- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- I-5856-463/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00501-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė, Donatas Vansevičius
- Trečiasis asmuo
- A. L., Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio
- Atsakovas
- Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Rolandas Tilindis, Žydrūnė Stuglyteiir
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei Žydrūnei Stuglytei ir advokatui Rolandui Tilindžiui, atsakovės atstovams R. R. ir Š. O., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui ir A. L. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – ir LRT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Kauno skyrius) vyriausiojo darbo inspektoriaus R. Kutros 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 (toliau – ir Aktas) dalį, kurioje nepakeista Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo aktu, ir kuria konstatuoti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 30 str., 27 str. 2 d. bei kiti pažeidimai, padaryti LRT; 2) VDI Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. SD-37-207 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl LRT veiksmų vertinimo; 3) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo akto (toliau – ir Papildomas aktas) dalį, kuria konstatuoti DSSĮ 20 str. 1 ir 2 d., 27 str. 2 d. pažeidimai, padaryti LRT. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1–7).
Pareiškėjas LRT skunde nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. Kauno muzikiniame teatre (toliau – ir Teatras) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu LRT darbuotojas A. L. patyrė sunkų sveikatos pakenkimą (toliau – Atsitikimas).
Pareiškėjo teigimu, Aktas, Papildomas aktas ir Sprendimas neatitinka įstatymo ir kitų teisės aktų keliamų reikalavimų, nes yra pagrįsti netinkamu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei netinkamu materialinės teisės normų taikymu.
Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai nustatyta Atsitikimo priežastis – netinkamo LRT darbo organizavimas bei atsakomybę šalinančios aplinkybės. Teatras sprendimų dėl orkestro duobės uždengimo nederino su LRT ir jų nekoordinavo. LRT galėjo veikti ir veikė tik remdamasis Teatro pateikta informacija, t. y. kad orkestro duobė iki filmavimo ir repeticijos bus saugiai uždengta. Teatras neinformavo apie scenos duobės uždengimo ypatumus, t. y. kad orkestro duobės pakraščiai liks neuždengti tvirtu pagrindu, maskuojant juodos spalvos audeklu. Tyrimo metu nebuvo įvertinta aplinkybė, kad kūrybinės grupės faktinė vadovė režisierė A. E. ir vyresnysis operatorius V. V. telefonu nurodė atvykusiesiems trečiosios grupės operatoriams, tarp jų ir A. L., laukti repeticijos pradžios. Kadangi buvo trumpalaikis ir nesudėtingas darbas, nebuvo poreikio rengti atskirą susitarimą ar bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.
Papildomame akte nemotyvuota, kodėl buvo nepakankamas darbuotojo instruktavimas ir kodėl buvo reikalingas specialus instruktavimas. Pažymėjo, kad LRT darbuotojai ir anksčiau Teatre buvo atlikę filmavimo darbus, tai buvo įprastinė jų darbo vieta, žinoma scena, filmavimas be specialių užduočių. A. L. buvo tinkamai instruktuotas 2015 m. sausio 22 d., t. y. prieš kelis mėnesius iki Atsitikimo. Renginio repeticija turėjo prasidėti 13.40 val., o Atsitikimas įvyko 13.00 val., t. y. iki repeticijos pradžios, todėl iki šio momento darbuotojas galėjo būti neinformuotas apie rizikos veiksnius ir neinstruktuotas kaip saugiai jį dirbti.
Be to, Papildomame akte visiškai neatsižvelgta ir į paties darbuotojo veiksmus bei neįvertintas jų reikšmingumas Atsitikimo priežastims. Nurodymo vaikščioti per sceną nebuvo, pats darbuotojas, pasikliaudamas savo ankstesne patirtimi, nusprendė eiti per sceną. Teigė, kad Atsitikimą lėmė ir paties darbuotojo neatsargumas bei Teatro veiksmai.
LRT taip pat nurodė, kad buvo suvaržyta pareiškėjo teisė dalyvauti tyrime. Pabrėžė, kad terminas darbdaviui – LRT pasirašyti Papildomą aktą arba pateikti atsisakymo motyvus turėjo būti pateiktas su visa tyrimo medžiaga. Papildomo akto tyrimo išvados yra prieštaringos, neįvertinus priežastinio ryšio tarp reikšmingų aplinkybių ir nukentėjusiam operatoriui duotų nurodymų bei paties A. L. didelio neatsargumo, taip pat gautų nurodymų laukti repeticijos pradžios nepaisymo, jam žinomų LRT darbų saugos instrukcijų nesilaikymo. Pareiškėjo teigimu, VDI tyrimai neišsamūs ir neobjektyvūs, o padarytos išvados dėl netinkamo LRT veikimo neatitinka faktinių aplinkybių.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad ginčijamų sprendimų dalys turi būti panaikintos. VDI tyrimo metu netinkamai nustatė Atsitikimą lėmusias priežastis. Be to, rėmėsi ir Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. birželio 21 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (toliau – ir Nutarimus) ir teigė, kad būtent dėl Teatro netinkamai atliktų orkestro duobės uždengimo darbų įvyko Atsitikimas ir tai yra tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis. Teigė, kad VDI neteisingai nustatė Atsitikimo priežastis. Akcentavo, kad LRT veikė remdamasi Teatro pateikta informacija, kad orkestro duobė iki filmavimo ir repeticijos bus saugiai uždengta. Akcentavo, kad pagal darbo pobūdį A. L. turėjo laukti nurodymų kol jam bus priskirta kamera ir po sceną nevaikščioti. VDI neįvertino operatoriaus darbo specifikos bei paties A. L. veiksmų, t. y. didelio jo neatsargumo.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 129–134).
Nurodė, kad atlikus papildomą tyrimą, Papildomame akte naujai išdėstė aplinkybes bei Atsitikimo priežastis. Atsitikimas įvyko dėl dviejų priežasčių, t. y. A. L. nebuvo informuotas apie galimus pavojus bei pavojingas zonas Teatro scenoje bei dėl Teatro nesaugiai atliekamų scenos orkestro duobės uždengimo darbų. DSSĮ 30 straipsnio nuostatas konkrečiai nurodo, kuris darbdavys turi imtis iniciatyvos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 260 straipsnio 1 dalis ir DSSĮ 11 straipsnio 1 dalis patvirtina, kad saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas turėjo sudaryti darbdavys – LRT.
Akcentavo, kad jokio susitarimo dėl darbų organizavimo bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo nebuvo. Teigė, kad darbdaviai neįgyvendino DSSĮ 30 straipsnio nuostatų, o tai ir sąlygojo Atsitikimą. Nurodė, kad darbų vadovo pareiga instruktuoti savo darbuotojus apie saugius darbo metodus, tačiau LRT darbuotojai nebuvo instruktuoti. Be to, nepateikti rašytiniai įrodymai dėl darbų vadovo paskyrimo.
Pažymėjo, kad remiantis DSSĮ 27 straipsnio 2 dalimi, darbuotoją privalu instruktuoti prieš pradedant dirbti. Įvykis įvyko darbo laiku, t. y. praėjus dviem su puse valandos nuo A. L. darbo pradžios. Darbuotojui atvykus į Teatrą, mobilią darbo vietą, dar buvo nebaigti paruošiamieji scenos darbai, todėl atsiradę papildomi rizikos veiksniai nebuvo aptarti 2015 m. sausio 22 d. instruktavimo metu. Pažymėjo, kad LRT vadovaujantys darbuotojai, matydami ir žinodami, kad scenoje yra pavojingų zonų, apie tai A. L. neinformavo.
Atkreipė dėmesį, kad nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo metu nenustatinėjami kalti asmenys ar sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su bendro pobūdžio saugos reikalavimais, tačiau juose nėra nurodytų konkrečių rizikos veiksnių. TV operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimai buvo įvertinti. LRT nei VDI, nei teismui nepateikė įrodymų, kad A. L. yra apmokytas ir geba atlikti profesinės rizikos įsivertinimą savo darbo aplinkoje. Tyrimo metu taip pat nenustatė, kad A. L. būtų nesilaikęs A. E. nurodymo, t. y. jis prieš filmavimo pradžią nutarė nueiti į tualetą ir žiūrovų salėje palaukti. Be to, nenustatė, kad A. L. bei kitiems operatoriams buvo draudžiama eiti į Teatro patalpas. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad darbuotojas nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų ar A. E. nurodymų.
Pabrėžė, kad Darbdaviui nebuvo suvaržyta teisė dalyvauti Atsitikimo tyrime. Darbdavį atstovavo įgaliotas asmuo D. A.. Pabrėžė, kad N-1 formos aktas įsigaliojo 2015 m. gruodžio 23 d., kadangi minėtas aktas ir papildomo tyrimo medžiaga darbdaviui buvo įteikta 2015 m. gruodžio 18 d., o raštas gautas 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. praleidus galimą pateikimo terminą.
Atkreipė dėmesį, kad surašius Papildomą aktą, buvo pakeistos ir naujai išdėstytos Atsitikimo priežastys, todėl Akte nurodytos priežastys nebegalioja ir nesudaro pagrindo jų panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes. VDI atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Akcentavo, kad tinkamai nustatytos Atsitikimo priežastys. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nešalina LRT atsakomybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI Kauno skyrius palaikė atsakovės VDI atsiliepime išdėstytą poziciją (t. 2, b. l . 99).
VDI Kauno skyrius pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. pateikė paaiškinimus (t. 2, b. l. 96). Nesutiko su LRT pozicija, kad jis yra kaltas dėl to, jog įkrito į Teatro orkestro duobę. Nurodė, kad likus valandai iki filmavimo turėjo ateiti į darbo vietą, kur buvo Teatro žiūrovų salė. Telefoninio pokalbio metu režisierė nepranešė apie pavojus scenoje. Taip pat ir Teatre niekas neįspėjo. Jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo. Pabrėžė, kad po rengiamą sceną nevaikščiojo, o tik scenos kraštu norėjo patekti į savo darbo vietą. Nežinojo, kad Teatre yra orkestro duobė, todėl drąsiai ėjo į scenos kraštą, manydamas, kad toje vietoje yra laipteliai. Nežinojo kito kelio kaip patekti į žiūrovų salę. Scenoje buvo gana šviesu. Į orkestro duobę įkrito tik dėl to, kad ji buvo užmaskuota ir neatskirta įspėjamaisiais ženklais. Pabrėžė, kad nepagrįsti kaltinimai neatsargumu, kadangi jis nežinojo, kad reikia imtis ypatingo atsargumo. Objektyviai negalėjo žinoti ir tikėtis, kad grindys yra ne grindys, o medžiaga užmaskuota orkestro duobė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes. Pabrėžė, kad nebuvo įspėtas apie tai, kad orkestro duobė nėra uždengta. LRT neinformavo ir neįspėjo apie galimus pavojus scenoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Akto, Papildomo akto ir Sprendimo dalių, kuriose nustatyti DSSĮ pažeidimai LRT atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad Teatre įvyko Atsitikimas, kurio metu LRT darbuotojas A. L., eidamas Teatro scena, pateko į pavojingą scenos zoną ir įkrito į orkestro duobę ir dėl to patyrė sunkius sveikatos pakenkimus. Akte užfiksuota, kad atsitikimas įvyko 2015 m. kovo 27 d. 13 val.. Trečiojo suinteresuoto asmens A. L. pamainos trukmė buvo nuo 11.00 iki 23.00 val. Nuo darbo pradžios, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, praėjus 2 val. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė Nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą (t. 1, b. l. 147–151). Nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyta netinkamas darbų organizavimas.
LRT 2015 m. rugpjūčio 27 d. skundu kreipėsi į VDI vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, nesutikdamas su Akte nurodytomis tyrimo išvadomis (t. 2, b. l. 88–93).
VDI Inspektorius 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-211 (t. 1, b. l. 88) paskyrė įvykio darbe papildomą tyrimą, kurį pavedė atlikti atliko VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojui – vyriausiajam darbo inspektorius R. R. (toliau – ir Tyrėjas).
Papildomame akte VDI Tyrėjas, vadovaudamasis papildomo tyrimo metu surinkta informacija ir įvertinęs įvykio darbe faktines aplinkybes, 2015 m. gruodžio 18 d. surašė Papildomo tyrimo aktą (t. 2, b. l. 19–22). Buvo pakeistos Akte išdėstytos aplinkybės (Akto 5 punktas) bei nelaimingo atsitikimo darbe priežastys (11 punktas), t. y. Atsitikimo darbe pirmąja priežastimi Tyrėjas nurodė netinkamą darbų organizavimą, pagrįsdamas tuo, kad nesant bendro susitarimo tarp dviejų darbdavių, t. y. tarp LRT ir Teatro dėl darbų organizavimo ir vienas kito informavimo apie galimus pavojus, atliekant darbus toje pačioje vietoje (Teatre), du darbdaviai nesiėmė pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata. Prieš pradedant darbus A. L. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje. Taip buvo pažeisti DSSĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 27 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Be to, nurodyta, kad Teatras netinkamai atlikinėjo orkestro duobės uždengimo darbus, nes dalis orkestro duobės buvo uždengta tik juodos spalvos audeklu, t. y. paliktos ertmės neturinčios tvirto pagrindo. Tokios pavojingos zonos nebuvo paženklintos įspėjamaisiais ženklais. Taip buvo pažeisti DSSĮ 30 straipsnio ir 14 straipsnio 1, 4 dalies reikalavimai bei darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15. 1 punkto reikalavimai.
Pareiškėjas nesutinka su VDI nustatytomis Atsitikimo priežastimis, kuriomis pripažinti LRT DSSĮ pažeidimai. Pažymėtina, kad Akte nurodytos priežastys (11 punktas) yra pakeistos ir naujai išdėstytos Papildomame akte, todėl ir vertintinos tik šios Atsitikimo priežastys. Pakeitus Akte nurodytas Atsitikimo priežastis, jos yra nebegaliojančios, todėl ir pareiškėjo reikalavimas reiškiamas šiuo aspektu yra nevertinamas.
Pareiškėjo teigimu, jis visas darbdavio pareigas dėl darbuotojų sveikatos ir gyvybės išsaugojimo įvykdė tinkamai, o nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl Teatro netinkamai atliktų scenos įrengimo darbų bei paties nukentėjusiojo A. L. veiksmų ir jo neatsargumo.
Byloje nustatyta, kad Atsitikimas darbe įvyko dėl dviejų veiksnių, t. y. nukentėjusysis A. L. nebuvo informuotas apie galimus pavojus bei pavojingas zonas jo darbo aplinkoje (Teatro scenoje) bei dėl Teatre nesaugiai atliekamų scenos orkestro duobės uždengimo darbų.
Pažymėtina, kad Nutarimu išspręstas baudžiamosios atsakomybės Teatrui taikymo klausimas, vertinant Teatro veiksmus dėl netinkamai atliktų scenos įrengimo darbų. Šioje byloje nagrinėjamas LRT nustatytų darbų saugos reikalavimų pažeidimo klausimas, bet ne Teatro atsakomybės klausimas.
Byloje nustatyta, kad A. L. pagal darbo sutartį, sudarytą su LRT, dirba televizijos programos direkcijos Televizijos laidų gamybos skyriaus Televizijos operatorių grupės televizijos operatoriumi (t. 1, b. l. 173–174).
LRT su Teatru 2015 m. kovo 12 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo 2015 m. kovo 27 d. Teatre nufilmuoti ir tiesiogiai transliuoti Auksinio kryžiaus apdovanojimo ceremoniją (t. 1, b. l. 158–161). LRT generalinio direktoriaus 2015 m. kovo 25 d. įsakymu operatorius A. L. buvo komandiruotas į Kauną tiesioginei renginio „Auksinis kryžius“ transliacijai (t. 1, b. l. 166). Taigi LRT yra pareiškėjo darbdavys.
Byloje nevertinami argumentai dėl DSSĮ 30 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi LRT minėtos normos pažeidimas nebuvo nustatytas. LRT nustatyti DSSĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 27 straipsnio 2 dalies pažeidimai.
Darbo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje bei DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga. Darbdavio aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką administracinėje byloje Nr. eA-1051-525/2016.
Taigi, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, kad filmavimas vyko Teatre, darbdavys yra LRT, todėl ir pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas teko būtent pareiškėjui. Teatras su LRT nebuvo sudaręs sutarties dėl darbuotojų saugos paskirstymo. Darbo sutartis sudaryta su LRT, o A. L. ir Teatro nesieja jokie darbo santykiai. Konstatuotina, kad LRT, kaip darbdaviui, kilo pareiga užtikrinti operatoriaus darbo saugą ir sveikatą. Nutarimu išspręstas Teatro baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas dėl netinkamai uždengtos scenos duobės ir vertinant LRT veiksmus neturi teisinės reikšmės. VDI tyrimo objektas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra skirtingų teisės šakų reguliuojami klausimai, kurie vertintini atskirai, nustatant atsakomybę pagal atitinkamas reguliavimo sritis.
VDI nustatė Atsitikimo priežastį – netinkamas darbų organizavimas. Darbus Teatre organizavo ir vykdė du darbdaviai, todėl jie turėjo susitarti dėl veiksmų, siekiant įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas ir informuoti vienas kitą bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengti bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Teismas sutinka su VDI tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad nei žodinio, nei raštiško susitarimo dėl saugių darbų organizavimo bei darbuotojų supažindinimo su galimais pavojais nebuvo. Tokios sąlygos nebuvo aptartos 2015 m. kovo 12 d. pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų, kad LRT darbuotojai buvo supažindinti su galimais rizikos veiksniais, t. y. kad nebaigti scenos montavimo darbai, jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo. Tai, kad LRT 2015 m. kovo 20 d. rašte Nr. (t. 1, b. l. 38) informavo Teatrą, jog LRT techninė grupė atvyks 10 val. bei paprašyta sudaryti technines sąlygas kilnojamai TV stočiai prisijungti prie trifazio 400 V elektros tinklo, nepatvirtina, kad buvo tinkamai užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata. Teismo vertinimu, minėtas raštas yra skirtas Teatrui, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos LRT kilnojamajai stočiai pasirengti filmavimo darbams. LRT teismui nepateikė duomenų, kurie paneigtų VDI nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad į komandiruotę vykę LRT darbuotojai: V. V. (TV grupės vedantysis operatorius), KTS-3 pamainos viršininkas A. B. bei A. E. (LRT režisierė, renginio transliacijos režisierė) paaiškinimuose VDI patvirtina, kad jokio susitarimo dėl darbų organizavimo bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo nebuvo (t. 1, b. l. 55–57, 58–60, 62–64). Be to, Teatro direktorius 2015 m. spalio 30 d. rašte Nr. R2-240 (t. 1, b. l. 67) patvirtino, kad susitarimo dėl bendrų darbų organizavimo tarp LRT ir Teatro nebuvo. A. E. nurodė, kad pagal scenarijų jokių rizikos veiksnių nebuvo numatyta, o Teatras neinformavo, kad dalis orkestro duobės uždengta tik audiniu (t. 1, b. l. 61–64). A. L. teigė ir kitų LRT bei Teatro darbuotojų paaiškinimuose nurodyta, kad nebuvo įspėti apie rizikos veiksnius (t. 1, b. l. 55–57, t. 2, b. l. 4, 7, 8). Teismo vertinimu, VDI nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, kad LRT (šiuo atveju vertinami tik pareiškėjo veiksmai), nesant susitarimo su Teatru dėl darbo organizavimo, nesiėmė pakankamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Nesant nei rašytinio, nei žodinio įspėjimo apie scenoje galimus rizikos veiksnius, A. L. negalėjo numatyti, kad orkestro duobė neuždengta ir imtis papildomų atsargumo priemonių.
Nustatyta, kad LRT generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1RA-204 patvirtintos LRT darbuotojų ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinai dirbti į LRT iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo (t. 2, b. l. 46–49) 26 punkte nurodyta, kad „Kai LRT darbuotojai pagal sutartis teikti paslaugas išvyksta į kito juridinio asmens objektus, sutartyje numatoma tokia pati pareiga LRT paskirtam darbų vadovui“. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LRT darbuotojai nebuvo instruktuoti. Pareiškėjas nepaneigė šių nustatytų VDI aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl darbų vadovo paskyrimo, kuris instruktuotų darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius. Pareiškėjo teiginiai, kad Teatras turėjo tinkamai uždengti orkestro duobę, nepašalina LRT, kaip darbdavio, atsakomybės.
Pareiškėjo teiginiai, kad VDI neįvertino A. L. darbo specifikos ir tos aplinkybės, kad teisės aktai nenustato konkretaus laiko intervalo, per kurį darbuotojas turi būti informuojamas apie rizikos veiksnius ir instruktuojamas saugiai dirbti, vertintini kritiškai. Byloje nustatyta, kad A. L. pagal darbo sutartį dirbo operatoriumi. Jis 2015 m. kovo 27 d. pradėjo darbą 11.00 val., o Atsitikimas įvyko 13.00 val., t. y. jo darbo metu. Ta aplinkybė, kad A. L. buvo išvykęs į komandiruotę filmuoti koncerto, negali paneigti tarp pareiškėjo ir A. L. darbo teisinių santykių. Operatoriaus pareigybės specifika neturi reikšmės darbo santykių vertinimui. Net ir vykstant scenos įrengimo darbams operatorius dalyvauja tokių darbų procese. Šiuo atveju darbo sutartis apsprendė darbo pobūdį, t. y. nuolatinis darbas, dirbamas visą darbo dieną. Atsitikimas įvyko darbo laiku.
DSSĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).
DSSĮ 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojas negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Darbuotoją prieš pradedant dirbti privalėjo LRT instruktuoti.
Pareiškėjas teigė, kad A. L. buvo tinkamai instruktuotas. VDI nustatė, kad A. L. nebuvo tinkamai instruktuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, LRT neįvykdė darbdaviui keliamos pareigos supažindinti A. L. su galimais rizikos veiksniais. Darbdavys visuomet privalo maksimaliai užtikrinti savo darbuotojų saugą, nepriklausomai nuo to, ar jo darbuotojas dirba darbdavio įmonėje ar pagal komandiruotę išvykęs.
Nustatyta, kad LRT prodiuserių skyriaus vyr. režisierė A. E. paaiškinime (t. 2, b. l. 5) nurodė, jog prie vienos iš kamerų turėjo dirbti A. L.. Per paruošiamuosius darbus prieš repeticiją apie 13 val. TV operatoriai turėjo būti savo darbo vietose, susitvarkyti kameras ir pasiruošti generalinei repeticijai. Taigi, nors generalinė repeticija nebuvo prasidėjusi, tačiau vyko pasiruošimo darbai, be kurių neįmanomas filmavimas ir operatoriai turėjo būti savo darbo vietose. Nutarime nustatyta, kad A. E. paaiškino, jog atvykus susitiko su Teatro meno vadovu Kęstučiu Jakštu, tuo metu scenoje vyko pasirengiamieji darbai. Su V. J. aptarė, ar viskas bus spėta padaryti laiku, kadangi reikėjo uždengti orkestro duobę (t. 2, b. l. 127). Pati A. E. matė, kad buvo baigiama dengti orkestro duobė (t. 2, b. l. 5). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog A. E. nuo to momento, kai atvyko į Teatrą ir susitiko su K, Jakštu žinojo, kad atliekami orkestro duobės uždengimo darbai ir turėjo apie tai informuoti LRT operatorius, tačiau ji neinformavo ir neįspėjo A. L. bei kitų TV operatorių apie orkestro duobės neuždengimą. Ta aplinkybė, kad buvo pažadėta baigti scenos uždengimo darbus iki repeticijos pražios, nešalina LRT atsakingų asmenų atsakomybės dėl netinkamo darbuotojų instruktavimo tik atvykus į Teatrą (darbo vietą). Teismo vertinimu, VDI tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir darbo sutartį, t. y. kad operatorius dirbo nuolatinį darbą, visą darbo dieną. Tai, kad nebuvo prasidėjusi generalinė repeticija, nepaneigia, jog A. L. buvo darbe. Paraiškoje komandiruoti nurodyta, kad operatoriai, įskaitant ir A. L., išvyko 11.00 val. (t. 1, b. l. 167). Be to, kad Atsitikimas įvyko darbo laiku, patvirtina ir LRT Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vadovės 2015 m. gegužės 12 d. raštas Nr. 4RA-438(AA52) (t. 1, b. l. 187), kuriame ir nurodyta, kad įvykis darbe su A. L. įvyko praėjus 2.30 val. nuo darbo pradžios. Nors A. L. ne primą kartą vyko į Teatrą, tai negali paneigti darbdavio pareigos tinkamai ir laiku instruktuoti bei įspėti apie papildomos rizikos veiksnius. Mobili darbo vieta išvykus į Teatrą, kur nebaigti scenos įrengimo darbai, patenka į neįprastą nekasdieninę aplinką. Teismo vertinimu, A. L. susidūrė su netikėtais ir nenumatytais rizikos veiksniais, kurie negali būti vertinami kaip įprastinės darbo sąlygos. A. L. 2015 m. sausio 22 d. instruktavimo metu apie Teatre buvusius papildomus rizikos veiksnius nebuvo informuotas. A. L. 2015 m. sausio 22 d. buvo supažindintas su keturiomis instrukcijomis (t. 1, b. l. 178), tarp kurių ir „TV operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 44/11“, patvirtinta LRT generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1RA-214 (t. 1, b. l. 184–185) bei „Darbuotojų, dirbančių su transliacijomis, kuriančiu TV siužetus, filmus komandiruotėse, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 29/1“ (t. 1, b. l. 1 186), patvirtinta LRT generalinio direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1 RA-159. Šiose instrukcijose nurodyti bendro pobūdžio saugos reikalavimai, tačiau jose nenurodyti konkretūs rizikos veiksniai, kurie nagrinėjamu atveju veikė A. L. darbo aplinkoje. LRT teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog A. L. buvo tinkamai instruktuotas. Jei A. L. būtų tinkamai instruktuotas apie esančius rizikos veiksnius scenoje, Atsitikimas nebūtų įvykęs.
Pareiškėjas teigė, kad Atsitikimas įvyko dėl A. L. veiksmų bei jo paties didelio neatsargumo, o šių aplinkybių neįvertino VDI. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai nepaneigia nustatytų DSSĮ pažeidimų ir neturi reikšmės Atsitikimo priežastims vertinti. Pažymėtina, kad nesvarbu kokiu tikslu per sceną ėjo A. L.. Esminė aplinkybė, kad jis buvo darbo vietoje ir darbo laiku, o Atsitikimas nebūtų įvykęs, jei operatorius būtų buvęs įspėtas apie nebaigtą dengti scenos duobę ir draudimą ten eiti.
Pažymėtina, kad pagal DSSĮ 2 straipsnio 21 punktą, nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje reglamentuojama VDI kompetencija, t. y. jai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas. VDI veikia pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją, t. y. DSSĮ nustatytais atvejais tiria įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 9 punktas). Pagal Nuostatų 30 punktą, tiriant įvykį darbe VDI privalo nustatyti: 30.1. koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; 30.2. ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Įvertinus anksčiau minėtus teisės aktus, matyti, kad VDI tiria nelaimingus atsitikimus darbe, nustato jų priežastis. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl pareiškėjo didelio neatsargumo atmestini kaip nepagrįsti ir nekeičia VDI tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir Atsitikimą lėmusių priežasčių. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad A. L. yra apmokytas ir geba atlikti profesinės rizikos įsivertinimą savo darbo aplinkoje, kaip nustatyta įspėtas nebuvo. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokį A. E. nurodymą jis pažeidė. Be to, nepateikė duomenų, kad A. L., kaip TV operatoriui, eiti į Teatro patalpas buvo draudžiama. Operatoriaus darbo specifika apima ne tik filmavimą, bet ir tinkamą kamerų paruošimą filmavimui atlikti.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad buvo suvaržyta darbdavio teisė pateikti argumentus. Byloje nustatyta, kad tyrime, kaip darbdavio – LRT – atstovė, dalyvavo LRT Teisės skyriaus vadovė D. A., todėl darbdavys teisę į išsamų įvykio darbe tyrimą realizavo per savo paskirtą atstovą. Darytina išvada, kad Tyrėjas tinkamai darbdavio atstovą informavo apie priimtus sprendimus ir darbdavio teisės dalyvauti tyrime nevaržė.
Byloje nustatyta, kad LRT įgaliota atstovė D. A. asmeniškai pasirašė raštą (t. 2, b. l. 82), kuriuo buvo siunčiamas Papildomas aktas ir nurodyta, kad per 1 darbo dieną turi teisę susipažinti su aktu. LRT Teisės skyriaus vadovė turėjo suprasti nustatyto termino svarbą ir atitinkamai ginti darbdavio poziciją. VDI tik 2015 m. gruodžio 29 d. buvo gautas D. A. raštas (t. 1, b. l. 34–35), t. y. praleidus Nuostatų 46 punkte nustatytą terminą pateikti nesutikimo motyvus. Sutiktina su VDI pozicija, kad Papildomas aktas įsigaliojo 2015 m. gruodžio 23 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo teises apgynė, kreipdamasis į teismą su skundu, kuriame be kitų motyvų, nurodė, jog buvo pažeista jo teisė tinkamai dalyvauti tyrime. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad pareiškėjui susipažinti Papildomas aktas buvo įteiktas nepažeidus Nuostatuose įtvirtintų reikalavimų.
Teismas, įvertinęs papildomo tyrimo metu surinktus duomenis ir Papildomo akto 5 punkte nustatytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, sutinka su nustatytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis (11 punktas). Papildomo tyrimo objektyvumu ir tinkamu aplinkybių ištyrimu teismas neturi pagrindo abejoti.
Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad VDI pagal jai suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis DSSĮ, Nuostatų bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymų, atliko Atsitikimo tyrimą. VDI tinkamai įvertino LRT, kaip darbdavio, veiksmus nustatytų DSSĮ pažeidimų aspektu.
Teismas nenustatė aplinkybių, kurių VDI nevertino ar netinkamai įvertino, atlikdama nelaimingo tyrimo vertinimą. VDI jokių naujų duomenų surinkti ar tyrimo papildyti nebegali. Pareiškėjas nepaneigė VDI tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Pareiškėjas nei VDI, nei teismui nepateikė papildomų duomenų savo teiginiams pagrįsti ir tyrimo išvadoms paneigti. Teismo vertinimu, VDI visas faktines aplinkybes tinkamai ištyrė ir įvertino. Konstatuojama, kad buvo pasiekti tyrimo rezultatai, t. y. nustatytos įvykio darbe metu buvusios sąlygos, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, nustatytos įvykio darbe priežastys (Nuostatų 29 punktas). Be to, buvo nustatytas įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu, įvykį lėmę darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kurie yra įvykio darbe priežastys. Pažymėtina, kad Akto teisėtumas nevertinamas, kadangi Papildomu aktu jis buvo pakeistas Papildomu aktu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Atsitikimo priežastimis, negali paneigti atsakovės atlikto tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, ginčijamos Akto, Papildomo akto dalys ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidus Nuostatų reikalavimų, atitinka Metodinių nurodymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti. VDI veikė pagal jai suteiktą kompetenciją ir atlikusi papildomą tyrimą tinkamai nustatė Atsitikimą lėmusias priežastis bei LRT, kaip darbdavio, veiksmus, užtikrinant darbų saugą.
Netenkinus skundo, negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.