Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-241-932/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
AN2-241-932/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00150-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. V.
Institucija
Vilniaus teritorinė muitinė
Suinteresuotas asmuo
ZELENIY REEF LLC
Advokatai
Darius Raulušaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-241-932/2020Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00150-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.5; 21.11.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. (A. V.) atstovo advokato Dariaus Raulušaičio atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo apeliacinį skundą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus teritorinės Muitinės Medininkų kelio poste 2020 m. vasario 5 d. A. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2020 m. sausio 24 d., apie 04.15 val., į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SK024“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. V. deklaravo, kad gabena keptų užšaldytų ungurių filė (780 vietų, 7800kg/8938,8kg netto/brutto), muitiniam įforminimui pateikė krovinį lydinčius dokumentus: bendrąją deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), CMR Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), veterinarinį sertifikatą Nr. BY (duomenys neskelbtini). Muitinės pareigūnams kilus įtarimui, kad galimai gabenami gaminiai iš ungurių rūšies Anguilla Anguilla, kuri įtraukta į 2009 m. gegužės 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 407/2009, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą B priedą kaip saugoma rūšis, ir suderinus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba buvo priimtas sprendimas paimti mėginius tikslios rūšies, iš kurios pagaminti gaminiai, nustatymui. 2020 m. vasario 3 d. gavus Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo rezultatus (Tyrimo protokolas Nr. 1-20/01942-1 G, 2020 m. vasario 3 d.), kuriuose patvirtinama, kad gabenama ungurių rūšis yra Anguilla Anguilla, kuri įtraukta į 2009 m. gegužės 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 407/2009, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą B priedą. Remiantis 2009 m. gegužės 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 407/2009, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą, turėjo būti pateiktas galiojantis CITES konvencijos numatyta tvarka kitų šalių institucijų išduotas leidimas, kurio vairuotojas (A. V.) neturėjo ir muitiniam tikrinimui nepateikė. Administracinio nusižengimo protokole A. V. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 213 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla A. V. pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį buvo nutraukta, vadovaujantis ANK 592 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Administracinio nusižengimo bylos medžiagą nuspręsta perduoti prokurorui.

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. V. atstovas advokatas D. Raulušaitis 2020 m. balandžio 27 d. dėl minėto nutarimo pateikė apeliacinį skundą.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi apeliacinį skundą atsisakyta priimti. Teismas pažymėjo, kad skundą pasirašė tik advokatas, tačiau atstovas, teikdamas skundą savo atstovaujamojo vardu, nepridėjo nei advokato orderio, nei tokį pavedimą pagrindžiančių dokumentų, dėl ko konstatuota nesant išreikštos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. valios pavesti advokatui surašyti ir pasirašyti apeliacinį skundą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į 2020 m. kovo 5 d. posėdžio metu pridėtą orderį, kuriame advokatui suteiktų įgaliojimų turinys nurodytas nepilnai, t. y. neaptarta, ar advokatui pavedama surašyti apeliacinį skundą ir jį pasirašyti už atstovaujamąjį. Advokato orderyje pavedimo pagrindu ir apimtimi nurodyta atstovavimo sutartis teismui pateikta nebuvo, todėl teismas laikė, kad skundas buvo paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti (ANK 648 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

5. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. V. atstovas advokatas D. Raulušaitis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutartį ir priimti apeliacinį skundą.

5.1. Pirmiausia skunde pažymima, kad ANK 585 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog advokato, atstovaujančio administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgaliotas atstovas turi teisę nustatyta tvarka skųsti procesinius sprendimus. Administracinio nusižengimo byloje buvo pateiktas advokato orderis, kuriame nurodyta pavedimo (atstovavimo) apimtis – atstovauti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Anot atstovo, neabejotina, kad tokia formuluotė apima visą administracinės bylos nagrinėjimo procesą ir negali būti aiškinama kaip ribojanti atstovo galimybes pasinaudoti kokiomis nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar jo atstovo teisėmis. Juolab, kad ANK 585 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodyta, kad įgaliotas atstovas turi teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. ANK nenumato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai dėl to yra atskirai suformuluotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavedimas (skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 312 straipsnio 5 dalis).

5.2. Atstovo manymu, teismui kilus abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliojimų apimties, buvo galima paprašyti pateikti atstovavimo sutartį ar jos išrašą, o ne priimti nepagrįstą sprendimą, kad atstovas nėra įgaliotas pateikti apeliacinį skundą. Šiuo gi atveju, remiantis nutarties logika, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prieš teikdamas bet kokį prašymą ar skundą teismui, turėtų prie jo pridėti atskirą orderį, kuriame būtų konkrečiai nurodyta, kad jis turi pavedimą pateikti tokį prašymą ar skundą, o tai būtų neracionalu ir biurokratiška.

5.3. Tuo pačiu atstovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išreiškiama nuostata, kad advokato orderyje naudojamos apibendrintos pavedimo formuluotės „vesti bylą teisme“, „atstovauti administracinėje byloje teisme“ ir pan. suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu administracinėje byloje visus procesinius veiksmus, išskyrus tuos, kurių atlikimas pagal įstatymą turi būti specialiai aptartas įgaliojime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad jei įgaliojimus patvirtinančiame dokumente atstovui yra suteikta teisė vesti bylą teisme, teisė pasirašyti ir/ar paduoti skundą teismui atskirai neprivalo būti aptarta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-373-520/2016).

Atsiliepimas

2. Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas Arūnas Sarulis pateikė atsiliepimą į skundą. Atsiliepime nurodoma, kad po skundžiamos nutarties priėmimo apeliacinis skundas buvo pateiktas pakartotinai. Apylinkės teismas jį kartu su bylos medžiaga persiuntė Vilniaus apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo dėl to paties nutarimo klausimas jau yra išspręstas, atskirojo skundo nagrinėjimas netenka prasmės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkinamas

3. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, daro išvadą nagrinėjamu atveju esant pagrindą tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo A. V. atstovo advokato D. Raulušaičio atskirąjį skundą.

4. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad po skundžiamos nutarties priėmimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pateikė ne tik atskirąjį skundą, bet taip pat iš naujo pateikė ir apeliacinį skundą (b. l. 176-177) dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla. Tuo pačiu atstovas pateikė ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (b. l. 183). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi šis terminas buvo atnaujintas (b. l. 185). Taigi apeliacinis skundas buvo priimtas ir perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (b. l. 176), kas tarsi reikštų, kad šios administracinio nusižengimo bylos kontekste atskirojo skundo išnagrinėjimas yra praradęs reikšmę. Visgi apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nenagrinėti šio atskirojo skundo – jis atitinka įstatyme numatytus turinio ir formos reikalavimus, pateiktas nepraleidus nustatyto apskundimo termino. Be to, teismo išvados, išnagrinėjus šį skundą, gali būti aktualios sprendžiant skundo priėmimo klausimą analogiškose situacijose.

5. Apylinkės teismas atsisakė priimti atstovo advokato D. Raulušaičio apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Pagal ANK 648 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas motyvuota nutartimi išties atsisako priimti apeliacinį skundą, kai apeliacinį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. ANK 585 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, pareikšti prašymus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.

6. Pažymėtina, kad pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 291 straipsnį atstovai turėjo teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštaravo raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo buvo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negalėjo išreikšti savo valios ir paduoti skundą. Taigi matyti, kad šiuo aspektu teisinis reguliavimas yra pasikeitęs, kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiame ANK tokios nuostatos – atstovui pateikti skundą tik esant raštu išreikštai atstovaujamojo valiai – nebeliko. Vadinasi, atskiro procesinio dokumento, kuriame būtų išreikšta atstovaujamojo valia dėl galimybės jo atstovui pateikti apeliacinį skundą, nebuvimas nėra kliūtis įgaliotam atstovui (advokatui) pateikti byloje apeliacinį skundą.

7. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos medžiagos matyti, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. Raulušaitis apylinkės teismui pateikė advokato orderį (b. l. 81). Šiame orderyje yra nurodoma tokia informacija: advokatas – D. Raulušaitis, pavedimas – atstovauti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, klientas – A. V., pavedimo apimtis ir pagrindas – teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartys, institucija – teismas. Pažymėtina, kad nors atstovas apylinkės teismui nepateikė konkrečiai tarp jo ir A. V. sudarytos teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarties, tačiau, kaip ir minėta anksčiau, advokato orderis yra pakankamas dokumentas, siekiant patvirtinti atstovo įgaliojimus konkrečioje byloje. Juolab, kad pats apylinkės teismas pateiktą advokato orderį laikė pakankamu minimam advokatui atstovauti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisme. Taigi matyti, kad advokatas D. Raulušaitis žemesnės instancijos teismui buvo pateikęs dokumentą – advokato orderį, kuris patvirtina jo įgaliojimus procese ir suteikia visas ANK 585 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines teises, taip pat ir teisę nustatyta tvarka skųsti teismo priimtus procesinius sprendimus. Advokatas, teikdamas apeliacinį skundą, neprivalėjo apylinkės teismui pateikti atskirai dar ir teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį ar kokį kitą rašytinį dokumentą, patvirtinantį jo atstovaujamojo sutikimą dėl galimybės teikti apeliacinį skundą atstovaujamojo vardu.

8. Tuo pačiu pažymėtina, kad teikdamas atskirąjį skundą atstovas kartu pateikė ir naują advokato orderį, kuriame grafoje institucija nurodoma „visų instancijų teismai“ (b. l. 173). Suprantama, kad toks atstovavimo apimties apibrėžtumas žemesniajam teismui nebekėlė jokių klausimų dėl to, kad apeliacinis skundas paduotas atstovaujamo asmens valia. Visgi ir pirmuoju atveju orderyje pavartota formuluotė, atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, nebuvo pagrindas konstatuoti neva apeliacinį skundą padavė tokios teisės neturintis asmuo.

9. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad atstovas advokatas D. Raulušaitis nagrinėjamu atveju turėjo teisę skųsti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą, kurią jis įgyvendino paduodamas apeliacinį skundą. Skundžiama gegužės 4 d. nutartimi buvo nepagrįstai atsisakyta priimti atstovo skundą, dėl to ši nutartis yra naikintina. Kartu apygardos teismas pažymi, kad paprastai panaikinant apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, žemesnės instancijos teismas turėtų būti įpareigojamas šį klausimą spręsti iš naujo. Visgi, kaip nurodyta anksčiau, šiuo atveju apylinkės teismui nutartimi atsisakius priimti apeliacinį skundą atstovas pateikė ne tik atskirąjį skundą dėl šios nutarties, bet ir naują apeliacinį skundą (b. l. 176-177) kartu su prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (b. l. 183). Šis terminas buvo atnaujintas (b. l. 185) ir pateiktas naujas apeliacinis skundas priimtas nagrinėti apeliacine tvarka (b. l. 176). Dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju nebelieka prasmės įpareigoti apylinkės teismą iš naujo spręsti atstovo 2020 m. balandžio 27 d. pateikto (b. l. 158-159) apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo A. V. (A. V.) atstovo advokato Dariaus Raulušaičio skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė