Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Eglei Lazdauskienei, R. A.,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui N. R., atsakovo N. R. priešieškinį ieškovei Ž. R., į procesą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (kreditoriai ) - Luminor bank AB, D. R., išvadą teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl šalių santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto ir prievolių kreditoriams dalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies.

Iš teiktų šalių paaiškinimų, rašytinių duomenų nustatyta. kad santuoka tarp ieškovės Ž. R. (iki santuokos sudarymo – B.), ir atsakovo N. R. buvo sudaryta 2009 m. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. X (1 t., 12 b. l.). Santuokos metu ieškovė su atsakovu susilaukė dviejų vaikų: B. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini) , kurie yra nepilnamečiai (1 t., 3-4 b. l.). Iki santuokos sudarymo ieškovė 2009-07-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bei 2009-07-14 turto perdavimo -priėmimo akto pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teise 19,40 kv. m bendro ploto butą su 6,30 kv.m bendro naudojimo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini) už 5792 Eur ( 20 000 litų) kainą ( 3 t., 52-55 b.l.), santuokos metu šis butas buvo parduotas už 7500 Eur pagal 2016-10-07 pirkimo -pardavimo sutartį (1 t., 29-34 b.l.). Be to šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,0754 ha žemės sklypą su sodo pastatu ir šiltnamiu adresu (duomenys neskelbtini), už 21 721,50 Eur (75 000 Lt) pagal 2013-07-09 pirkimo -pardavimo sutartį Nr.5562 ir 2013-07-12 AB Luminor bank ( buvęs DNB bankas) kreditavimo sutarties Nr. 4205-2013-83733 pagrindu už suteiktą 17 087,58 Eur būsto kreditą; šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė bylos iškėlimo metu, VĮ Registro centro masinio vertinimo duomenimis 2017-08-09, sudarė 22 081 Eur (1 b.t., 15-19; 22-24 b.l.). Konstatuotina, kad byloje savarankiškų reikalavimų sutuoktiniams dėl paskolų priteisimo nepareiškė nė vienas kreditorius. Iš trečiojo asmens AB Luminor bank teiktų duomenų nustatyta, kad ieškinio pateikimo teismui metu (2017-08-05) ieškovė ir atsakovas turėjo 14 944,91 Eur skolinių įsipareigojimų už įgytą turtą, todėl bankas laikytinas suinteresuotu bylos baigtimi ir įtrauktas į procesą dėl solidaraus prievolės pobūdžio bei jos tolesnio vykdymo, nutraukiant šalių santuoką. Be to ginčo teisme nagrinėjimo metu į procesą įtraukta kreditore D. R., atsakovui priešieškinyje nurodžius aplinkybes, kad šalys santuokos metu 2016 metais iš šio asmens pasiskolino 2000 Eur, iš šios paskolos negrąžinta 1000,00 Eur, ir teismui yra pagrindas vertinti šios prievolės pobūdį bei spręsti dėl jospa dalinimo tarp sutuoktinių ( 1 t., 145 b.l., 3 t., 39 b.l.).

Kadangi atsakovas teismo posėdyje sutiko su keliais ieškovės ieškinio reikalavimais, ieškinį visiškai pripažino dėl ieškovės santuokinės pavardės palikimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl teismas, priimdamas sprendimą, išdėsto sutrumpintus motyvus tose ieškovės reikalavimų dalyse (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

I. Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamame ginče ieškovė palaikė pagrindinį reikalavimą ir prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; atsakovas tokiam vieno sutuoktinio kaltės nustatymui iš esmės prieštaravo, priešieškiniu reikalavimą pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 str. ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.). Taip pat CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismo nuomone, byloje pagal surinktus įrodymus, negalima konstatuoti nė vienos iš CK 3.60 str. 3 d. numatytos sutuoktinio kaltės prezumpcijos. Nors ieškovė savo paaiškinimais bei jos iniciatyva pakviestų liudytojų – tėvų L. ir S. B. ir brolio A. B. parodymais, policijos medžiaga bei teiktais garso įrašais įrodinėjo aplinkybes apie atsakovo naudotą fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, teismas negali tokių duomenų vertinti kaip pagrindžiančių atsakovo žiaurų elgesį su savo sutuoktine bei nulėmusį santuokos iširimą. Visų pirma, nė vienas iš apklaustų teisme liudytojų nepatvirtino tiesiogiai matę atsakovą smurtaujant prieš ieškovę, apie tai girdėję tik iš ieškovės pasakojimų; esminis atsakovo fizinis smurtavimas (fizinio skausmo sukėlimas ieškovei) fiksuotas 2012 metais (2012-03-23 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal LR BPK 212 str. 5 p., šalims susitaikius). Todėl tolesnis šalių gyvenimas kartu, dviejų vaikų gimimas 2013 metais ir bendras šeimos ūkio vedimas iki 2017 m. balandžio mėnesio rodo tai, kad ne pavartotas atsakovo fizinis smurtas įtakojo santuokos iširimą. Juo labiau, teismas neturi pagrindo remtis subjektyviais ieškovės ir jos artimųjų, neturinčių medicininio išsilavinimo, teiginiais bei prielaidomis apie atsakovo smurtinį elgesį, piktavališką susitarimą su medikais, taikant fizinę prievartą ir prieš jos valią patalpinant ieškovę dėl psichinės sveikatos problemų į atitinkamą gydymo įstaigą 2017 m. balandžio 26 d. – gegužės 2 d., kas akivaizdžiai prasilenkia tiek su skubios medicinos pagalbos teikimo Lietuvoje praktika, turima gydytojų kompetencija, diagnozuojant fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus, bei suteiktais teisiniais įgaliojimais, taikant medicininį gydymą tokiems pacientams.

Teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visetas leidžia konstatuoti abiejų sutuoktinių nelojalumą, nepagarbą vienas kitam, susvetimėjimą, nemokėjimą spręsti konfliktinių situacijų tarpusavyje, auginti savo vaikus ir tvarkyti bendrai šeimos finansų be tėvų ar kitų giminaičių įtakos, jų teikiamos materialinės pagalbos bei vienašališkų patarimų. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas vertina, kad tai, jog vieno sutuoktinio kaltė (atsakovo smurtinis ir nepagarbus elgesys šeimoje, necenzūrinių žodžių vartojimas ieškovės atžvilgiu, jos garbės ir orumo žeminimas buitinių konfliktų metu, neigiamos įtakos darymas jos emocinei ir fizinei būklei) dėl santuokos iširimo galimai daug didesnė negu kito sutuoktinio (ieškovės), kuri taip pat nerodė deramos pagarbos sutuoktiniui, nebebuvo jam lojali, dėl emocinio ir fizinio diskomforto, patiriamo auginant du mažamečius vaikus nepilnai įrengtame sodo namelyje už miesto ribų, pradėjo teikti pirmenybę buvimui su vaikais pas savo tėvus Šiaulių mieste, ignoravo sutuoktinio poreikius gyventi vienoje šeimoje bei menkino jo, kaip tėvo vaidmenį, vaikų auklėjime, priežiūroje ir išlaikyme, neturi įtakos abiejų sutuoktinių kaltės konstatavime.

Teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos jų turimos santuokinės pavardės, kaip to pageidauja abi šalys –R., R. (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. ). Konstatavus abiejų sutuoktinių kaltę santuokos iširime, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo ir juos atmeta (CK 3.70 str. 2 d.). Po sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje teismas mano esant reikalinga dėl privataus šalių gyvenimo duomenų apsaugos darytuose garso įrašuose CD laikmenoje ( vokas - 2 tomas, 133 b.l.), taip pat darytus visus uždarų teismo posėdžių (tiek parengiamojo, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės) garso įrašus pripažinti nevieša bylos medžiaga (CPK 10 str. 1 d., 2 d.).

II. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas byloje išreiškė poziciją, kad visiškai sutinka su ieškovės reikalavimu, tenkinami ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl šalių nepilnamečių vaikų B. R. ir J. R., gimusių (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina - ieškove (CK 3.169 str.).

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (LR CK 3.156 straipsnis). Konstatuotina, kad teismo sprendimu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su motina, ji turi didesnes galimybes auklėti sūnus, tačiau tai nesumažina vaikų tėvo (atsakovo) teisės dalyvauti jų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikai, nekliudyti antrajam bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė savo pradiniuose ieškinio reikalavimuose prašė gana minimalios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, vėliau ją gana konkrečiai detalizavo, motyvuodama netinkamu atsakovo elgesiu, negebėjimu rūpintis savo vaikais, jų sveikata, taip pat atsikirsdama į priešieškinio reikalavimus bei į susidariusias konfliktines situacijas su atsakovu dėl vaikų sergamumo, subjektyviai vertindama atsakovo daromą neigiamą įtaką, atsisakė svarstyti siūlomą kitos šalies taikų susitarimą dėl bendravimo su vaikais (3 t., 26-30 b.l.).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje teikė argumentus, jog jis stengiasi tinkamai prižiūrėti abu vaikus, jų dienos rėžimu, fizine sveikata, todėl turėtų būti kompensuojami tie savaitgaliai, kada vaikai suserga ir ieškovė neleidžia jiems bendrauti su tėvu; be to jam iš anksto sunku suplanuoti savo darbinį laiką ir kasmetines atostogas, tai priklauso nuo jo turimo darbo bendrovėje apimties, todėl norėtų maksimaliai bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu; tam iš esmės pritarė ir išvadą teikianti institucija, nematyta priežasčių, dėl kurių tėvo bendravimas su vaikais būtų griežtai ribojamas. Tokių aplinkybių pagrindu teismas vertina, kad tenkinami iš dalies tiek ieškovės ieškiniu, tiek atsakovo priešieškiniu bei atsiliepimu į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (3 t., 111-112 b.l.) teikiami reikalavimai dėl bendravimo su vaikais ir nustatytina tokia bendravimo su vaikais tvarka, kuri pirmiausia atitiktų mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir būti auklėjamiems tiek tėvo, tiek motinos.

Remdamasis CPK 376 str., 385 str. nuostatomis, teismas savo iniciatyva derina abiejų šalių siūlomas bendravimo su vaikais sąlygas, atsižvelgdamas į abiejų tėvų negebėjimą taikiai susitarti, į mažamečių vaikų turimą dienos režimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, būtiną laiką jų popietiniam miegui, bei numatomą ateityje vaikų užimtumą mokykloje, ir nemano, kad atsakovas pagrįstai pageidauja vaikų gimimo dieną juos pasiimti jau 12 val. iš ugdymo įstaigos; be to atmestinas jo reikalavimas tvarkoje įtvirtinti tėvams teisę neduoti vienas kitam jokių ataskaitų apie numatomą ar praleistą su vaikais laiką, nes tai prieštarauja tėvų valdžios turiniu ir jų tinkamam naudojimui. be to negali būti nustatoma atskirai vaikų teisė bendrauti su seneliais, nes tai išeina iš ginčo ribų ir galimų reikalavimų santuokos nutraukimo byloje (CPK 383 str. 3 d.)

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.Ieškovė savo teiktais ieškinyje ir patikslintame procesiniame dokumente paskaičiavimais, duotais teisme paaiškinimais, rašytiniais duomenimis pagrindė aplinkybes, kad ikimokyklinio amžiaus sūnų Beno ir Justo būtiniausiems poreikiams tenkinti ji su artimųjų finansine parama išleidžia nuo 350 Eur iki 390 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, teigdama, kad lygia dalimi prie išlaikymo turėtų prisidėti atsakovas. Atsižvelgiant į ieškovės prašomą iš atsakovo priteisti išlaikymo kiekvienam vaikui dydį bei esant iš esmės ginčui tarp šalių dėl vaiko poreikių užtikrinimo bei atsakovo išlaikymo teikimo būtinumo, atsakovui priešieškiniu teikiant reikalavimus dėl daug mažesnio išlaikymo ( po 70,00 Eur kiekvienam vaikui) teikimo galimybės, konstatuotina, kad 170,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, priteistinas iš atsakovo, nelaikytinas aiškiai per dideliu, atitinka teismų praktikoje suformuotus orientacinius kriterijus, siekiant patenkinti pagrindinius ikimokyklinę įstaigą lankančių vaikų poreikius, todėl ši ieškinio dalis tenkinama visiškai.

Ieškovė pagrindė detaliais paskaičiavimais l mėnesio vaiko poreikius būstui, maistui, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms, higienos, švaros prekėms, kitoms paslaugoms ( 1 t., 60 b.l.) bei teiktais rašytiniais įrodymais ( 1 t., 61-68 b.l., 2 t., 119-131 b.l.; 3 t., 4-26 b.l.) ) aplinkybes, kad šiuo metu su vaikais gyvena panaudos pagrindais tėvų bute, prisideda prie buto komunalinių patarnavimų apmokėjimo, nesinaudoja turimu nekilnojamuoju turtu (jame gyvena atsakovas), perka vaikams maistą, drabužius, avalynę, kitas būtinas prekes, apmoka už darželio lankymą, be to įsidirbdama mokytoja, ji tik kelis mėnesius gauna pastovias (iki 450 Eur) mėnesines darbo užmokesčio pajamas. Teismas taip pat vertina, kad atsakovas vienas gyvena šeimos būste, vadovauja nuosavam verslui ( UAB „B.“), neturi kitų išlaikytinių, jo realios pajamos yra palyginti didesnės nei ieškovės; be to ieškovė siekia šeimos turto savo nuosavybėn ir po santuokos nutraukimo ketina viena vykdyti turimą prievolę bankui, kas atitinkamai sumažina atsakovo turimų finansinių įsipareigojimų naštą. Be to atsakovas neturi neįgalumo, rimtų sveikatos problemų, todėl gali užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui bei lygia dalimi su ieškove prisidėti prie vaikų išlaikymui reikalingų lėšų. Atitinkamai priteistinas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis turi būti indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat tenkinus ieškovės reikalavimą, nustatytina ieškovei uzufrukto teisė į šias išlaikymo lėšas (CK 3. 185 str. 1 d., 3.208 str.).

Be to teismas daro išvadą, kad ieškovė iš dalies įrodė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir pagrindė aplinkybes, jog atsakovas neteikė deramo išlaikymo abiem vaikams daugiau nei tris su puse mėnesių ( nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017-08-23 - ieškinio teismui padavimo dienos). Teismas tenkindamas šį reikalavimą iš dalies, atsižvelgia į ieškovės paaiškinimų nuoseklumą, teiktus rašytinius duomenis iš banko sąskaitų, paties atsakovo pripažinimą, kad pagal išgales mokėjo vaikams išlaikymą tik iki 50,00 Eur kas mėnesį, ir daro išvadą, jog atsakovas iš dalies vykdė savo pareigą išlaikyti kartu su juo nebegyvenančius mažamečius vaikus. Todėl 370,00 Eur jo sumokėtą sumą ( po 185, 00 Eur kiekvienam vaikui) įskaitant bei vertinant, kad po 170 Eur išlaikymas abiems šalių vaikams buvo reikalingas kiekvieną mėnesį (po 5,67 Eur į dieną), iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuotinas ne už 4 mėnesius, kaip to prašo ieškovė, bet už tris mėnesius ( 510 Eur) ir 21 dieną (119, 07 Eur). Teismo atliktais paskaičiavimais išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam šalių vaikui už 3 mėnesius 21 dieną iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos sudaro 444,07 (629,07 -185,00) Eur, ir ši išlaikymo įsiskolinimo suma priteistina iš atsakovo. Be to teismas, nustatydamas tėvo pareigą išlaikyti savo vaikus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neturi teisinio pagrindo tenkinti teikiamo priešieškinio reikalavimo – nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš atsakovo sūnų išlaikymui po ½ dalį mokesčio už ugdymo įstaigos lankymą pagal pateiktas sąskaitas už einamą mėnesį. Tokios išlaidos padengiamos iš priteistų vaikams periodinių išmokų, kurias ieškovė turi pareigą tinkamai naudoti uzufrukto teise, ir nėra priskiriamos prie atskirai priteistinų piniginių išlaidų, susijusių su vaikų fizine sveikata, jų priežiūra, slauga ar būsimomis gydymo išlaidomis ( CK 3.196 str. 1 d., 3.201 str. 2 d., 3.203 str. 1 d.)

III. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams paskirstymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio l dalis reglamentuoja, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Be to kasacinis teismas suformavo nuostatas, kad privalo būti padalytas tiek realiai egzistuojantis turto aktyvas, tiek pasyvas (CK 3.118 str.), t.y. dalytinos sutuoktinių prievolės kreditoriams skirstomos į prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, ir į prievoles, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abi šalys savo procesiniuose dokumentuose visgi nepateikė tikslaus dalintino turto objektų ir prievolių kreditoriams dydžių, nesuvedė realaus turto balanso (aktyvo ir pasyvo), kiekvieną turto objektą atskirai vertindamos ir dalindamos natūra, tuo pačiu prašant nukrypti nuo lygių turto dalių principo. Teismas, spręsdamas ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl dalinamo turto ir prievolių kreditoriams, pirmiausia analizuoja ir vertina priešinius šalių argumentus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, jos dalinimo ir prievolių kreditoriams nustatymo tarp sutuoktinių, konstatuojant, kad asmeninės nuosavybės teise šalys neturi jokio turto.

Pagal teiktus šalių reikalavimus, santuokos nutraukimo byloje teismas turi pagrindą dalinti šį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr.X, žemės sklypo plotas 0,0752 ha, rinkos vertė – 6111 Eur; bei pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. X, bendras plotas 80,47 kv.m , rinkos vertė – 15 700 Eur ; pastatą – šiltnamį, unikalus Nr.X, rinkos vertė – 270 Eur, esančius (duomenys neskelbtini); bendra nekilnojamojo turto vertė – 22 081 Eur; taip pat įgytą finansinį turtą – UAB „B.“ 100 vnt. akcijų, 1 akcijos nominali vertė – 28,96 Eur; įstatinio kapitalo vertė -2896 Eur.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ( Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d.). Nukrypti nuo šios prezumpcijos galima tik esant svarbioms priežastims, nurodytoms CK 3.123 straipsnio nuostatose. Be to CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos ( straipsnio 1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (2 dalis). Teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis). Be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis.

Nagrinėjamu ginčo atveju ieškovė siekia, kad būtų nukrypta nuo lygių bendro turto dalių principo, ir jai būtų priteista ¾ dalys nekilnojamojo turto, o atsakovui ¼ dalis šio turto. Konstatuotina, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, kurie po santuokos nutraukimo lieka gyventi su ieškove, be to ieškovė bankinių sąskaitų išrašais pagrindė aplinkybes, kad pardavus jos turimą asmeninės nuosavybės teise butą, gautos lėšos didžiąja dalimi buvo investuotos į gyvenamąją būstą (sodo namą), paskolos A. B. grąžinimą ir kitų šeimos poreikių tenkinimą, taip pat ieškovė pateikė medicininius duomenis, kad santuokos metu patyrė sveikatos problemų, todėl teismas turi pagrindą nukrypti nuo šalių bendro turto lygių dalių principo, ir tenkinti šį ieškovės reikalavimą, dėl kurio atsakovas teismo posėdyje iš esmės nebeprieštaravo. Juo labiau, kad atsakovo teikti argumentai ir atlikti teoriniai paskaičiavimai procesiniuose dokumentuose, kiek jis savo asmeniniu darbu ir jo tėvo fizine pagalba prie sodo namelio pagerinimų darbų, nėra pagrįsti aiškiais kriterijais ir negali būti įvertinti tikslia pinigine išraiška, be to priešieškiniu nėra teikiamas atskiras reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovo naudai. Tuo pačiu teismas turi pagrindą priimti ieškovės atsisakymą nuo vieno ieškinio reikalavimo, nes ieškovė paskutinio teismo posėdžio metu pateikė žodinį pareiškimą CPK 140 str. 1 d. pagrindu ir atsisakė savo reikalavimo dėl 3750 Eur piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo dėl jos panaudotų asmeninių lėšų (7500 Eur), gautų pardavus 2016 m. asmenines nuosavybės teise turėtą butą Šiauliuose ir išleistas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas tokiam ieškovės ieškinio dalies atsisakymui neprieštaravo, todėl teismas, remdamasis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais bei ieškovei nurodžius, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, CPK 140 str. 1 d. pagrindu priima ieškinio dalies atsisakymą ir toje dalyje bylą nutraukia (CPK 293 str. 4 p., 294 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebeliko tarp šalių ginčo dėl dalinamo turto verčių ir pasidalinimo natūra, nors atsakovas neatsisakė dalies priešieškinio reikalavimų nustatyta tvarka, tačiau atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį visgi sutiko, kad nekilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovei natūra, o atsakovui – įmonės akcijos, teismas turi pagrindą padalinti šalių bendrąją jungtinę nuosavybę tokiu abiem sutuoktiniams priimtinu būdu: ieškovei pripažinti dalinamo nekilnojamojo turto ¾ dalis, atsakovui – ¼ dalį, ir natūra ieškovei priteisti žemės sklypą, unikalus Nr.X, žemės sklypo plotas 0,0752 ha, rinkos vertė – 6111 Eur; bei pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. X, bendras plotas 80,47 kv.m , rinkos vertė – 15 700 Eur ; pastatą – šiltnamį, unikalus Nr.X, rinkos vertė – 270 Eur, esančius (duomenys neskelbtini); o atsakovui, nustatant turte lygias sutuoktinių dalis, priteisti finansinį turtą – 100 vienetų UAB „B.“ akcijų, jų vertė -2896 Eur.

Sprendžiant klausimą, dėl piniginių kompensacijų priteisimo sutuoktiniams už jiems tenkančias dalinamo turto dalis, teismas vertina tai, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, o atsakovas teismo posėdyje palaikė savo patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl 1158,38 Eur priteisimo ieškovei, ir daro išvadą, kad tenkinus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus iš dalies, ieškovei priteisiant ¾ dalis nekilnojamojo turto, atsakovui - ¼ turto dalį, taip pat padalinant ½ dalimi UAB „B.“ akcijas ir jas priteisus atsakovui, tuo pačiu neturi pagrindo priteisti šalių prašomų piniginių kompensacijų nurodytais dydžiais.

eismas, spręsdamas galutinių piniginių kompensacijų už mažesnę turto dalį priteisimo klausimą tarp sutuoktinių, privalo atsižvelgti ir į tai, kad šalių nekilnojamasis turtas, kurio rinkos vertė 22 081 Eur, nėra dalinamas lygiomis dalimis, be to yra apsunkintas hipoteka ir nepasibaigusia pinigine prievole pagal būsto kreditą Luminor Bank, AB. Teismas turi pagrindą sutikslinti ieškovės nurodytą turto pasyvą – 15 043,10 Eur skolą kreditoriui, atsižvelgdamas į šio trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytą negrąžintą kredito dalį bylos iškėlimo teisme metu – 14 944,91 Eur. Be to ši prievolė ir po santuokos nutraukimo išlieka tarp šalių solidari, kaip tą nurodo ir trečiasis asmuo, todėl tuo pagrindu reiškiami tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai tenkinami. Be to ieškovė, prašydama priteisti visą įkeistą bankui nekilnojamąjį turtą jos asmeninėn nuosavybėn, tuo pačiu siekia nusistatyti konkrečią šios prievolės įvykdymo tvarką tarp abiejų bendraskolių. Teismas, remdamasis paskutine kasacinio teismo suformuota praktika, daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir nustatyti, kad tolesnius įsipareigojimus kreditoriui vykdys Ž. R. be regreso teisės išieškoti įmokas iš buvusio sutuoktinio N. R., ir tai teismo nuomone, nėra solidarios prievolės kreditoriui modifikavimas bei iš esmės nepažeidžia kito bendraskolio (atsakovo) turtinių interesų. Juo labiau, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir iš esmės sutiko dėl viso nekilnojamojo turto priteisimo natūra ieškovei, kadangi su ja lieka gyventi mažamečiai vaikai.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-181-313/2018, kuri iš dalies aktuali ir šalių ginčui, pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Tuo pačiu padalijus šalių turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir ieškovei priteisus visą nekilnojamąjį turtą, gali būti išsprendžiamas ir solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimas taip, kad ieškovė, gavusi visą nekilnojamąjį turtą natūra, iš jo vertės atėmus likusį kreditoriaus įsipareigojimą, prisiima prievolę mokėti skolą bankui ir netenka teisės regreso tvarka reikalauti sumokėtos skolos dalies iš kito solidariojo skolininko – atsakovo.

Teismas taip pat vertina šalių ginče teikiamus atsakovo ir trečiojo asmens - kreditorės D. R. argumentus dėl 1000 Eurų solidarios prievolės sutuoktiniams nustatymo pagal 2016 m. suteiktą 2000 Eur paskolą. Konstatuotina, kad nei ieškovė, nei atsakovas tokio atskiro reikalavimo savo procesiniuose dokumentuose iš esmės neformulavo, D. R. taip pat nesinaudojo jai suteikta procesine galimybe teikti savarankišką reikalavimą šalims ir įrodinėti paskolos suteikimą šeimos poreikiams tenkinti bei jos dalinį negrąžinimą.

Bylose dėl paskolų į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą pagal CK 6.870 str. nuostatas. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri teikia ieškinį dėl paskolos priteisimo (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas.

Ieškovė savo atsiliepimuose į atsakovo priešieškinį kategoriškai neigia žinojusi apie tokios paskolos paėmimą, nurodė, jog savo sutikimo atsakovui sudaryti tokį sandorį, apie negrąžintą paskolą ji sužinojo tik bylos nagrinėjimo eigoje, analogiškas aplinkybes ji nurodė ir teismo posėdyje. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje iš viso nėra rašytinių duomenų apie tokios paskolos sudarymą ir grynųjų pinigų perdavimą. Atsakovas ir trečiasis asmuo teikė paaiškinimus, kad sutartis buvo sudaryta žodžiu, nes atsakovui skubiai reikėjo pinigų, kad būtų grąžinta kita šalių paimta paskola iš ieškovės brolio A. B., ir 2000 Eurų buvo perduoti per tarpininką (atsakovo tėvą V. R.), kuris D. R. nutraukus banko sutartį ir pasiėmus terminuotą indėlį, nuvežė sutartą sumą grynais į atsakovo darbovietę bei padavė jam asmeniškai be jokio pakvitavimo. Iš esmės analogiškas aplinkybes buvus patvirtino ir liudytoju apklausas V. R.. Byloje trečiasis asmuo D. R. teikė duomenis – 2016 m. balandžio 1 d. susitarimą su Šiaulių banku dėl 2027,34 Eur terminuoto indėlio nutraukimo, kuris teismo nuomone, neatitinka leistinumo reikalavimų ir negali būti laikomas paskolinių santykių su šalimis rašytiniu įrodymu bei pagrindžiančiu 2000,00 Eur grynųjų pinigų perdavimą Ž. R. ir N. R. nuosavybėn.

Teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Plenarinės sesijos nutartis byloje Nr.3K-P-186/2010). Dėl nurodytų priežasčių teismas vertina, kad trečiasis asmuo (kreditorius) turėjo teisę pareikšti savarankišką ieškinį šalims, įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis, tačiau tokia galimybe D. R. šalių santuokos nutraukimo byloje iš esmės nepasinaudojo. Remiantis jau minėtos AT Plenarinės sesijos suformuota praktika, pažymėta, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl darytina išvada, kad trečiasis asmuo nepagrindė savo teiginių dėl abiejų sutuoktinių solidarios prievolės atsiradimo, atsakovui N. R. netinkamai vykdant tarpusavyje sudarytą paskolos sutartį, atsakovas taip pat neįrodė paimtų pinigų panaudojimo šeimos poreikiams bei ieškovės nesąžiningumo kreditorės atžvilgiu; todėl jo pripažinta, bet neįvykdyta 1000 Eur prievolė trečiajam asmeniui D. R. laikytina asmenine, bei nesant pareikšto atskiro savarankiško reikalavimo neįtraukiama į sutuoktinių turto balanso pasyvą ir santuokos nutraukimo byloje tarp šalių nedalinama.

Atlikęs galutinius turto balanso paskaičiavimus, teismas daro išvadą, kad šalių nekilnojamojo turto aktyvas sudaro 22081 Eur, ir iš jo atėmus pasyvą - negrąžintą 14 944,91 Eur būsto paskolą kreditoriui AB Luminor bank, ši dalinama bendroji sutuoktiniu nuosavybė atitinka 7136,09 Eur sumą, todėl ieškovei tenkančios ¾ dalys sudarytų 5352,06 Eur, o atsakovui kompensuojama ¼ turto dalis yra lygi 1784,03 Eur; o padalinus lygia dalimi įmonės UAB „B.“ akcijas ir jas priteisus vienam atsakovui, kaip vykdančiam privatų verslą, ieškovei priklausytų už 1/2 dalį akcijų 1448 Eur kompensacija. Atitinkamai teismas turi pagrindą iš dalies tenkinti tiek ieškovės, tiek atsakovo priešinius reikalavimus dėl piniginių kompensacijų priteisimo, kadangi tarpusavyje įskaičius sutuoktiniams tenkančias kompensacijas už padalintą bendrąją jungtinę nuosavybę, atsakovas turi mokėti ieškovei 336,03 Eur (1784,03 Eur – 1448,00 Eur) kompensaciją, ir tokiai palyginti mažai priteisiamai sumai esant, teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl šios piniginės kompensacijos išdėstymo 12 mėnesių, taikant CPK 284 str. nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išnagrinėjęs ginčą ir ieškinį bei priešieškinį tenkinęs iš dalies, teismas sprendžia ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą bei priteisimą valstybei pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str. nuostatas. Ieškovė, teikdama ieškinį ir kitus procesinius dokumentus patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis jai buvo atidėta 2017-08-25 nutartimi (I t. 4, 91 b.l.); taip pat ieškovė sumokėjo už advokato teisinės pagalbos teikimą 1573 Eur ( 3 t., 118-165 b.l.). Atsakovas N. R. sumokėjo 168,00 žyminio mokesčio, teikdamas priešieškinį (1 t., 149 b.l), taip pat teikė duomenis, kad byloje patyrė 1300,00 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba ( 3 t., 113-114 b.l.).

Laikytina, kad patenkinti abiejų šalių pagrindiniai priešiniai neturtiniai reikalavimai dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kurie įstatymo įkainoti 100,00 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 6 p.), be to iš esmės patenkinti ieškovės turtiniai reikalavimai, tačiau atidėjus ieškovei likusioje dalyje žyminio mokesčio mokėjimą, nėra pagrindo jai priteisti žyminio mokesčio dalį iš atsakovo. Atsižvelgiant į teiktą priešieškinį ir sumokėtą žyminį mokestį byloje, atitinkamai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 112,00 Eur žyminis mokestis už tenkintą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimą bei 153 Eur žyminis mokestis už ieškovės patenkintų turtinių reikalavimų dalį (nuo 6800,06 Eur sumos), iš viso 265 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 168 Eur žyminio mokesčio, iš kurių 100 Eur laikytinas už neturtinį priešieškinio reikalavimą, todėl likusi 68,00 Eur suma laikytina sumokėta už dalį turtinių priešinių reikalavimų todėl galutinai iš atsakovo valstybės biudžetui priteistina 197 Eur žyminio mokesčio (265 Eur – 68 Eur).

Tenkinus ieškovės ir atsakovo teikiamus priešinius reikalavimus iš dalies bei priėmus ieškovės dalinį ieškinio atsisakymą, laikytina, kad šalys patyrė apylyges teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Be to teismas gali nukrypti nuo bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 4 d.). Teismas nenustatė iš esmės šiame procese šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei įvertinęs ginčo sudėtingumą, byloje tikslinamų priešinių reikalavimų apimtį ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė atstovavimo išlaidos, konstatuoja, kad šalims tarpusavyje nepaskirstytinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinės pagalbos teikimą, rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme (CPK 93 str. 4 d.)

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 5,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurias paskirsčius proporcingai šalims, nepriteistinos, nes gauta suma kiekvienai šaliai mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

65. 2017 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartimi byloje iki sprendimo priėmimo buvo taikytos dvi laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo N. R. laikinas išlaikymas abiem vaikams B. R. ir J. R. - po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui; taip pat nustatyta atsakovo laikina bendravimo su vaikais tvarka. 2017 m. rugsėjo 26 d. laikina bendravimo su vaikais tvarka pagal atsakovo atskirąjį skundą iš dalies buvo pakeista. Priėmus sprendimą byloje, tenkinus ieškovės ir atsakovo priešinius reikalavimus dėl išlaikymo vaikams priteisimo bei nustačius galutinę atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, teismui yra pagrindas šias priemones panaikinti (CPK 149 str., 150 str. nuostatos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 384-385 str., 307 str. 1 d.,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės Ž. R. (iki santuokos sudarymo – B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios X., ir atsakovo N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) X santuoką, įregistruotą 2009 m. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. X, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti R. pavardę, atsakovui – R. pavardę.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų B. R., gimusio , (duomenys neskelbtini) ir J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina Ž. R..

Priteisti iš atsakovo N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. R., , ir J. R., , periodinėmis išmokomis po 170,00 (vieną šimtą septyniasdešimt) eurų kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą - 2017 metų rugpjūčio 23 dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 888,14 Eur išlaikymo vaikams B. R., ir J. R., įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-05-02 iki 2017-08-23) – po 444,07 Eur ( keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 7 centus) kiekvienam vaikui.

Nepilnamečių vaikų B. R., ir J. R., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. R. ir J. R., tvarką:

Tėvas N. R. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą mėnesio savaitę nuo penktadienio 19 val., vaikus pasiimdamas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 17 valandos, vaikus grąžindamas j jų gyvenamąją vietą; vaikų ligos atveju savaitgalis, kuris pagal eilę numatytas praleisti su tėvu N. R., perkeliamas į sekantį savaitgalį, o vaikų liga, dėl kurios tėvas negali bendrauti su vaikais, turi būti motinos Ž. R. pateisinama medicininiais dokumentais;Tėvas N. R. švenčių dienomis bendrauja su nepilnamečiais vaikais B. R. ir J. R.:

poriniais metais (pradedant 2018 m.) pirmą Šv. Kalėdų dieną, o neporiniais metais – Kūčių dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 12 val. iki 19.30 val. vaikai praleidžia su tėvu; N. R. vaikus paima iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą;neporiniais metais (pradedant 2019 m.) pirmą Šv. Velykų dieną, o poriniais metais - antrą Šv. Velykų dieną nuo 12 val. iki 19.30 val. vaikai praleidžia su tėvu; N. R. vaikus paima iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą;Per vaikų gimtadienį (spalio 6 d.) atsakovas su jais bendrauja poriniais metais (pradedant 2018 m.) taip: jei vaikų gimtadienis bus nedarbo dieną, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina 19.30 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą; jei vaikų gimtadienis bus darbo dieną, paima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina 20 val. į jų gyvenamąją vietą;N. R. per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) bendrauja su vaikais, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą 19 val. 30 min.Ž. R. bendrauja su abiem vaikais per Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), savo gimimo dieną (spalio 17 d.). Jei Motinos dienos savaitgalis ir gimimo diena sutampa su tėvo bendravimo savaitgaliu, atsakovas N. R. vaikus grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 12 val.tėvas N. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais jų vasaros atostogų metu, praleisdamas ne mažiau kaip pusę numatytų atostogų, bet ne daugiau kaip 2 savaites per vieną vasaros mėnesį. Vientisų atostogų su tėvu trukmė negali būti ilgesnė nei 4 savaitės, ilgiau vaikai lieka su tėvu, jei tam neprieštarauja vaikų motina Ž. R.. N. R. apie planuojamą atostogų laiką ir vietą informuoja vaikų motiną Ž. R. prieš du mėnesius. Atostogų laikui sutapus - pirmenybė pasirinkti atostogų su vaikais laiką poriniais metais tenka vaikų motinai, neporiniais metais - vaikų tėvui.

Padalinti šalių santuokos metu įgytą bendrąją jungtinę nuosavybę, nukrypstant nuo lygių turto dalių principo, ir priteisti:

ieškovei Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise - žemės sklypą, unikalus Nr.X, žemės sklypo plotas 0,0752 ha, rinkos vertė – 6111 Eur; bei pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. X, bendras plotas 80,47 kv.m , rinkos vertė – 15 700 Eur ; pastatą – šiltnamį, unikalus Nr.X, rinkos vertė – 270 Eur, esančius (duomenys neskelbtini); bendra nekilnojamojo turto rinkos vertė – 22 081 Eur;

atsakovui N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise - 100 vnt, UAB „B.“ akcijų, 1 akcijos nominali vertė – 28,96 Eur, viso įstatinio kapitalo vertė – 2896 Eur.

Priimti ieškovės Ž. R. atsisakymą nuo dalies ieškinio - 3750 Eur piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo N. R., ir bylą toje reikalavimo dalyje nutraukti (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Priteisti ieškovei Ž. R. ir atsakovui N. R. solidariai vykdyti prievolę kreditoriui Luminor bank, AB (buvęs AB DNB bankas) pagal 2013-07-12 Kreditavimo sutartį Nr.4205-2013-837333, nustatant, kad įsipareigojimus kreditoriui vykdys Ž. R. be regreso teisės išieškoti sumokėtas įmokas iš bendraskolio N. R..

Priteisti ieškovei Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 336,03 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų ir 3 centų) kompensaciją už padalytą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Panaikinti byloje 2017 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartimi byloje iki sprendimo priėmimo taikytas dvi laikinąsias apsaugos priemones – priteistą iš atsakovo N. R. laikiną išlaikymą abiem vaikams B. R. ir J. R., taip pat nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, iš dalies keistą 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo nutartimi.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 197,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti ieškovės Ž. R. pateiktus pokalbių su atsakovu N. R. įrašus CD laikmenoje ( vokas - 2 tomas, 133 b.l.), taip pat visų uždarų teismo posėdžių garso įrašus nevieša bylos medžiaga (CPK 10 str. 1 d., 2 d.).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui įregistruoti.