių įgyvendinimą tokio paveldėjimo atveju, sudarant palankesnes sąlygas laisvam asmenų judėjimui šioje srityje, o paveldėjimo klausimus išspręsti greitai, sklandžiai ir veiksmingai, pavyzdžiui, tam tikslui sukuriant Europos paveldėjimo pažymėjimą. Tačiau Reglamento 650/2012 taikymas gali suponuoti tokią situaciją, kai pareiškėjas, turintis Lietuvos pilietybę, siekiantis paveldėti Lietuvos pilietės turtą, esantį Lietuvoje, dėl kurio nėra pretenzijų nei iš nacionalinių, nei užsienio rezidentų, būtų traktuojamas kaip „svetimas“ savo šalies atžvilgiu, nes jam pirmiausia reikėtų vykti į kitą valstybę narę ir šios šalies teismo prašyti priimti sprendimą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo, vėliau šį sprendimą, grįžus atgal į gimtinę, jam tektų pripažinti. Reglamento 650/2012 sukūrimas ir taikymas pirmiausia aktualus tokiems tarpvalstybiniams paveldėjimo atvejams, kai vienos valstybės narės subjektas (palikėjas) palieka turto įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą ne tik kilmės (ar nuolatinio rezidavimo) valstybėje narėje, bet ir kitoje ES šalyje, dėl to iškyla poreikis nedalomomis procedūromis vienu metu spręsti dėl viso palikimo, inter alia, siekiant išvengti skirtingų, tarpusavyje nesuderinamų teismo sprendimų. Tokiai situacijai nesusidarius ryšiai su dviem valstybėmis paveldėjimo pobūdžio neturėtų keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-378/2019).
25. Remiantis bylos duomenimis, po palikėjos mirties praėjo maždaug 3 metų laikotarpis. Lietuvoje esantis palikėjos nekilnojamasis turtas tebėra registruotas palikėjos vardu. Kaip minėta, palikėja buvo Lietuvos pilietė. Pareiškėjos, t. y. palikėjos dukros, yra vienintelės šiuo metu žinomos palikėjos įpėdinės, kurios taip pat yra Lietuvos pilietės. Pareiškėjos sutaria dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos paveldėjimo klausimams spręsti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad palikėja nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) neturėjo.
26. Taigi, atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, pasitvirtinus, kad (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo užvesta palikėjos turto paveldėjimo byla, kad kito palikėjos paveldėtino turto ir kitų įpėdinių nėra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju iškilo labiau ne tarpvalstybinio pobūdžio, o nacionalinio paveldėjimo situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-378/2019). Todėl šią bylą būtų galima nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų pateikti duomenys tikėtinai patvirtina, kad palikėja daugiau kitų I eilės įpėdinių (vaikų) neturėjo. Tai patvirtina byloje esanti Lietuvos gyventojų registro pažyma, iš kurios matyti, kad registruoti tik du palikėjos vaikai, t. y. pareiškėjos. Taip pat pareiškėjos pateikė iš (duomenys neskelbtini) institucijų gautą informaciją su vertimu, iš kurios matyti, kad palikėjos šeimos statusas jos mirties momentu – vieniša. Pareiškėjos taip pat pateikė iš (duomenys neskelbtini) institucijų gautą pažymą apie palikėjos šeimos istoriją su vertimu, iš kurios matyti, kad palikėja buvo susituokusi, tačiau duomenų apie vaikus nenurodoma. Be to, pareiškėjos bylai pateikė palikėjos santuokos nutraukimą liudijantį dokumentą su vertimu, iš kurio matyti, kad nutraukiant santuoką vaikai nebuvo paminėti, jokie su vaikais susiję klausimai nebuvo sprendžiami.
28. Vis dėlto pažymėtina, kad Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ir joje nurodytą praktiką). Atsižvelgiant į paveldėjimo universalumą, laikytina, kad asmuo, nustatyta tvarka priėmęs palikimą užsienyje, laikomas jį priėmusiu ir Lietuvos Respublikoje. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju iškilo labiau ne tarpvalstybinio pobūdžio, o nacionalinio paveldėjimo situacija, pareiškėjos turėtų pateikti (duomenys neskelbtini) teismo, notaro ar kitos kompetentingos institucijos išduotą liudijimą, pažymą ar kitą dokumentą, patvirtinantį tai, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nėra užvesta palikėjos turto paveldėjimo byla. Pažymėtina, kad, jeigu į notarą Lietuvos Respublikoje kreipiasi advokatai, tvarkantys paveldėjimo bylą užsienyje, tai Lietuvos notaras taip pat gali išduoti pažymą, kurioje nurodo, kokie įpėdiniai priėmė palikimą po palikėjo mirties (Notariatas. Konsultacijos. Lietuvos notarų rūmai, Nr. 16/2013, p. 29).
29. Pareiškėjoms tokių duomenų ((duomenys neskelbtini) teismo, notaro ar kitos kompetentingos institucijos išduoto liudijimo, pažymos ar kito dokumento, patvirtinančio tai, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nėra užvesta palikėjos turto paveldėjimo byla) nepateikus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog nagrinėjamu atveju nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad bylą galima nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos tokių duomenų nepateikė net ir po pareiškimo dėl termino palikimui atnaujinti trūkumų šalinimo, nors teismas tokį trūkumą buvo nurodęs, konstatuojama, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai laikė pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjoms (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.