- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-30
- Bylos Nr.
- 2YT-3061-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00544-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., B. Ž.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
- Kategorijos
- 2.4.1.3Valdymo pabaiga
- 2.4.5Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.2.7.3Pirmosios instancijos teismo nutarčių nuorašų įteikimas
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centro Telšių filialui, B. Ž., R. A. dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. patikslintu pareiškimu teismo prašo atnaujinti terminą VĮ Registrų centre įregistruoti 1986 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios Notarinio registro Nr. 1428, sutuoktinės R. P. vardu iš A. Ž. įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį Eibučių g. 17, Naujojoje Akmenėje.
Patikslintame pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) su R. P. sudarė santuoką, dėl ko jis persikėlė gyventi iš Latvijos į Lietuvą. Lietuvos įstatymų nežinojo, todėl sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sudarinėjo žmona, ji jam tvirtino, jog turtas įregistruotas ir dokumentai sutvarkyti, tačiau po jos mirties, 2016 metais, jis sužinojo, jog pirkimo–pardavimo sutartis neįregistruota VĮ Registrų centre. 1986 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jie įsigijo gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Po sutarties sudarymo turtas jiems buvo perduotas, jie persikėlė gyventi į nusipirktą gyvenamąjį namą ir iki šiol pareiškėjas ten gyvena. Nuo 1986 metų jis rūpinosi šiuo turtu kaip savo, mokėjo už jį mokesčius, tvarkė ir neabejojo, kad jis priklauso jam. A. Ž. iš namo išsikraustė ir jokių pretenzijų į turtą nereiškė. Po žmonos mirties jis pradėjo tvarkytis nekilnojamojo turto dokumentus ir jam pasakė, kad pirkimo–pardavimo sutartis neįregistruota registre. Tačiau iki šio pareiškimo jis nesiėmė jokių priemonių, kad terminas sandoriui įregistruoti būtų atnaujintas, nes smarkiai susirgo, patyrė insultą, šiuo metu taip pat jam reikalinga kito asmens slauga. Prašo teismo atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes 1986 metais atvykęs gyventi į Lietuvą nežinojo visų įstatymų, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį reikia registruoti registre, be to, labai pasitikėjo žmona, kuri jam tvirtino, jog visi dokumentai sutvarkyti tinkamai, kadangi niekas pretenzijų į turtą nereiškė, abejonių ir nekilo. Tik po 2016 metų sužinojo, kad reikia kreiptis į teismą dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo, tačiau dėl sveikatos negalėjo šito padaryti. Nurodė, kad A. Ž. yra minęs, o jo įpėdinės suinteresuoti asmenys R. A. ir B. Ž. jam jokių pretenzijų neturi, su pareiškimu sutinka.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Albertas Kruminas teismo prašė patikslintą pareiškimą tenkinti ir atnaujinti terminą sandoriui įregistruoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys B. Ž. ir R. A. teismui pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu sutinka.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo B. Ž. nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkini. Paaiškino, kad 1986 m. rugsėjo 19 d. jos vyras A. Ž. pardavė pareiškėjo žmonai gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, ją patvirtino notaras, gavo iš pirkėjo pinigus ir perdavė turtą pirkėjui. Jų šeima išsikėlė gyventi į naujus namus (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ji parduotu turtu nesirūpino ir nelaikė jo savo nuosavybe. Šiuo metu jokių pretenzijų pareiškėjui neturi.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. A. nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkini. Paaiškino, kad yra A. Ž. dukra, tačiau 1986 metais buvo vaikas ir nedalyvavo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Prisimena, jog gyveno (duomenys neskelbtini), po ko su šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko šiuo turtu nesirūpino nei ji, nei jos tėvai. Mirus tėvui A. Ž. jokių klausimų dėl šio turto nekilo, pretenzijų pareiškėjui neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Telšių filialo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašymui neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1986 m. rugsėjo 19 d. R. P. ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Akmenės valstybinės notarės kontoroje sudarė nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. P. ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, R. P. mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje. Pareiškėjas A. P. nuo 1986 m. lapkričio 28 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). R. P. paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei pateikė pareiškimą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti. A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje, jo sutuoktinė B. Ž., dukra R. A., nuo 1986 m. lapkričio 13 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini).
2018 m. gegužės 15 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), – gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus daikto numeris 3296-1005-5059, kiemo statiniai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1981 m. kovo 28 d. priklauso A. Ž..
Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 1964 m. CK 149 straipsnis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnį gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią. Nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, neturi būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga be kita ko reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas įpareigotas teisines situacijas spręsti taip, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamuoju laikotarpiu buvusios viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, nevykdžiusios įstatymo jai nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu yra ne registracijos faktas, bet įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas ar jo sutuoktinė per tuo metu galiojusio CK nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties neįregistravo. Pareiškėjas nurodo nežinojęs, kad būtina registruoti sutartį, dėl žinių stokos, sutuoktinė tvirtinusi, jog dokumentai sutvarkyti tinkamai. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Termino praleidimo priežastimi pareiškėjas žinių stoką, nesuvokimą ir nežinojimą, jog sutartis neįregistruota.
Kaip matyti, pareiškėjas sąžiningai įgijo ir valdė nekilnojamuosius daiktus, gyvendamas name ir mokėdamas mokesčius. Sandoris sudarytas pas notarą, duomenų, jog prieš A. Ž. valią, nėra, suinteresuoti asmenys B. Ž., R. A. pareiškėjui dėl turto pretenzijų neturi. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, patikslintas pareiškimas tenkintinas – pareiškėjui atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Tenkinti patikslintą pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjui A. P., (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą 1986 m. rugsėjo 19 d. sudarytai, Akmenės valstybinės notarės kontoroje patvirtintai sutarčiai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nusipirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įregistruoti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.