- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- eI3-957-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03116-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., L. K., L. N., E. N., E. M.
- Trečiasis asmuo
- S. V., A. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančio viešąjį interesą pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., L. K., L. N., E. N., E. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. V., A. A. dėl sprendimų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų (jų dalių), sandorio pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimą Nr.59-16975 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. K.“; 2) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimą Nr.59-16976 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. N.“; 3) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimą Nr.59-16977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje O. N.“; 4) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimą Nr.59-16978 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. N.“; 5) pripažinti negaliojančiomis 2010-10-11 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (paveldėtoja L. K.), išduoto Lazdijų r. 1-ojo notarų biuro notarės S. V., notarinio registro Nr.3237, dalis dėl paveldimo turto, kurį sudaro 53/210 dalys žemės sklypo, unikalus Nr.4400-0094-7779, esančio (duomenys neskelbtini).; 6) pripažinti negaliojančiomis 2012-05-29 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo (paveldėtojai L. N., E. N.), išduoto Lazdijų r. 1-ojo notarų biuro notarės S. V., notarinio registro Nr.1691, dalis dėl paveldimo turto, kurį sudaro 13/70 (t.y. 39/210) ir 13/210 dalys žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 7) pripažinti negaliojančiomis 2018-03-28 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo (paveldėtoja A. K.), išduoto Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A., notarinio registro Nr.2900, dalis dėl paveldimo turto, kurį sudaro 52/210 dalys žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) pripažinti negaliojančia 2012-07-05 dovanojimo sutartį, sudarytą L. N. ir E. M., patvirtintą Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. V., notarinio registro Nr.2273; 9) taikyti restituciją natūra – grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn iš A. K. 105/210 dalis, iš E. M. 13/210 dalis, iš E. N. 39/210 dalis, iš L. K. 53/210 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini)), unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškime paaiškina, kad A. K. (iki santuokos – N. ) 1991-12-10 Lazdijų rąiono Leipalingio apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl V. N. ir E. N. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės — 9,5424 ha grąžinimo. Lazdijų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimais Nr. 2536, 2534, 2535, 2533 A. K., A. N., O. N., A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. N. Lazdijų r., (duomenys neskelbtini) turėtą 9,54 ha žemę. A. K. 2001-11-12 Druskininkų rajono Leipalingio apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti V. N. turėtą 2,10 ha ežerą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų prie šio prašymo nepridėjo. Leipalingio agrarinei tarnybai A. K. pateikė prašymą (data nenurodyta) paruošti medžiagą teismui dėl 2,10 ha ežero valdymo fakto nustatymo. A. K. 2001-12-28 su pareiškimu kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas V. N., nuosavybės teise valdė 2,10 ha (duomenys neskelbtini) ežerą, (duomenys neskelbtini), kurį kartu su 9,54 ha žemės sklypu paveldėjo iš savo tėvo A. N.. A. K. nurodė, kad 1994-12-21 sprendimu nuosavybės teisės į žemę atkurtos, tačiau žinių apie tai, kad V. N. kartu paveldėjo ežerą ir po to jį valdė nuosavybės teise nėra nei pas juos, nei valstybės archyve. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2002-02-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 132-05/02 pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 2,10 ha. ploto (duomenys neskelbtini) ežerą. Juridinis faktas nustatytas, kad į grąžintą žemę savo teises galėtų įgyvendinti V. N. įpėdiniai. Remiantis šiuo teismo sprendimu, Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriuje 2002-10-08 buvo parengtos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, ir 2003-08-14 priimti Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimai Nr. 59-16975, Nr. 59-16976, Nr. 59-16977, Nr. 59-16978, kuriais A. K., A. N., O. N., A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. N. (duomenys neskelbtini) turėtą 2,1 ha vandens telkinį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apskrities viršininko 2003-08-04 sprendimu Nr. 59-16975 A. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,53 ha vandens telkinio, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais A. N., O. N., A. N.. Šio sprendimo pagrindu 2003-10-16 Nekilnojamo turto registre įregistruota A. K. nuosavybės teisė į 53/210 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 sprendimu Nr. 59-16976 A. N. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,52 ha vandens telkinio, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais A. K., O. N., A. N.. Šio sprendimo pagrindu 2003-10-14 Nekilnojamo turto registre įregistruota A. N. nuosavybės teisė į 52/210 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. N. mirė 2017-03-23, jos turtą paveldėjo sesuo A. K.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto Vilniaus m. 4 - ojo notarų biuro notarės A. A., notarinio reg. Nr. 2900, pagrindu 2018-03-28 Nekilnojamojo turto registre 2018-04-11 įregistruota A. K. nuosavybės teisė į 52/210 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 sprendimu Nr. 59-16977 O. N. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo tūrio dalį – 0,53 ha vandens telkinio, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais A. N., A. K., A. N.. Šio sprendimo pagrindu 2003-10-15 Nekilnojamo tarto registre įregistruota O. N. nuosavybės teisė į 53/210 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). O. N. mirė 2010-02-11, jos turtą paveldėjo duktė L. K.. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, išduoto Lazdijų rajono 1 - ojo notarų biuro notarės S. V., notarinio reg. Nr. 3237, pagrindu 2010-10-11 Nekilnojamojo turto registre 2010-11-10 įregistruota L. K. nuosavybės teisė į 53/210 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 sprendimu Nr. 59-16978 A. N. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,52 ha vandens telkinio, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais A. N., O. N., A. K.. Šio sprendimo pagrindu 2003-10-16 Nekilnojamo turto registre įregistruota A. N. nuosavybės teisė į 52/210 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. N. mirė 2012-02-25, jo turtą paveldėjo sutuoktinė L. N. ir sūnus E. N.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto Lazdijų rajono 1 - ojo notarų biuro notarės S. V., notarinio reg. Nr. 1691, pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2012-06-11 įregistruota L. N. nuosavybės teisė į 13/210 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o E. N. nuosavybes teisė į 13/70 (t. y. 39/210) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). L. N. 2012-06-05 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2273, 13/210 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo dukrai E. M.. Minėta dovanojimo sutartis patvirtinta Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. V..
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškimo teismui padavimo dieną 2,1000 ha vandens telkinys (žemės sklypas unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. K., E. M., E. N., L. K..
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad Generalinėje prokuratūroje nagrinėjant pareiškimą dėl galimai neteisėto (duomenys neskelbtini) ežero privatizavimo iš Aplinkos apsaugos agentūros, iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo buvo gauti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) esantis natūralus ežeras (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. priklausė valstybei nuosavybės teise.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-05/02. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2019-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1920-743/2019 generalinio prokuroro prašymą tenkino, atnaujino procesą Lazdijų rajono apylinkės teismo (dabar Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai) civilinėje byloje Nr. 2-132-05/02. Išnagrinėjęs pakartotinai civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas konstatavo, kad įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) ežeras V. N. priklausė po 1937 metų t. y. po paskutinio dokumento, patvirtinančio ežero priklausymą valstybei, iki 1940 metų, t. y., kai turtas buvo nacionalizuojamas, nėra. Konstatavo, kad 2002-02-04 sprendimu juridinę reikšmę turintis faktas dėl V. N. žemės valdymo nuosavybės teise nustatytas nesant pakankamai tai patvirtinančių įrodymų. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019-07-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-1920-743/2019 pareiškėjos A. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 371 straipsnio 3 dalies nuostata, teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios. Teismui priėmus naują sprendimą, ankstesnis 2002-02-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-132-05/02 neteko galios. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019-07-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-1920-743/2019 įsiteisėjo 2019-09-09.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatomis kad nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos turėtą žemę atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, t. y. buvusiam savininkui, o jei šis miręs - kitiems įstatyme įvardytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš savininko, ir tik tada, kai yra pateikti nuosavybės teisę į minėtą žemę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Pažymi, kad įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2019-07-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-1920-743/2019 konstatuota, kad įrodymų, kad V. N. (duomenys neskelbtini) ežeras priklausė laikotarpyje po 1937 metų iki 1940 metų, nėra. Todėl nesant asmenų nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ežerą patvirtinančių dokumentų, įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius dokumentus, daro išvadą, kad A. K., A. N., O. N., A. N. nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą sąrašą. Mano, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 sprendimais Nr. 59-16975, Nr. 59-16976, Nr. 59-16977, Nr. 59-16978 atkūrus minėtiems asmenims nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – ežerą (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos imperatyvios Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl administraciniai aktai, sukūrę materialinio pobūdžio teisines pasekmes, yra naikintini, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Paaiškina, kad iš Lietuvos centrinis valstybės archyvo rašto turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) ežeras iki 1940 metų priklausė valstybei nuosavybės teise, o Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre įregistruotas 2003-04-21, tai rodo Aplinkos apsaugos agentūros 2018-11-19 raštas Nr. (25)-A4-8629 ir kadastro 2018-11-13 išrašas Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) išaiškino, kad ši konstitucinė nuostata reiškia, kad nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis; valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo 16 punktas).
Pažymi, kad nepaisant to, kad ežeras (duomenys neskelbtini) pavadinimas archyviniuose dokumentuose yra nurodomas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus tiek minėto ežero pavadinimų nežymius skirtumus, tiek šio ežero planinę medžiagą ir dislokacijos vietą, daro išvadą, tai yra tas pats ežeras.
Nurodo, kad ežeras (duomenys neskelbtini), Vandens įstatymo formaliai inter alia priskirtas valstybinės reikšmės vandens telkiniui ir negali nuosavybės teisių atkūrimo būdu būti perduotas į privačią nuosavybę. Todėl ginčijami administraciniai aktai - Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 sprendimai Nr. 59-16975, Nr 59-16976, Nr. 59-15977, Nr. 59-16978, kuriais A. K., A. N., O. N., A. N. atkurtos nuosavybės teisės į 2,1 ha vandens telkinį – ežerą (duomenys neskelbtini), yra neteisėti iš esmės, nes prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio ir Vandens įstatymo 4 straipsnio nuostatoms, todėl naikintini.
Pažymi, kad panaikinus Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 sprendimus Nr. 59-16975, Nr. 59-16976, Nr. 59-16977, Nr. 59-16978, pripažintini negaliojančiais: 2010-10-11 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, išduoto Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro notarės S. V., dalis dėl paveldimo turto, kurį sudaro 53/210 dalys žemės sklypo, 2012-05-29 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, išduoto Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro notarės S. V., dalis dėl paveldimo turto, kurį sudaro 13/70 (t. y. 39/210) ir 13/210 dalys žemės sklypo, 2018-03-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A., dalis dėl paveldimo turto, kurį sudaro 52/210 dalys žemės sklypo ir 2012 m. liepos 5 d. dovanojimo sutartis, patvirtinta Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. V..
Nurodo, kad administracinių aktų panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas turi spręsti restitucijos klausimą. Vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso.
Remiasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsniu, kuriame nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucija. Restitucija reiškia negaliojančių sandorio šalių grąžinimą į status quo - iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, į privačią nuosavybę asmenims, neturintiems teisės atkurti nuosavybės teises į vandens telkinį, buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės ežeras, tai A. K., E. M., E. N., L. K. nelaikytini teisėtais ginčo žemės sklypo dalių įgijėjais bei savininkais, turinčiais teisę disponuoti žemės sklypo dalimis, todėl restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą jos turtą. Nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis yra neatlygintiniai sandoriai, todėl, pripažinus negaliojančiais šiuos sandorius ir taikant restituciją, turi būti išreikalaujamos iš atsakovų A. K., E. M., E. N., L. K. disponuojamos žemės dalys natūra ir grąžinamos Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn.
Paaiškina, kad prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, atsiranda nustačius teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, valstybės ir visuomenės teisės bei teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokuroras, turintis pagrindą manyti, jog pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu, kad tūtų apgintas viešasis interesas. Remiasi Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimu „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo“, kuris įpareigojo prokuratūrą ginant viešuosius interesus, imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų
Neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui prioritetas negali būti teikiamas. Remiasi teismų praktika, kurioje laikomasi nuostatos, kad nustačius, kad ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nesudaro pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtą lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės.
Pažymi, kad valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ši teisė yra įtvirtinta ir saugoma Konstitucijos, Vandens įstatymo, Žemės įstatymo. Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, jų išsaugojimas objektyviai yra reikšmingas, reikalingas ir vertingas visai visuomenei, todėl suvokiamas kaip bendras valstybės ir visos visuomenės interesas, taigi tai yra viešasis interesas. Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių perleidimas į privačią nuosavybę vertintinas kaip imperatyvių įstatymų nuostatų bei viešojo intereso pažeidimas.
Mano, kad nagrinėjamu atveju nustatytas imperatyvių įstatymo normų pažeidimas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje, pasireiškęs neteisėtu nuosavybės teisių atkūrimu į valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį paviršinį vandens telkinį - ežerą (duomenys neskelbtini). Dėl šių pažeidimų vandens telkinys, kurio išsaugojimas išimtinėje valstybės nuosavybėje yra bendras valstybės ir visuomenės interesas, buvo neteisėtai perleistas į privačią nuosavybę.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodo, kad sutinka su pareiškėjos šiais reikalavimais: 1) naikinti 2003 m. rugpjūčio 14 d. priimtus Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus Nr. 59-16975, Nr. 59-16976, Nr. 59-16977, Nr. 59-16978, kuriais A. K., A. N., O. N. , A. N. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) turėtą 2,1 ha vandens telkinį; 2) pripažinti negaliojančiais 2010 m. spalio 11 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, notarinio reg. Nr. 3237; 2012 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio reg. Nr. 1691; 2018 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą, notarinio reg. Nr. 2900; 3) pripažinti negaliojančia 2012 m. liepos 5 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2273; 4) taikyti restituciją natūra, gražinant Lietuvos valstybės nuosavybėn iš A. K. 105/210 dalis, iš E. M. 13/210 dalis, iš E. N. 39/210 dalis, iš L. K. 52/210 dalis žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Paaiškina, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, kai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn paviršinis vandens telkinys, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatomis, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, ir Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“.
Nurodo, kad nustačius, jog nagrinėjamu atveju, atkuriant nuosavybės teises, buvo padaryti ne formalaus, procedūrinio pobūdžio, o esminiai materialinės teisės imperatyvių normų, kurios draudė atkuriant nuosavybės teises perduoti neatlygintinai nuosavybėn ginčui aktualų paviršinio vandens telkinį ((duomenys neskelbtini) ežerą), pažeidimai, darytina išvada, jog buvo pažeistas viešas interesas, todėl prokurorė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl jo gynimo.
Atsakovai A. K., L. K., L. N., E. N., E. M. ir tretieji suinteresuoti asmenys S. V., A. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo atkurtos nuosavybės teisės į valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį vandens telkinį – ežerą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad A. K. 2001-11-12 Druskininkų rajono Leipalingio apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti V. N. turėtą 2,10 ha ežerą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai prie prašymo nebuvo pridėti (e. b. I t. b. l. 94).
A. K. 2001-12-28 pareiškimu kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad jos tėvas V. N. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 2,10 ha ploto (duomenys neskelbtini) ežerą.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2002-02-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-132-05/02 pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 2,10 ha ploto (duomenys neskelbtini) ežerą (e. b. I t. 93). Remiantis šiuo teismo sprendimu 2003-08-14 buvo priimti Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimai Nr. 59-16975, Nr. 59-16976, Nr. 59-16977, Nr. 59-16978, kuriais A. K., A. N., O. N., A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. N. (duomenys neskelbtini) turėtą 2,1 ha vandens telkinį (e. b. I t. b. l. 36-43).
Mirus O. N. 2010-02-11, po mirties jos turtą paveldėjo jos duktė L. K.. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą 2010-10-11 išdavė Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro notarė S. V., notarinio registro Nr. 3237 (e. b. I t. b. l. 44-45).
Mirus A. N., 2012-02-25, po mirties jo turtą paveldėjo sutuoktinė L. N. ir sūnus E. N.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2012-05-29 išdavė Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro notarė S. V., notarinio registro Nr. 1691 (e. b. I t. b. l. 53-58).
L. N. 2012-06-05 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2273, 13/210 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo dukrai E. M., dovanojimo sutartį patvirtino Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro notarė S. V. (e. b. I t. b. l. 59-61).
Mirus A. N. 2017-03-23, po mirties jos turtą paveldėjo sesuo A. K.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą išdavė Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A., notarinio registro Nr. 2900 (e. b. I t. b. l. 63-68).
Generalinėje prokuratūroje nagrinėjant pareiškimą dėl galimai neteisėto (duomenys neskelbtini) ežero privatizavimo iš Aplinkos apsaugos agentūros, buvo gautas Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštas 2018-11-16 raštas Nr. R4-2985 „Dėl duomenų apie (duomenys neskelbtini) ežerą pateikimo“ iš kurio turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) esantis natūralus ežeras (duomenys neskelbtini) iki 1940 metų priklausė valstybei nuosavybės teise (e. b. l. I t. b. l. 70).
Alytaus apylinkės teismas 2019-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1920-743/2019 generalinio prokuroro prašymu, atnaujino procesą Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-132-05/02 (e. b. I t. b. l. 13-19). Alytaus apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatavo, kad įrodymų, kad Skundžio ežeras V. N. priklausė nuosavybės teise po 1937 metų iki 1940 metų nėra. Alytaus apylinkės teismo 2019-07-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-1920-743/2019 pareiškėjos A. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas (e. b. I t. b. l. 20-25).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (LVAT 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542-13). Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės vidaus vandenis, kurie pagal Konstituciją yra išimtinė valstybės nuosavybė, t. y. pareiškėja kreipėsi dėl Konstitucijos saugomo intereso, priklausančio visuomenei. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visuomenės, t. y. viešuoju interesu.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnyje (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-10-29) nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Nekilnojamojo turto savininko apibrėžimas yra pateiktas Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto savininkas yra asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytas Atkūrimo įstatymo nuostatas, daroma išvada, kad atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, visais atvejais privaloma nustatyti, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 21 d. administracinėje byloje Nr. A-502-1310/2008 yra išaiškinęs, kad tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Tai, kad pagal Atkūrimo įstatymą reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu, nuosekliai pasisakoma ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., 2003 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-232/2003; 2004 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-178/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-532/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-364/2010). Taigi, siekiant išspręsti kilusį ginčą nagrinėjamoje byloje privalu nustatyti, kas valdė nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) ežerą ir kokiais dokumentais tai įrodoma, iki nacionalizacijos t. y. 1940 metų.
Iš bylos duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatė, jog įrodymų, kad Skundžio ežeras V. N. priklausė po 1937 metų t. y. po paskutinio dokumento, patvirtinančio ežero priklausymą valstybei, iki 1940 metų, t. y., kai turtas buvo nacionalizuojamas, nėra.
Pagal Lietuvos centrinio archyvo 2018-11-16 rašte Nr. R4-2985 „Dėl duomenų apie Skundžio ežerą pateikimo“ pateiktus duomenis matyti, kad ežeras (duomenys neskelbtini) iki 1940 metų priklausė valstybei nuosavybės teise. Ir nors minėtame rašte ežero (duomenys neskelbtini) pavadinimas archyviniuose dokumentuose yra nurodomas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus minėto ežero pavadinimų nežymius skirtumus, ežero planinę medžiagą ir dislokacijos vietą, darytina išvada, kad kalbama apie tą patį ežerą.
Iš aukščiau nurodytų ir nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad ežeras (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklausė V. N. ir negalėjo būti nuosavybės teisių atkūrimo būdu dalimis perduotas privačion nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikintini: 1)Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimas Nr.59-16975 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. K.“; 2) Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimas Nr.59-16976 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. N.“; 3) Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimas Nr.59-16977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje O. N.“; 4) Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimas Nr.59-16978 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. N.“.
Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTĮ 94 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-65/2009).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą, yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).
LVAT taip pat yra nurodęs, kad neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004-12-31 nutarimą, 2008-02-20 nutarimą; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011-08-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012, 2013-10-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A -1561/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo suinteresuota visuomenė, todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju, ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti.
Vadovaujantis CK 4.7 straipsniu išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti civilinių teisinių santykių objektas. Atitinkamai, sandoriai, kuriais perleidžiami iš civilinės apyvartos išimti daiktai, laikytini prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 str. 1 d.).
Todėl patenkinus pareiškėjos pareiškimo pagrindinius reikalavimus, t. y. panaikinus skundžiamus administracinius aktus, tenkinti ir išvestiniai reikalavimai bei pripažintini negaliojančiais: 1) 2010-10-11 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (paveldėtoja L. K.), išduoto Lazdijų r. 1-ojo notarų biuro notarės S. V., notarinio registro Nr.3237, dalį dėl paveldimo turto, kurį sudaro 53/210 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 2012-05-29 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo (paveldėtojai L. N., E. N.), išduoto Lazdijų r. 1-ojo notarų biuro notarės S. V., notarinio registro Nr.1691, dalį dėl paveldimo turto, kurį sudaro 13/70 (t. y. 39/210) ir 13/210 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ; 3) 2018-03-28 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo (paveldėtoja A. K.), išduoto Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A., notarinio registro Nr.2900, dalį dėl paveldimo turto, kurį sudaro 52/210 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) 2012-07-05 dovanojimo sutartį, sudarytą L. N. ir E. M., patvirtintą Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. V., notarinio registro Nr.2273. Pareiškėja prašo taikyti restituciją. Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Pagal suformuotą teisminę praktiką, restitucijos taikymo, pripažinus sandorius negaliojančiais, esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi, restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, ji taikoma, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinio dalį, privačion nuosavybėn buvo perleista Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančio ežero, priskiriamo valstybinės reikšmės vidaus vandenims, dalis, restitucija taikoma, natūra grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą turtą. Remiantis restituciją reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgus į jų taikymo aiškinimą bei siekiant užtikrinti restitucijos procese dalyvaujančių subjektų interesų pusiausvyrą, atsakovai A. K., E. M., E. N., L. K. įpareigojami grąžinti Lietuvos valstybei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) jų valdomas ežero (duomenys neskelbtini) dalis.
Panaikinus pareiškėjos prašymu prašomus panaikinti administracinius aktus, sandorius bei paveldėjimo teisės liudijimo dalis, naikinama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikyta reikalavimų užtikrinimo priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
- Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimą Nr.59-16975 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. K.“;
- Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimą Nr.59-16976 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. N.“;
- Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimą Nr.59-16977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje O. N.“;
- Alytaus apskrities viršininko 2003-08-14 sprendimą Nr.59-16978 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. N.“;
- 2010-10-11 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (paveldėtoja L. K.), išduoto Lazdijų r. 1-ojo notarų biuro notarės S. V., notarinio registro Nr.3237, dalį dėl paveldimo turto, kurį sudaro 53/210 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- 2012-05-29 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo (paveldėtojai L. N., E. N.), išduoto Lazdijų r. 1-ojo notarų biuro notarės S. V., notarinio registro Nr.1691, dalį dėl paveldimo turto, kurį sudaro 13/70 (t. y. 39/210) ir 13/210 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).;
- 2018-03-28 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo (paveldėtoja A. K.), išduoto Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A., notarinio registro Nr.2900, dalį dėl paveldimo turto, kurį sudaro 52/210 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
- 2012-07-05 dovanojimo sutartį, sudarytą L. N. ir E. M., patvirtintą Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. V., notarinio registro Nr.2273.
- įpareigoti A. K. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn ežero(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 105/210 dalis;
- įpareigoti E. M. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn ežero (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 13/210 dalis;
- įpareigoti E. N. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn ežero (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 39/210 dalis;
- įpareigoti L. K. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn ežero (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 53/210 dalis.
Apie reikalavimų užtikrinimo priemonės panaikinimą, įsiteisėjus sprendimui, pranešti valstybės įmonei Registrų centrui, išsiunčiant sprendimo nuorašą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.