Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-03 · Byla Nr. TS-67-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
TS-67-1078/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-67-1078/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 59-176 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu – paskirta 3 metų laivės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2016 m. gegužės 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 19 d., 1/2 bausmės atliko 2018 m. rugpjūčio 19 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugpjūčio 22 dienai - 1 metai 2 mėnesiai ir 28 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 59-176 nuteistajam A. B. nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis su komisijos sprendimu nesutinka, nurodo, kad komisijos pirmininkas neįvertino 3 (trijų) komisijos narių atskirosios nuomonės, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą jis iš dalies atlygino iš darbo užmokesčio, gaunamo pataisos namuose. Nurodė, jog išėjęs į laisvę jis be vargo susiras darbą ir stengsis kuo greičiau padengti skolas antstoliams ir atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Bausmės atlikimo laikotarpiu atliko visas jam siūlytas rekomendacijas, įgijo dvi profesijas, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-204-487/2017).

Teismas susipažinęs su nuteistojo skundu, nuteistojo asmens byla ir išnagrinėjęs Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. B. nustatė, kad Komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 59-176 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Iš teismui pateiktos asmens bylos nustatyta, kad A. B. anksčiau teistas net 13 kartų, praeityje buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas (vieną kartą), tiek ir lygtinis paleidimas (2 kartus), tačiau visais atvejais A. B. pažeisdavo sąlygas taip nepateisindamas jam parodyto pasitikėjimo. Šiuo metu jis atlieka bausmę (subendrintą pagal šešis nuosprendžius) už apysunkių nusikaltimų, susijusių su svetimo turto pagrobimu bei sugadinimu, padarymą. Atsižvelgiant į ankstesnių teistumų skaičių, darytina išvada kad asmuo linkęs nusikalsti ir nesilaikyti visuomenės priimtų elgesio normų, nei jam anksčiau paskirtos bausmės, nei parodytas teismo pasitikėjimas, leidžiantis neatlikinėti realios laisvės atėmimo bausmės, nepadarė teigiamos įtakos. Anaiptol, atsižvelgiant į tai, kiek kartų nuteistajam buvo sudarytos sąlygos realiai neatlikinėti laisvės atėmimo bausmės, bei į tai, kad jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, leidžia teismui spręsti, jog toks teismo parodytas pasitikėjimas nuteistajam suformavo neteisingą požiūrį į gresiančią atsakomybę už įvykdytą nusikalstamą veiką ir sudarė sąlygas pajusti galimybę būti nebaudžiamam, kas savo ruožtu vėl galėjo skatinti nusikalsti ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog, kaip matyti iš skundžiamo Komisijos nutarimo, nuteistasis pats pripažįsta, jog nusikalstamumą lėmė narkotikų vartojimas bei finansinis trūkumas, o pats nuteistasis yra linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes. Iš skundžiamo nutarimo taip pat matyti, jog nuteistasis, kuris narkotikų vartojimą pats išskiria kaip vieną esminių priežasčių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje nesistemingai lankė AN grupės užsiėmimus. Visa tai leidžia spręsti, jog nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, yra linkęs kaltinti išorines aplinkybes, negeba spręsti savo elgesio esminių problemų.

Nuteistasis skunde teigia, kad jo įvykdyti nusikaltimai nėra smurtiniai. Tačiau iš asmens bylos matyti, kad A. B. nusikaltimų modeliui jie ir nėra būdingi, beveik visi teistumai susiję su turtiniais nusikaltimais, daugiausiai iš jų, vagystėmis. Iš to galima spręsti, kad nuteistasis linkęs sumenkinti savo padarytas nusikalstamas veikas, kaip mažiau pavojingas, lyginant jas su smurtiniais nusikaltimais, be to, iš teismui pateiktos asmens bylos (2019 m. rugpjūčio 12 d. Socialinio tyrimo išvados) nustatyta, kad nuteistasis nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose, ne sistemingai lankė AN susitikimus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis turėjo problemų vartodamas narkotines medžiagas (švirkščiamą heroiną), šių programų nelankymas rodo nuteistojo menkavertį požiūrį į jo gyvenime kylančias problemas, atsainų požiūrį į reabilitacijos teikiamą naudą.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. B. šiuo metu skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 615,58 Eur (nemoka). Pagal teismo nuosprendžius iš nuteistojo priteisti civiliniai ieškiniai. Nuteistasis pripažįsta, kad turi skolų antstoliams, dalį skolų yra sumokėjęs: iš atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio (laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 1 d. – 2017 m rugsėjo 1 d.) matyti, kad nuteistasis 2017 m. birželio 14 d. antstoliui M. D. pervedė 88,17 Eur, 2017 m. birželio 20 d.) antstolei V. Meškauskienei pervedė 317,31 Eur). Nuteistasis teigia, jog šiuos pavedimus antstoliams darė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę iš asmeninių santaupų. Pažymėtina, kad dengiamos skolos buvo tik 2017 m. t. y. daugiau nei prieš 2 metus, nors nuteistasis šiuo metu dirba pataisos namuose. Ši aplinkybė teismui leidžia spręsti apie nuteistojo atsainų ir abejingą požiūrį į galimybę dengti turimus finansinius įsipareigojimus ir leidžia abejoti jo teiginiais, jog būtent jo buvimas laisvėje sudarys sąlygas greitesniam tokių įsiskolinimų padengimui.

Be to, nuteistasis nurodo skunde, jog jis, išėjęs į laisvę, be vargo susiras darbą, tačiau asmens byloje duomenų, apie tai, kad nuteistasis bus kur nors realiai įdarbintas, nėra. Kaip matyti iš nuteistojo atžvilgiu priimtų nuosprendžių, jis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo niekur nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nuteistojo teiginiai apie jo galimybes susirasti darbą yra tik deklaratyvaus pobūdžio, o jo ateities planai yra nekonkretūs.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 88 balai, iš jų 50 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 38 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti). Nagrinėjamu atveju, nuteistojo A. B. dinaminiai veiksniai sudaro ženklią dalį (38 balus iš 88 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kas reiškia, jog jie objektyviai gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis.

Teismas atsižvelgia ir teigiamai vertina, kad nuteistasis A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu lankė individualias psichologo konsultacijas, atliko gerbūvio darbus, dirbo, mokosi, turi įgijęs siuvinių gamintojo kvalifikaciją, be to yra įgijęs elektros įrengimų remontininko kvalifikaciją, pataisos namuose stengiasi atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, pastangas ateityje nenusikalsti ir gyventi dorai, kas rodo pakankamai teigiamą A. B. paskirtos bausmės poveikį, šios nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarios, tačiau jos nėra pakankamas pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo įgyvendinimas sietinas su nukentėjusiųjų bei visuomenės interesu, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

Teismo manymu, nuteistojo A. B. skunde nurodomi motyvai dėl Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 59-176 panaikinimo, nesudaro pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija priimdama 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 59-176 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei išnagrinėjusi visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. skundą atmesti.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 59-176 netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė