- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2-918-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00051-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- Utenos rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinį atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transrevis“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. kovo 26 d. raštuose išdėstytą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą atsakovės vykdytame viešajame pirkime „Keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Utenos mieste paslaugos“ (toliau – pirkimas); teismui pripažinus, kad pirkimo sąlygos buvo netikslios, neaiškios ir dviprasmiškos, pripažinti jas neteisėtomis ir nutraukti pirkimo procedūras. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės vykdytame pirkime ir buvo pripažinta galima jo laimėtoja, tačiau jai pateikus atsakovei savo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, jos pasiūlymas buvo atmestas. Atmesdama ieškovės pasiūlymą, atsakovė nurodė, kad ieškovė neišviešino jame ūkio subjektų, kuriuos pasitelkė siekdama atitikti kvalifikacijos reikalavimus, todėl ji neteko teisės remtis jų pajėgumais grįsdama savo kvalifikaciją. Ieškovės teigimu, atsakovės sprendimas yra nepagrįstas, nes atsakovė netinkamai aiškina pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus; UAB „Transigva“, kurios pajėgumais tariamai remiasi ieškovė, negali būti laikoma jos subtiekėja, o tuo atveju, jei būtų laikoma kitaip, pagal galiojantį reglamentavimą ieškovė galėtų pranešti apie jos pasitelkimą iki pirkimo sutarties sudarymo; pirkimo sąlygos yra suformuluotos neaiškiai ir dviprasmiškai.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties, o jei sutartis būtų sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Ieškovės vertinimu, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės – tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės neteisėtų sprendimų pagrindu bus vykdomos pirkimo procedūros, bus sudaryta ir vykdoma pirkimo sutartis. Sudarius pirkimo sutartį, pirkimo procedūros pasibaigia, todėl teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, bus itin sunku arba neįmanoma grįžti į iki pažeidimo buvusią pirkimo stadiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirkimo procedūras.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė tinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą, taip pat išdėstė teisinius argumentus, pagrindžiančius jos keliamus reikalavimus. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
5. Teismas vertino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovei palankų sprendimą, jos galimybė ginti savo teises būtų apsunkinta arba taptų neįmanoma dėl užbaigtų pirkimo procedūrų ir sudarytos pirkimo sutarties, kuri galėtų būti pradėta vykdyti. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutarties dalyką sudaro paslaugos ar darbai, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais.
6. Teismas nurodė neturintis duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų pažeisti viešąjį interesą ir sukelti daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms, nei jų netaikymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Vertindamas, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas neturėjo vien tik nustatyti, ar ieškinio forma ir turinys atitinka formalius įstatyme keliamus reikalavimus. Teismas turėjo preliminariai įvertinti, ar ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, tačiau šių aplinkybių jis netyrė.
7.2. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Reikalavimai dėl pirkimo sąlygų tariamo neaiškumo yra pareikšti pavėluotai. Ieškovė neteikė pretenzijų dėl pirkimo sąlygų ar prašymų jas paaiškinti iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos, tačiau pradėjo jas ginčyti po to, kai buvo atmestas jos pasiūlymas. Ieškovė pretenzijoje nenurodė argumentų dėl tariamo pirkimo sąlygų neaiškumo, taigi, ji nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl ši bylos dalis turi būti nutraukta. Kiti ieškovės reikalavimai yra grindžiami neaktualiomis aplinkybėmis. Preliminariai įvertinęs ieškinio argumentus ir kartu su juo pateiktus įrodymus, teismas turėjo nustatyti, kad ieškovė sudarė su UAB „Transigva“ nuomos ir paslaugų sutartį. Atmesdama ieškovės pasiūlymą, atsakovė nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su nuomos sutarties sudarymu; pasiūlymas buvo atmestas, nes ieškovė jame neatskleidė subtiekėjos, su kuria sudarė paslaugų sutartį. Tačiau ieškinyje ieškovė įrodinėja, kad atsakovė, atmesdama jos pasiūlymą, netinkamai rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su nuomos teisiniais santykiais. Preliminariai įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti.
7.3. Ieškovei palankus teismo sprendimas galės būtų įvykdytas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Pirkimo dalykas (paslaugos) yra dalus, pirkimo sąlygose nurodyta, kad nustatant kainą yra taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara, todėl sutartis galėtų būti nutraukta nepaisant to, kad pirkimo laimėtojas pradėjo ją vykdyti. Jei priėmus ieškovei palankų sprendimą pirkimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, tačiau restitucija nebūtų pritaikyta, tai nereikštų, kad teismo sprendimas negali būti įvykdytas, nes ieškovė galėtų reikšti reikalavimą atlyginti patirtą žalą.
7.4. Vykdydama pirkimą, atsakovė siekia užtikrinti viešąjį interesą. Keleivių vežimo paslaugos yra reikšmingos didelei visuomenės daliai ir turi būti teikiamos nenutrūkstamai. Šios paslaugos yra reikalingos teikiant kitas būtinas paslaugas ir yra aktualios pažeidžiamoms visuomenės grupėms (pvz., jos suteikia galimybę pagyvenusiems asmenims nuvykti į gydymo įstaigas, moksleiviams saugiai nuvykti į ugdymo ar neformalaus ugdymo įstaigas). Atsakovė planuoja įgyvendinti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę „Vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ Nr. 04.5.1-TID-R-518. Šiuo projektu siekiama pagerinti keleivių vežimo paslaugų kokybę ir paskatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu. Taigi, pirkimu taip pat yra siekiama užtikrinti visuomenės sveikatą, nes tokiu atveju būtų sumažintas oro užterštumas. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė užtikrinti ne viešąjį interesą, bet savo komercinį interesą pasiūlyti paslaugas. Atsakovės nuomone, šiuo atveju prioritetas turėjo būti teikiamas viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu.
7.5. Laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo, nes kyla neproporcingai didelė žala, jog atsakovė negalės įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto ir užtikrinti, kad visuomenei nepertraukiamai būtų teikiamos keleivių vežimo paslaugos. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, net jei būtų sudaryta pirkimo sutartis, ieškovės interesai nenukentėtų, nes ji galėtų pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė netinkamai supranta teismo pareigą įvertinti ieškinio preliminarų pagrįstumą. Vertindamas, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, teismas turi tik preliminariai įsitikinti, ar išnagrinėjus bylą galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, tačiau jis neturi nagrinėti ieškovo reikalavimų iš esmės. Atsakovės argumentai, kad teismas turėjo vertinti ieškinio reikalavimus, tirti su juo pateiktus dokumentus ir pan., yra nepagrįsti.
8.2. Atsakovė neįrodė, kad ieškinys, preliminariai jį įvertinus, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė neginčija pirkimo sąlygų. Šios sąlygos jai buvo aiškios ir ieškovė, vadovaudamasi jomis, pateikė atsakovei pasiūlymą. Kai atsakovė atmetė jos pasiūlymą, ieškovė sužinojo, kad atsakovė supranta pirkimo sąlygas kitaip, nei jos turėtų būti suprantamos atsižvelgiant į jų formuluotes. Šiomis aplinkybėmis ieškinyje yra grindžiami ieškovės pareikšti reikalavimai. Tik tuo atveju, jei teismas laikytų nurodytus motyvus nepagrįstais, jis turėtų įvertinti, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios, nes ieškovė ir galbūt kiti pirkimo dalyviai suprato jas ne taip, kaip atsakovė.
8.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar net taptų neįmanomas. Atsakovė tęstų pirkimo procedūras ir sudarytų pirkimo sutartį su nepagrįstai išrinktu pirkimo laimėtoju, todėl pirkimas pasibaigtų ir ieškovė negalėtų būti grąžinta į iki pažeidimo buvusią pirkimo stadiją. Teismui tektų spręsti dėl pirkimo sutarties pripažinimo niekine. Jeigu sutartis būtų pradėta vykdyti, teismas galėtų nuspręsti ją išsaugoti ir paskirti atsakovei alternatyvią sankciją (baudą). Ieškovė patirtų papildomų sąnaudų, nes ji turėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir naujai iškeltoje byloje nuginčyti sudarytą sutartį (įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus); įrodyti, kad ji būtų laimėjusi pirkimą ir turi teisę į žalos atlyginimą; įrodyti žalos dydį. Atsakovė taip pat patirtų neigiamų pasekmių, nes ji turėtų sumokėti už teikiamas paslaugas pirkimo laimėtojui ir žalos atlyginimą ieškovei.
8.4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeistas viešasis interesas ir visuomenei nekils jokių neigiamų padarinių. Keleivių vežimo paslaugos ir toliau yra teikiamos. Atsakovė galėtų užtikrinti, kad jos būtų teikiamos ir laikotarpiu, kai bus nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Vadovaujantis CPK144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
11. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės vykdomo pirkimo procedūras. Teismas vertino, kad ieškovės pareikštas ieškinys tikėtinai pagrįstas ir byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes pirkimo procedūros galėtų būti užbaigtos sudarius pirkimo sutartį, kuri, net ir teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, galėtų būti palikta galioti. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti pažeistas viešasis interesas ir teisės saugomoms vertybėms būtų padaryta daugiau žalos, nei jų netaikant.
13. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo, tačiau tik nustatė, ar jis atitinka įstatyme nustatytus ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Anot atsakovės, ieškovės reikalavimai, preliminariai juos įvertinus, nėra tikėtinai pagrįsti – reikalavimas pripažinti pirkimo sąlygas neaiškiomis yra pareikštas pavėluotai, o reikalavimas dėl atsakovės sprendimų panaikinimo grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su atsakovės sprendime išdėstytais motyvais. Atsakovės vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekils grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes net ir tuo atveju, jei atsakovė sudarys su pirkimo laimėtoju sutartį, galės būti taikoma restitucija, o teismui priėmus sprendimą išsaugoti sutartį, ieškovė galės reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovė taip pat nurodo, kad sustabdžius pirkimo procedūras kyla daug didesnė žala, nei galėtų kilti, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, todėl šiuo atveju turėtų būti ginamas viešasis interesas užtikrinti nepertraukiamą keleivių vežimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija nėra pagrįsta.
14. Pirmiau minėta, kad spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
15. Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad ieškinys negalės būti patenkintas. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo argumentus, kad ieškovė pavėluotai pareiškė reikalavimą dėl pirkimo sąlygų ginčijimo, be to, reikšdama šį reikalavimą nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir ši bylos dalis turi būti nutraukta, iš ieškinio turinio matyti, kad šis reikalavimas yra pareikštas tik kaip alternatyvus reikalavimas, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės savaime neleidžia konstatuoti ieškinio preliminaraus nepagrįstumo. Pagrindinis ieškovės reikalavimas – tai reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą pirkime. Reikšdama tokį reikalavimą, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, ieškinyje išdėstė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Atsakovės argumentai, kuriais remdamasi ji teigia, esą jau šioje proceso stadijoje akivaizdžiai matyti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas, yra susiję su kilusio ginčo esme, todėl jie nevertinami šioje proceso stadijoje ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
16. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų ieškovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, ši situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau ir atlyginti žalą ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
17. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei nepažeis viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
18. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtose kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, vertina, kad nagrinėjamoje byloje prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti pirkimo teisėtumą. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su pirkimo objektu.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo pirkimą, kurio objektas – keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugos. Kaip nurodė atsakovė, šiuo pirkimu ji siekia užtikrinti nepertraukiamą keleivių vežimo paslaugų teikimą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte nustatytą savarankišką savivaldybės funkciją organizuoti keleivių vežimą vietiniais maršrutais. Atsakovė nurodo, kad pirkimo objektas yra reikšmingas didelei visuomenės daliai ir kad keleivių vežimo paslaugų užtikrinimas turi reikšmės siekiant užtikrinti ir kitų visuomenei svarbių paslaugų teikimą, be kita ko, sudaryti galimybę vyresnio amžiaus asmenims pasiekti medicinos įstaigas, moksleiviams nuvykti į ugdymo įstaigas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovės vykdomas pirkimas yra susiję su svarbaus viešojo intereso įgyvendinimu. Vis dėlto, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad pirkimas, kuriuo siekiama užtikrinti minėtą visuomenės interesą, turėtų būti įgyvendintas itin skubiai, nelaukiant kilusio ginčo baigties.
21. Nepaisant to, kad atskirajame skunde atsakovė pagrindė pirkimo objektu esančių paslaugų reikšmę visuomenei, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad sustabdžius pirkimo procedūras bylos nagrinėjimo laikotarpiu keleivių vežimo paslaugų teikimas galėtų būti sutrikdytas ar nutrauktas, taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylos nagrinėjimo metu pirkimo objektu esančios paslaugos bus teikiamos nepriimtinomis sąlygomis. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiu būdu pirkimo procedūrų atlikimo metu atsakovė užtikrina keleivių vežimo paslaugų teikimą, ar šios priemonės negalėtų būti taikomos ilgesnį laikotarpį, ar pritaikius laikinąsias apsaugos priemones laikinai negalėtų būti pratęsiamos anksčiau galiojusios sutartys dėl analogiškų paslaugų teikimo ir pan. Vadinasi, byloje nėra įrodyta, kad šiuo atveju yra būtina skubiai užbaigti pirkimo procedūras ir kad šių procedūrų uždelsimas gali sukelti neigiamų padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė negalės patenkinti visuomenės poreikio pirkimo objektu kitais būdais ir dėl šios priežasties gali kilti reali, sunkiai atitaisoma žala.
22. Poreikio prioritetiškai ginti su pirkimo objektu susijusį interesą nepatvirtina ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji siekia įvykdyti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio dėka būtų pagerinta keleivių vežimo paslaugų kokybė ir daugiau asmenų būtų skatinami naudotis viešuoju transportu, o kartu būtų sumažintas oro užterštumas ir pagerinta visuomenės sveikatos būklė. Atsakovė atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad ji siekia įgyvendinti minėtą projektą, tačiau ji nepagrindė ir neįrodė, kokios įtakos projekto įgyvendinimui turės šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, tikėtinai pagrindžiančių, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos sustabdžius pirkimo procedūras, ji negalės įgyvendinti nurodyto projekto arba jo vykdymas bus reikšmingai apsunkintas.
23. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad iš viešųjų pirkimų nepagrįstai, be teisinio pagrindo nebūtų šalinami potencialūs tiekėjai, galintys pateikti galimai ekonomiškai naudingesnius pasiūlymus pirkime, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą. Teismui nustačius, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys jai užtikrinti viešojo intereso, susijusio su keleivių pervežimu, įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.
24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.