Kauno apylinkės teismo nuosprendis

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusų tautybės, Rusijos Federacijos pilietis, neturintis leidimo gyventi LR, leidimo galiojimo laikas pasibaigęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, nuo 2012-02-03 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kaltinamojo tvirtinimu gyv. pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų: 1) 2001-06-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 47¹ str. 1 d., 5 d. 4 p., 6 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2001-07-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d. subendrinta su 2001-06-26 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 2 laisvės atėmimo. Pritaikius BK 47¹ str. 1 d., 3 d., 5 d. ir 6 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 3) 2009-03-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 d., paskirta galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo. 2010-05-07 nutartimi 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų areštą; 4) 2011-05-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 5 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2011-08-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su 2011-05-31 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 7 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2013-10-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 4 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2014-09-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams, atliekant bausmę pataisos namuose; 8) 2014-09-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, atliekant bausmę pataisos namuose; 9) 2014-12-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. (2 epizodai). BK 63 str. 1 d. 4 d. ir BK 64 str. subendrinus bausmes su ankstesniais nuosprendžiais paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; paleistas 2016-11-04 visiškai atlikęs bausmę, 10) 2017-01-13 Kėdainių r. apyl. teismo pagal BK 145 str. 1 d. – 1 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausme PN, paleistas atlikęs bausmę 2018-03-12, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimu policijos pareigūnui) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-03-29 apie 14.30 val., D. L., (duomenys neskelbtini), tarp pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti patikrinimo dėl teismo sprendimo nevykdymo ir sulaikymo dėl pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, grasindamas nužudyti ir panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino jį sulaikyti ketinusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui D. Č., tai yra vieną kartą kumščiu sudavė pastarajam į veidą, rankomis apdraskė dešinės rankos plaštaką, tuo padarė D. Č. odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nuo suduoto smūgio ant žemės nukritus D. Č. akiniams „Dolce Gabbana“, kurių vertė 350 Eur, jis tyčia rankomis juos sulaužė, taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui bei sugadino svetimą, D. Č. priklausantį 350 Eur vertės, turtą.

Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino iš dalies, nes į prieš jį policijos pareigūno panaudotą fizinį smurtą atsakė tuo pačiu, tai yra sudavė policijos pareigūnui, o pareigūno akinių tyčia nesulaužė, jie galėjo sulūžti grumtynių metu. Kaltinamasis patvirtino, kad įvykis įvyko aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje. Prie jo privažiavo policijos automobilis, išlipo policininkas Č., liepė sėstis į automobilį. Jis policijos pareigūno du kartus klausė, kodėl jis turėtų sėstis į automobilį, tačiau policininkas nepasakė, todėl jis nuėjo. Jis nuėjo nuo policijos pareigūnų, nes jam nepasakė priežasties, dėl ko jį nori įsisodinti į automobilį, o jis turėjo kitų reikalų – ėjo darytis fotonuotraukos asmens dokumentui. Jei policijos pareigūnas būtų iš karto pasakęs, kad jo parašo reikia, būtų sėdęs ir važiavęs. Policininkas Č. buvo su tarnybiniu automobiliu ir vilkėjo uniformą. Č. priėjęs prie jo griebė už kairio striukės peties ir su dešine ranka pradėjo trankyti į krūtinės sritį, sudavė virš penkių kartų. Tada jis iš karto kumščiu trenkė atgal. Kur sudavė neprisimena. Galėjo suduoti daugiau nei vieną kartą. Po to Č. liepė jam gultis ant žemės, tačiau jis tą daryti atsisakė, tada Č. jį parvertė. Jis priešinosi. Tuo momentu nukrito ir jo, ir Č. akiniai. Mano, kad Č. akiniai buvo sulaužyti grumtynių metu. Jis galėjo akinius sulaužyti netyčia. Jam uždėjo antrankius, papurškė dujų. Pripažįsta, kad jis pažeidė teismo įpareigojimą kiekvieną trečiadienį registruotis policijoje, buvo užmiršęs. Policijos pareigūną Č. pažinojo iš matymo, jokių konfliktų su juo anksčiau nėra turėjęs. Č. buvo su kita policijos pareigūne. Neigia rodęs nepadorius gestus ir įžeidinėjęs policijos pareigūs. Policijoje jis turi registruotis, nes yra pasibaigęs jo leidimas gyventi Lietuvoje. Grįžęs iš įkalinimo vietos žinojo, kad turi registruotis. Dėl ko yra sulaikomas jam buvo pasakyta kaip važiavo į komisariatą. Tvirtina, kad įvykio metu nebuvo apsvaigęs. Pripažino, kad uosto klijus. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nežada nukentėjusiajam mokėti. Nesupranta, kodėl turėtų atsiprašyti policijos pareigūno. Dėl to, kad sudavė, atsiprašo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis D. Č. – policijos pareigūnas, patvirtino, kad įvykis įvyko aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje. Dirbo kartu su policijos pareigūne J. J.. Jie jau iš ryto gavo užduotį iš vyresniojo pareigūno D. G. patikrinti L., dėl ko jis nesilaiko teismo paskirto įpareigojimo. Tuo metu žinojo tik tiek, kad L. nevykdė kažkokio įpareigojimo ir turi būti apklaustas. L. jie ieškojo nuo ryto. Namuose jo motina pasakė, kad jis išėjęs. Važinėjo gatvėmis, kadangi žinojo, jog L. dažnai dieną vaikšto mieste. Darbo pabaigoje, apie 14.30 val., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė, kad L. eina nuo Norfos parduotuvės link Vilniaus SEB banko ir akivaizdžiai uosto klijus iš maišelio. Jie privažiavo pro parduotuvės „Maxima“ šoninį privažiavimą L. iš priekio. Juos pamatęs L. pradėjo jiems rodyti vidurinį pirštą ir šalintis link savivaldybės per pėsčiųjų taką. Jie vėl su automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kad vėl jį pasitiktų, tačiau L. pamatęs, kad jie važiuoja jam iš priešpriešos, vėl grįžo prie „Maxima“ parduotuvės. Tada jie vėl apsuko ratą aplinkui (duomenys neskelbtini) gatvę ir išvažiavo nuo pašto pusės į „Maxima“ aikštelę, kur sutiko L. ateinantį priešpriešiais. Pamatęs policijos automobilį L. kaip boksininkas pakėlė rankas ir ateidinėjo link mašinos. Jie sustojo, jis išlipo, prisistatė, perspėjo, kad L. sustotų, nes nori jį apklausti. L. pradėjo juos vadinti „pyderais“, „gaidžiais“, sakė, kad niekur su jais nevažiuos. Jis pradėjo artėti prie L., o kai prisiartino per vieną metrą ar arčiau, nieko nesakydamas, sukdamasis L. iš karto trenkė jam į veidą, dėl ko jam nukrito akiniai. Jis pačiupo L. ir pervertė jį ant žemės. Liepė jam baigti priešintis, išsitraukė antrankius ir bandė juos dėti. Tuo metu L., nes dar buvo laisvos jo rankos, pamatęs jo gulinčius akinius, pagriebė ir su dviem rankomis akinius perlaužė per pusę sakydamas „va pydere tau“. Dedant antrankius L. priešinosi, draskėsi. Buvo įspėtas, kad bus panaudotos dujos, tačiau jis vis tiek nesiliovė, todėl porininkė panaudojo dujas, buvo uždėti antrankiai ir L. patalpintas į policijos automobilį. Policijos automobilyje L. pradėjo jam grasinti, sakyti, kad žino, kur jis gyvena, kad išpjaus, išžudys visą jo šeimą. Komisariate, kol buvo patalpintas į sulaikymo kamerą, L. taip pat priešinosi. Įvykio metu jam buvo įdrėksta į ranką, suduotas smūgis į kaktą, nuo kurio apsvaigęs nebuvo. Dėl smurto jis juto fizinį skausmą. Anksčiau su kaltinamuoju susidurti neteko. Tvirtina, kad L. pirmasis nesudavė, neturėjo tam jokio pagrindo. Įvykio vieta - vieša vieta, tuo metu toje vietoje buvo daug žmonių. Jo įsitikinimu, L. buvo apsvaigęs, buvo išsiplėtę jo vyzdžiai, jis buvo agresyvus. Po sulaikymo iš kaltinamojo buvo paimti ir klijai, ir maišelis. Jo akiniai buvo Dolce Gabana, vertė 350 Eur. Prašo priteisti 350 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą, nes patyrė didelį stresą, kadangi buvo grasinama jo vaikams, jo šeimai, jis juto fizinį skausmą. Dėl kaltinamojo grasinimų žada vaikams pirkti el. apyrankes, kad matytu, kur yra jo vaikai.

Liudytoja J. J. – policijos pareigūnė, parodė, kad įvykis įvyko aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje. Dirbo su vyresniuoju tyrėju D. Č.. D. Č. turėjo vyr. tyrėjo D. G. užduotį paimti paaiškinimą iš D. L., dėl ko jis nevykdo teismo įsipareigojimo ir neatvyksta atsižymėti į policijos komisariatą. Namuose L. nerado. Jį mieste pamatė apie 14.30 val. Jis ėjo prie „Maxima“ parduotuvės, turėjo maišelį su klijais. Pamatęs juos pradėjo elgtis agresyviai, mosikavo rankomis, rodė vidurinį pirštą, nuėjo link pėsčiųjų takelio. Kadangi ten negalima važiuoti, jie apvažiavo pro (duomenys neskelbtini) gatvę ir jį pasitiko prie Danske banko. Vyr. tyrėjas išlipo, girdėjo, kaip jis pasakė, kad reikia pakalbėti, reikia L. apklausti, kad reikės važiuoti į komisariatą. Tuo metu ji sėdėjo automobilyje. Jie paėjo link automobilio galo, girdėjo kaip L. vartojo keiksmažodžius. Kai ji išlipo iš automobilio, kaltinamasis jau buvo paguldytas ant pilvo, o Č. buvo jį prispaudęs ir bandė uždėti antrankius, perspėjo, kad jei nenusiramins, bus panaudotos dujos. Ji papurškė dujų, nes L. muistėsi ir neleido uždėti antrankių. L. grasino pareigūnui, kad susidoros, naudojo keiksmažodžius. Č. jai pasakojo, kad L. trenkė jam į kaktą, vartojo necenzūrinius žodžius. Kai Č. atsisėdo į automobilį ant jo rankos matė įbrėžimą, jis sakė, kad jam įbrėžė. Kai ji išlipo iš automobilio matė, kad Č. yra be akinių, o prieš tai buvo su akiniais. Vėliau iš Č. sužinojo, kad kai kaltinamasis Č. trenkė smūgį, nukrito jo akiniai, o kaltinamasis akinius perlaužė. L. automobilyje grasino susidoroti su visa kolegos šeima. Mano, kad L. buvo apsvaigęs, nes jis su savimi turėjo maišelį su klijais, veidas buvo raudonas, vyzdžiai išsiplėtę, neramus. Kažkada kalbėjo su Č. apie jo akinius, žino, kad jo akiniai buvo firminiai, kad už akinius jis brangiai mokėjo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Č. padarytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 48).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad D. Č. pateikė akinius (1 t., b. l. 36-38). Daiktų apžiūros protokole nurodyti akinių gamintojo pavadinimas, požymiai ir sugadinimai, dėl kurių akinių užsidėti nebegalima (1 t., b. l. 39-43).

Pajėgų išdėstymo plane nurodyta, kad 2018-03-29 D. Č. dirbo kartu su J. J. nuo 08.00 val. iki 15.00 val. (1 t., b. l. 51)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo D. L. parodymais, nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2018-03-29 apie 14.30 val., D. L., (duomenys neskelbtini), tarp pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti patikrinimo dėl teismo sprendimo nevykdymo ir sulaikymo dėl pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, grasindamas nužudyti ir panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino jį sulaikyti ketinusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui D. Č., tai yra vieną kartą kumščiu sudavė pastarajam į veidą, rankomis apdraskė dešinės rankos plaštaką, tuo padarė D. Č. odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nuo suduoto smūgio ant žemės nukritus D. Č. akiniams „Dolce Gabbana“, kurių vertė 350 Eur, jis tyčia rankomis juos sulaužė, taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui bei sugadino svetimą, D. Č. priklausantį 350 Eur vertės, turtą.

BK 286 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams.

Iš išnagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo ir šiuo metu yra policijos pareigūnas, įvykio laiku vykdęs savo tarnybines pareigas, ką įrodo rašytis įrodymas – policijos pareigūnų pajėgų išdėstymo planas. Nukentėjusysis įvykio metu dėvėjo tarnybinę uniformą, darbe buvo su tarnybiniu automobiliu. Akivaizdu, kad kaltinamasis tai matė ir suvokė, kaip tai patvirtino ir pats kaltinamasis.

Kaltinamasis pripažino, kad jis nevykdė teismo paskirto įpareigojimo – trečiadieniais registruotis policijoje. Be to, iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad kaltinamasis, iki policijos pareigūnams sustojant, elgėsi agresyviai, rodė jiems nepadorius gestus, o ir sustojus vartojo policijos pareigūnus įžeidžiančius žodžius, keiksmažodžius. Esant tokiai situacijai policijos pareigūnas (-ai) pagrįstai reikalavo, kad kaltinamasis vykdytų jo (-ų) teisėtus nurodymus, turėjo teisėtą pagrindą prašyti kaltinamąjį sėstis į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą.

Kaltinamasis turėjo visas sąlygas įvykdyti policijos pareigūno reikalavimą, tačiau klaidingai įsivaizdavo ir įsivaizduoja, kaip tai matyti iš jo parodymų teisiamojo posėdžio metu, kad būtent jis turi valdingus įgalinimus nuspręsti kokius veiksmus turi teisę ir kokius neturi teisės atlikti tarnybines pareigas atliekantys policijos pareigūnai, nesuvokė ir nesuvokia, kad jo aktyvūs veiksmai prieš pareigūną buvo neteisėti.

Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino tarnybines pareigas einančiam policijos pareigūnui D. Č. ir jį sužalojo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad sudavė policijos pareigūnui kumščiu, tai yra patvirtino, kad policijos pareigūno atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą.

Kaltinamojo kaltę įrodo nukentėjusiojo – policijos pareigūno D. Č., įspėto dėl melagingų parodymų davimo, paaiškinimai, kad tarnybiniu automobiliu privažiavus prie ieškoto kaltinamojo, juos pamatęs L. pradėjo rodyti vidurinį pirštą ir šalintis, o jiems sustojus, kovinėje pozicijoje artėjo prie automobilio, išvadino įžeidžiančiais žodžiais, atsisakė vykti į policijos komisariatą, nieko nesakydamas trenkė į veidą, numušė akinius, kuriuos vėliau tyčia ir sąmoningai perlaužė, priešindamasis sulaikomas įbrėžė į ranką, o vežamas į policijos komisariatą grasino susidoroti su policijos pareigūno šeima. Nukentėjusysis teismui nurodė, kad buvo sužalotas, juto fizinį skausmą.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – rašytiniai įrodymai, liudytojos parodymai.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina kaltinamojo panaudoto fizinio smurto turinį.

Liudytoja J. J. – policijos pareigūnė, įspėta dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, jog kaltinamasis jiems rodė vidurinį pirštą, bandė pasišalinti, o sustojus ir paaiškinus, kad turės vykti į policijos komisariatą, vartojo keiksmažodžius, priešinosi sulaikomas, grasino pareigūnui, kad susidoros; patvirtino, jog policijos pareigūnas D. Č. jai pasakojo, kad L. trenkė jam į kaktą, įbrėžė į ranką, patvirtino, jog pati matė ant rankos įbrėžimą, o išlipusi iš tarnybinio automobilio matė, kad Č. buvo be akinių, o prieš tai buvo su akiniais, kad vėliau iš Č. sužinojo, jog kai kaltinamasis Č. trenkė smūgį, nukrito jo akiniai, po ko kaltinamasis akinius perlaužė.

Teismas remiasi šios iš esmės netiesioginės liudytojos parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, paminėtų asmenų parodymais nėra pagrindo netikėti.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių patikimų duomenų, nenustatytas realus pagrindas, dėl ko nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamąjį, melagingai apkaltinti padarius kriminalinį nusikaltimą.

Teismas neturi jokių duomenų ar pagrindo tikėti, kad nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Ant kaltinamojo kūno jokių sužalojimų nekonstatuota, kaltinamasis buvo sulaikomas dienos metu, viešoje ir gausiai žmonių lankomoje vietoje prie parduotuvės, todėl kaltinamojo aiškinimas, jog jis policijos pareigūnui sudavė todėl, kad pirmasis sudavė šis - nelogiškas ir niekuo nepagrįstas, todėl vertintinas kritiškai, kaip kaltinamojo siekimas išvengti atsakomybės arba sušvelninti savo padėtį.

Tarp kaltinamojo veikos – smūgio kumščiu policijos pareigūnui į veido sritį, aktyvaus priešinimosi metu įbrėžtos rankos ir dėl to atsiradusių pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo manymu, fizinio skausmo jutimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina teismo medicinos specialisto išvada, nes skausmas nėra objektyvus nusiskundimas.

Nustatyta, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė veikdamas tyčia. Kaltinamojo tyčią dėl jo gebėjimo orientuotis apsprendžia nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų visuma, kuri leidžia daryti išvada, kad kaltinamasis suvokė ką daro, smūgį tikslingai sudavė ir aktyviai priešinosi savo pareigas vykdančiam policijos pareigūnui. Esant tokiai situacijai kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes. Įstatymo leidėjas BK 286 str. dispozicijoje nenumato pasekmių atsiradimo, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis policijos pareigūnui kaltinamasis pradėjo vartoti fizinį smurtą.

Teismas, remdamasis įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad D. L., panaudojęs fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, tai yra valstybės tarnautojui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje ir atliekančiam viešojo administravimo veiklą, dėl ko policijos pareigūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta policijos pareigūno sveikata.

BK 187 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, nurodė, kad policijos pareigūno akiniai galėjo būti sulaužyti jo sulaikymo metu, grumiantis, netyčia.

Nukentėjusysis kategoriškai tvirtino, kad kaltinamasis jo akinius perlaužė tyčia ir sąmoningai, prašė kaltinamąjį už tai nuteisti. Nukentėjusiojo parodymais, kaip teismas jau pasisakė, nėra pagrindo netikėti. Liudytoja J. J. patvirtino, jog policijos pareigūnas D. Č. jai sakė, kad kaltinamasis perlaužė jo akinius. Apžiūrėti ir fotografuoti akiniai yra lūžę lygiai per pusę, kas taip pat neleidžia daryti išvados, jog jie buvo sugadinti netyčia, grumtynių metu. Turto vertės kaltinamasis neginčijo, pagrindo netikėti nukentėjusiojo pateiktu turto įvertinimo, nėra (BPK 7 str.).

Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sugadino 350,00 Eur vertės nukentėjusiojo akinius. O kadangi sugadinto turto vertė viršija 5 MGL, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas. Akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis nukentėjusiam asmeniui užkirto kelią savo turtu naudotis pagal jo funkcinę paskirtį, padarė turtinę žalą.

Kadangi pasipriešinimo pareigas einančiam valstybės tarnautojui metu buvo tyčia sugadintas jo turtas, kaltinamojo veika turi būti kvalifikuotina kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad D. L. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas policijos pareigūnui) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

Nukentėjusysis ir liudytoja nurodė, kad matė, kaip prieš įvykį kaltinamasis uostė klijus. Kad uosto klijus nepaneigė ir pats kaltinamasis. Tačiau apsvaigimas nuo kitokių medžiagų įvykio metu objektyviai nustatytas byloje nebuvo, nors kaltinamojo elgesys ir leidžia daryti tokias prielaidas. Esant tokiai situacijai, baudžiamojoje byloje negalima remtis prielaidomis ir daryti išvados, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl apsvaigimas darant nusikaltimą kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe nepripažintinas.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du, tyčiniai, baigti, nesunkūs nusikaltimai; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nepateisinamą savęs priešpastatymą Lietuvos Respublikoje galiojantiems įstatymams, viešajai tvarkai; į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę – teistas 10 kartų, iš jų 1 kartą jau teistas už fizinio smurto naudojimą prieš pareigūną, 1 kartą už fizinį smurtą prieš savo tėvą, 6 kartus už chuliganišką elgesį ir fizinio smurto naudojimą prieš kitus žmones, nusikaltimą padarė praėjus tik 17 dienų nuo jo paleidimo iš PN, teistumas neišnykęs, nuolat baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe daug kartų už nedidelį chuliganizmą ir pan., iki 2011-01-10 buvo registruotas priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, psichikos kabineto priežiūros grupėje neįrašytas, Alytaus pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai.

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, yra pavojingas visuomenei, bausmės tikslas neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimus jam skiriant terminuotas laisvės atėmimo bausmes (BK 50, 56 str.); atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė - paskiriant didesnes bausmes, nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 str.); bausmes tarpusavyje subendrinat apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.); į laisvės atėmimo bausmę įskaitant laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (BK 66 str.); bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2018-03-29 (1 t., b. l. 76-78, 105-106; 2 t. b. l. 37-38). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, už kuriuos numatytą griežtesnė nei 1 metų laisvės atėmimo bausmė, turi neišnykusį teistumą, praeityje teistas 10 kartų, iš PN atlikus bausmę paleistas tik 2018-03-12, o nusikalstamą veiką padarė 2018-03-29, nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, laisvėje nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, neturintis leidimo gyventi LR, neturintis nuolatinės deklaruotos gyvenamosios vietos, šioje byloje nuteistas realia bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, darys naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 7, 8 d.), paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, esant suėmimo sąlygoms ir pagrindams, tai yra švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis nesant galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, kuriais siekiama užtik­rinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusysis D. Č. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 350,00 Eur turtinės ir dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 32-33). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis savo ieškinį palaikė.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, nesutiko motyvų nenurodė.

Nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą. Nors nukentėjusysis teismui nepateikė dokumentų apie sugadintų akinių vertę, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis akinių vertės neginčijo (BPK 7 str.), į liudytojos parodymus, į apžiūros protokole užfiksuotus akinių duomenis, daro išvadą, kad akinių vertė reali, teismui abejonių nekelia, todėl civilinis ieškinys dėl 350,00 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą.

Nors nukentėjusysis sunkių sužalojimų nepatyrė, nežymus sveikatos sutrikdymas konstatuotas tik dėl rankos įbrėžimo, gydymo neprireikė, neturtinės žalos dydį iš esmės grindė kaltinamojo jo šeimai išsakytais grasinimais, dirba policijos pareigūnu, kurio darbas tiesiogiai susijęs su rizika, kuri aptariama šioje byloje, akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, buvo nežymiai sužalotas, viešoje vietoje buvo pažemintas ne tik kaip policijos pareigūnas, bet ir kaip žmogus, buvo sulaužyti jo akiniai.

Nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis padarė veikdamas tyčia, yra sveikas ir darbingas, nes priešingų duomenų byloje nėra.

Iš kaltinamojo šioje byloje priteisiamas ir turtinės žalos atlyginimas.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajam atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 300 Eur, toks dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais. (BPK 115 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas policijos pareigūnui) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas), ir nuteisti:

pagal BK 286 straipsnį - 2 metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. – bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje 2018-05-15.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-03-29 iki nuosprendžio paskelbimo – 2018-05-15 (1:1).

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamojo D. L. nukentėjusiajam D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) turtinės ir 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).