Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų dalių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2015 m. birželio 30 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 dalį tiek, kiek nepakeista VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo aktu, ir kuria konstatuoti pareiškėjo padaryti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio, 27 straipsnio 2 dalies bei kiti pažeidimai; 2) Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. SD-37-207 dalį dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo; 3) VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo akto dalį, kuria konstatuoti pareiškėjo padaryti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, 27 straipsnio 2 dalies pažeidimai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Teismas nustatė, kad skundą pareiškėjo vardu pateikė ir pasirašė advokatė Žydrūnė Stuglytė ir advokatas Rolandas Tilindis, kurie savo įgaliojimams pagrįsti pridėjo advokato orderius, kuriuose nurodytas pavedimas atstovauti administraciniame procese. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 49 straipsniu ir konstatavo, kad tinkamus advokatų įgaliojimus patvirtina tik teisinių paslaugų sutartis arba išrašas iš šios sutarties, tačiau pareiškėjo atstovai tokių dokumentų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad prie skundo pridėtas 2015 m. spalio 14 d. susitarimas dėl A. B. ir A. E. atstovavimo nesuteikia advokatui Rolandui Tilindžiui pareiškėjo vardu pateikti ir pasirašyti skundą teismui. Teismas darė išvadą, kad advokatų Žydrūnės Stuglytės ir Rolando Tilindžio pateikti orderiai nepatvirtina, jog jiems pareiškėjo vardu suteikta teisė pasirašyti ir pateikti skundą teismui. Teismo vertinimu, atstovavimas administraciniame procese bei skundo pasirašymas pareiškėjo vardu nėra tapačios sąvokos. Teismas akcentavo, kad teisines paslaugas teikia advokatai profesionalai, jiems keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

III.

Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą arba perduoti spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis prieštarauja ABTĮ 49 straipsnio 3 daliai. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nesivadovavo šia teisės norma, kuri vertintina kaip specialioji Advokatūros įstatymo 49 straipsnio atžvilgiu. Šiuo atveju advokatų išrašyti orderiai laikytini atstovavimą pagal pavedimą patvirtinančiais dokumentais. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 1–9 punktais, kuriuose pateikiamas baigtinis sąrašas išimčių, kurioms esant būtinas papildomas atstovavimo veiksmų aptarimas įgaliojimus patvirtinančiame dokumente, tačiau skundo surašymas bei jo pasirašymas atstovaujamojo vardu į tokį sąrašą nepatenka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje advokato išduotas orderis laikytinas tinkamu atstovavimą patvirtinančiu dokumentu (2013 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁸⁵⁸-503/2013 ir 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁷⁵⁶-758/2013).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą, pasirašytą advokatų Žydrūnės Stuglytės ir Rolando Tilindžio, konstatavus, kad jis paduotas neįgaliotų vesti bylą asmenų (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas advokatų Žydrūnės Stuglytės ir Rolando Tilindžio pateiktų orderių nelaikė tinkamais atstovų įgaliojimus pareiškėjo vardu pasirašyti ir paduoti teismui skundą patvirtinančiais dokumentais, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad šiuo atveju pateikti advokato orderiai yra tinkami pagrįsti atstovų įgaliojimus atstovaujamojo vardu pasirašyti ir pateikti teismui skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, akcentuoja, kad skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus (ABTĮ 23 str. 3 d.). Atstovavimo administracinėse bylose klausimai reglamentuojami ABTĮ 49–50 straipsniuose, atstovavimas pagal pavedimą yra nustatytas ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai; advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Nors Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad pagal ABTĮ kaip advokato ar jo padėjėjo įgalinimus patvirtinantis dokumentas gali būti pateikiamas tiek orderis, tiek teisinių paslaugų teikimo ar kita su klientu pasirašyta sutartis (žr., pvz., 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-110/2013).

Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus šios dalies 1–9 punktuose nustatytus veiksmus, nes įgaliojimas atlikti šiuos veiksmus turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ABTĮ 50 straipsnio 2, 3 dalimis nustatytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimų apimtį apibūdinanti teisinė sąvoka „vesti bylą teisme“ suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu administracinėje byloje visus procesinius veiksmus, išskyrus tuos, kurių atlikimas pagal įstatymą (ABTĮ 50 str. 2 d.) turi būti specialiai aptartas įgaliojime. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis nereikalauja, jog teisė pasirašyti skundą ar / ir paduoti skundą būtų atskirai aptarta atstovui išduotame įgaliojime. Vadinasi, jei įgaliojimus patvirtinančiame dokumente atstovui yra suteikta teisė vesti bylą teisme, teisė pasirašyti ir / ar paduoti skundą teismui atskirai neprivalo būti aptarta. Taigi įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad sprendžiant skundo priėmimo klausimą ir tikrinant skundą pasirašiusio atstovo įgaliojimus kiekvienu konkrečiu atveju ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalių prasme turi būti aiškinamasi dėl įgaliojimų vesti bylą teisme apimties, nurodytos įgaliojimus patvirtinančiame dokumente (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸⁵⁸-503/2013).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS⁸⁵⁸-503/2013 suformuotą praktiką ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti vien tik lingvistiškai ir pernelyg siaurinamai, kad asmuo gali atstovauti kitam asmeniui tik tuo atveju, jeigu dokumente, patvirtinančiame asmeniui suteiktus įgaliojimus, yra naudojama formuluotė „vesti bylą teisme“, t. y. negali būti reikalaujama, kad preciziškai būtų naudojama tik ABTĮ įvardyta konkreti formuluotė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp formuluočių „vesti bylą teisme“ ir „atstovauti administracinėje byloje teisme“ negalima daryti esminio skirtumo. Atsižvelgus į suteiktų įgaliojimų turinį turi būti aišku, kad jame yra įvardyta atstovo teisė vesti bylą (atstovauti) teisme, tačiau kokia tiksliai lingvistinė formuluotė yra vartojama neturi lemiamos reikšmės.

Nagrinėjamu atveju prie skundo buvo pridėti advokatų Žydrūnės Stuglytės ir Rolando Tilindžio išrašyti advokato orderiai (b. l. 8–9), kuriuose nurodytas advokatams suteiktas pavedimas atstovauti pareiškėjui administraciniame procese Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir pavedimo pagrindas – susitarimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 49–50 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgusi į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinusi kartu su skundu pateiktų orderių turinį, daro išvadą, kad advokatai Žydrūnė Stuglytė ir Rolandas Tilindis, pareiškėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ vardu pasirašę skundą, buvo tinkamai įgalioti vesti teisme bylą, todėl turėjo teisę atlikti ginčijamus procesinius veiksmus, t. y. teisę pasirašyti skundą ir jį pateikti teismui. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Be to, šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atstovui nepateikus tinkamai įforminto įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti (ABTĮ 23 str. 3 d., 37 str. 1 d.) tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-500-556/2015). Net jei būtų pripažinta, jog pareiškėjo vardu skundą pateikė tinkamų įgaliojimų neturintys asmenys (atstovai), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui (pareiškėjui) negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas pirmiausia turėtų pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-259-602/2016). Nagrinėjamu atveju su skundu buvo pateikti advokato orderiai, kuriuose buvo nurodyta, kad pavedimo pagrindas yra susitarimas, kuris teismui nebuvo pateiktas, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo priimti pareiškėjo skundą arba perduoti spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo. Akcentuotina, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.