Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu G. R. paskirta 90 parų arešto bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, naudodamas kompiuterį, kurio internetinės prieigos prisijungimo IP adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą, jame nurodydamas apie nešiojamojo kompiuterio „Asus“ pardavimą, po to 2015 m. rugpjūčio 10 d. atsiliepė į nukentėjusiojo J. I. pageidavimą iškeisti savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4“, 200 Eur vertės, į skelbime nurodytą kaip parduodamą nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, po to pasiūlė J. I. išsiųsti savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4“ per autobusų siuntų skyrių, įsipareigodamas J. I. tokiu pat būdu persiųsti nešiojamą kompiuterį „Asus“, tačiau 2015 m. rugpjūčio 13 d. J. I. išsiuntus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4“ į Šiaulių autobusų stoties siuntinių skyrių ir G. R. siuntą pasiėmus, G. R. žadėto nešiojamojo kompiuterio „Asus“ J. I. neišsiuntė, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą, J. I. priklausantį turtą, kurio vertė 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. R. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas, nuosprendžio priėmimo metu jau buvo teisiamas šeštą kartą, daug kartų yra baustas administracine tvarka, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino. Atsižvelgęs į tai, kad G. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ją taip pat įvertino skirdamas bausmę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. R. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Nors skunde apeliantas teigia, kad jis skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas ne šeštą, o ketvirtą kartą, be to, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas tik vieną kartą, tokius jo argumentus paneigia teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Iš šių duomenų matyti, kad G. R. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas viešaisiais darbais, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 3 dalį taip pat nuteistas viešaisiais darbais, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteistas viešaisiais darbais ir bauda, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal 184 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 3 dalį arešto bausme. Pastebėtina, kad, nors baudžiamasis nusižengimas teistumo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių neužtraukia, tačiau tai nereiškia, kad asmeniui už baudžiamojo nusižengimo padarymą priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyrus bausmę laikoma, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė ir teisiamas nebuvo. Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga, BK uždrausta veika, tik už baudžiamąjį nusižengimą, skirtingai nei už nusikaltimą, nenumatyta bausmė, susijusi su laisvės atėmimu (išskyrus areštą). Kolegijos vertinimu, esant paminėtoms aplinkybėms, skirti apeliantui BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę būtų netikslinga – ankstesniais nuosprendžiais G. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos švelnesnės bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą keisti savo elgesį.

Kadangi skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, dydžiu yra ne tik mažesnė, negu minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), bet ir artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėn. (BK 50 straipsnio 2 dalis)), nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši bausmė per griežta ir ją švelninti. Be to, bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirta bausmė su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, taip pat nėra per griežta. Taigi daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu G. R. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės paskyrimo.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016).

Nors G. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau, kaip minėta, jis iki šio nuosprendžio priėmimo buvo tris kartus teistas už sukčiavimą, už panašias veikas yra daug kartų baustas ir administracine tvarka (111–121 b. l.), po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jam buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, ir tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta ir kritiškai savo elgesio nevertina. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nesudaro ir jo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis užsiregistravo darbo biržoje, nori kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo G. R. apeliacinį skundą.